Ignas Brazdeikis nusijuokė Marcusui Fosteriui į veidą po sėkmingo savo metimo rungtynių pabaigoje.
Tačiau galiausiai paskutiniai juokėsi „Ryto“ krepšininkai, pirmavę mažiau nei minutę ketvirtosiose „Betsafe-LKL“ finalo rungtynėse, bet išplėšę pergalę 69:68 ir atstatę pusiausvyrą serijoje.
„Žalgiris“ turėjo būti pasirengęs čempioniškus marškinėlius ir šampaną, bet dabar juos užsakyti turės ir „Rytas“, nes viskas ant kortos nukelta paskutiniam finalo mačui, per kurį šeštadienį Kaune paaiškės LKL čempionas.
„Privertėme visus „Rytą“ gerbti“, – pabrėžė Vilniaus ekipos treneris Giedrius Žibėnas po karšto vakaro Vilniuje, kai atrodė, kad rungtynės einasi pagal svečių iš Kauno planą.
Praėjusį sezoną Vilniaus „Ryte“ žaidęs kroatas Ivanas Buva buvo tarp 2,5 tūkst. triukšmingų žiūrovų „Jeep“ arenoje, užsukęs aplankyti komandos po sezono Japonijoje. Atakų lyderio trūko „Rytui“ rungtynių pradžioje, kai per puspenktos minutės šeimininkai įraitė tik du dvitaškius ir atsiliko 4:12.
Vilniaus komandai trūko ir snaiperių, tokių, kaip pirmojoje eilėje mačą stebėję klubo legendos Arvydas Macijauskas ir Eimantas Bendžius, nes pirmą tritaškį „Rytas“ pataikė tik 10 minutę, kai prie 11:23 rezultato pataikė Margiris Normantas.
Kai antrą įskraidino Lukas Uleckas, ėjo jau antrojo kėlinio pabaiga, o „Rytas“ ir toliau buvo atsilikęs per dviženklį atstumą.
„Ryto“ lyderiui Marcusui Fosteriui tai buvo sunkus vakaras. Iki pertraukos jis pelnė tik 2 taškus, bet rėkė „No, no!“, kai G.Žibėnas jį pakeitė 18-ąją minutę, o amerikietis nieko nelaukęs patraukė į persirengimo kambarį.
Su nuliu pirmą mačo pusę baigė ir Gytis Radzevičius bei Elvaras Fridrikssonas, sunkiai pritapę gynybinėse rungtynėse, kur „Žalgirio“ vyrai rodė daug fiziškumo ir surengė daugiau greitų atakų.
„Ryto“ salėje decibelų lygis pakilo į rekordinį lygį trečiajame kėlinyje, kai šeimininkai prisigretino iki šešių taškų (38:44), o M.Fosteris vėl užsivedė po sėkmingo epizodo gynyboje ir M.Normanto raginamo rėkimo tiesiai amerikiečiui į veidą.
Triukšmu ir gynyba numušę „Žalgirio“ taikiklį Vilniaus krepšininkai prisiartino per metimą iki svečių (45:47) trečiojo kėlinio pabaigoje, per kurį aplenkė kauniečius kovoje dėl kamuolių.
Mačo pabaigoje „Rytas“ ieškojo Jaime Echenique, kuris įsibėgėjo žaidimu ir emocijomis ketvirtajame kėlinyje.
34 min. „Rytas“ pagaliau išlygino rezultatą (53:53), bet „Žalgiris“ stūmėsi Igno Brazdeikio ir Arno Butkevičiaus metimais, tad vilniečiai vėl atsidūrė pavojuje pralaimėti pirmą kartą namie „Žalgiriui“ šį sezoną.
Bet „Rytas“ nepasidavė, o G.Žibėno balti kedai pakilo aukštyn po trenerio šuolio, kuriuo jis šventė J.Echenique dėjimą ir pirmąjį „Ryto“ išsiveržimą į priekį (64:63) šiose rungtynėse.
Vis dėlto I.Brazdeikis vėl pralaužė šeimininkų gynybą darkart lemtingu metu ir nusišypsojo M.Fosteriui į veidą. Prieš tai prametęs „Ryto“ lyderis atsakė šypsena, tada dar nebuvo aišku, kas juoksis paskutinis.
Kai likus 33 sek. E.Kairys įsuko dvitaškį ir dar baudą, „Rytas“ atsiliko tik tašku – 67:68.
Buvęs „Ryto“ kapitonas A.Butkevičius atkovojo aukso vertės kamuolį „Žalgiriui“, o vilniečiai greitai prasižengė prieš I.Taylorą likus žaisti 10,8 sek. Tačiau šis amerikietis, pretenduojantis tapti LKL finalo serijos MVP, prametė abu kartus.
M.Fosterio reidas karštą vakarą Vilniuje buvo lemtingas, nes amerikietis praslydo ir įraitė dvitaškį likus žaisti 2 sek., o „Rytas“ atsidūrė priekyje (69:68) ir nustūmė savo sirgalius link džiugios beprotybės.
Po pasitarimo „Žalgiris“ vėl patikėjo kamuolį I.Brazdeikiui, bet gaudydamas jį žalgirietis susidūrė su Tomu Dimša ir „Žalgirio“ planas neišdegė.
Taip mažiau nei minutę pirmavęs „Rytas“ išlygino serijos rezultatą 2-2 ir šeštadienį keliaus į Kauną, kur vyks lemiamas finalo mačas.
„Iškentėjome, – sakė Vilniaus komandos treneris G.Žibėnas po mačo spaudos konferencijoje. – Antrąsias finalo rungtynes namie laimėjome „Ryto“ stiliumi, o šįkart parodėme, kad galime laimėti ir „Žalgirio“ stiliumi, nes buvo daugiau gynybinės rungtynės, nepataikėme savų metimų, nesulūžome ir džiaugiamės, kad padovanojome pergalę miestui ir sirgaliams, nes jaučiame, kad jie tiki mumis ir žinome, kad turėsime jų užnugarį lemiamose rungtynėse.“
– Kiek prie prasto pataikymo prisidėjo įtampa? – buvo paklaustas G.Žibėnas po mačo.
– Mes nejaučiame jos tiek, kiek jaučia varžovai. Nepamirškime, prieš ką žaidžiame – jie ginasi pačiu aukščiausiu lygiu, mes daug energijos išnaudojome gindamiesi.
Džiaugiuosi, kad ištraukėme lemiamą mačą. Dėl tokių rungtynių, kurios bus šeštadienį, manau, kad visi sirgaliai, treneriai ir žaidėjai gyvena.
– Ką pasako apie komandą tokios rungtynės?
– Atsiėmiau visus žodžius rūbinėje apie mūsų minkštesnį charakterį. Tikrai nusipelnė žaidėjai labai daug gerų žodžių šiandien.
Vienu metu pradėjome baksnoti vienas į kitą pirštais, per sukąstus dantis, per „negaliu“... Matėme, kad šiandien ir „Žalgiris“ daug metimų prametė. Tokia kova daug pasako – ši komanda stengsis laimėti ir penktąsias rungtynes.
– Marcusas Fosteris strigo, bet lemiamais momentais vėl buvo toks, kaip įprastai?
– Šiandien prieš rungtynes sakiau žaidėjams, kad mums reikia lyderių, bet nebūtinai taškais. Yra daug veiksmų, kaip galima juo tapti. Ir šiandien buvo daugiau lyderių, ne vien Marcusas.
– Likus 4 min „Žalgiris“ pirmavo 7 taškais po A.Butkevičiaus tritaškio. Kas leido nepalūžti?
– Po trečiųjų rungtynių kalbėjome su komanda apie tai, kad nesame čia vien tam, kad džiaugtumėmės viena pergale. To mums neužtenka. Žaidėjai išgirdo, jie yra ambicingi, užsigrūdinę šį sezoną, nes turėjome daug lemiamų kovų. Todėl kovojo iki pabaigos.
– Kiek pasiteisino tai, kad šiandien įžaidėju žaidė ir Margiris Normantas?
– Margo mums reikalingas. Su juo aikštėje mums nereikia daug slėpti ir kamšyti gynybinių spragų, nei kai būname su Kendale'u arba su Elvaru. Galime kiečiau gintis, varžovams mikrodvikovos tampa neparankios. Puolime jis neforsavo metimų, kaip ir viso finalo metu, o lyderystę parodė kitaip.
– Šįvakar I.Brazdeikis pridarė daug problemų. Kas nepavyko jį stabdant?
– Jie turi daug gerų žaidėjų, visų nesustabdysi. Vieną kartą vieną sustabdome, kitą sykį antrą. Žinome, kur rizikuojame. Ignas geras žaidėjas, šįkart lemiamais momentais traukė komandą, bet mes neblogai darėme stopus, tik neatkovojome svarbių kamuolių.
Suprasti akimirksniu
- „Rytas“ 15 kartų finišavo antras LKL čempionate.
- Vilniaus komanda yra 6 kartus tapusi čempione.
– Ko reikia, kad laimėtumėte Kaune?
– Tokių rungtynių visi laukia. Reikia sujungti antrąsias finalo rungtynes su ketvirtosiomis. Turime ir „Ryto“ krepšinį, bet šiandien laimėjome kitu stiliumi. Tad reikia kombinacijos – abiejų dalių. Smagu, kad įrodėme, kad galime gerai gintis. Namie praleidome 71 tašką, šiandien 68. Tai reikia kombinacijos.
– Įtampą labiau jaučia „Žalgiris“?
– Nenoriu komentuoti, mes norime apginti titulą, naudosime kai kurias skanduotes mūsų adresu kaip motyvaciją ir toliau ginsime titulą. Nuėjome iki paskutinių rungtynių, privertėme „Rytą“ gerbti. Miestas tiki mumis, sirgaliai tiki, manau, kad ir varžovai gerbia. Telaimi stipriausias.
– Svarbus buvo ir Kairio dvitaškis su pražanga pabaigoje. Ar tai buvo specialiai jam skirtas derinys?
– Derinys, aišku, buvo mūsų gynėjams. Jeigu tiksliau – Marcusui Fosteriui. Tačiau varžovai to irgi tikisi, ten buvo vos ne dvigubinimas. Marcusas šiandien labai gerai skirstė kamuolius, parodė savo klasę. Kai du žmonės prieš tave, tai, aišku, kad paduosi tam žaidėjui, kuris kerta po krepšiu. Evaldas buvo visiškai laisvas ir labai gerai sužaidė Marcusas. Aišku, ir Evaldas šaunuolis, kad užsibaigė.
– Per LKL istoriją buvo trylika rungtynių ir finale, ir mažajame finale, kai prireikė lemiamų rungtynių. Septynerias jų laimėjo išvykoje žaidusi komanda. Ar ir dabar šansai 50 prieš 50?
– Ne man statistiką skaičiuoti. Mano darbas – paruošti komandą, padaryti mažus pakeitimus. Turime mėgautis žaidimu, nebūti drovūs. Kai buvome ten drovūs, nepasiteisino.
– Kas padėjo šįvakar taip atsiskleisti J.Echenique prieš „Žalgirio“ aukštaūgius?
– Norime jį naudoti prie krepšio, jis turi įgūdžius, tikrai talentingas žaidėjas. „Žalgiris“ bandė viename mačą gintis prieš jį vienas prieš vieną, kitose bandė dvigubinti. Mes turime išeičių iš abiejų situacijų. Bandome ieškoti kelių prie krepšio ir žaisti per aukštaūgį, nebūti nuspėjama komanda, kuri žaidžia tik per gynėjus. Mums labai padeda Jaime, ypač puolime.
– Pakomentuokite dvi paskutines atakas – M.Fosterio pergalingą metimą ir gynybą prieš „Žalgirį“?
– Puolime planas buvo žaisti per Marcusą. Šio sezono metu jis nusipelnė tokio statuso, turėti kamuolį. Būtume neteisingi prieš save, prieš komandą ir Marcusą, jei neduotume kamuolio tokiu metu. Jis pateisino savo statusą ir įmetė.
Gynyboje išleidome žaidėjus, kurie galėtų geriausiai apsiginti. Turėjome likti budrūs, neprasižengti, numatyti varžovų specialų derinį ir tiek. Gerai susikeitėme, geros buvo rankos ir „Žalgiris“ nerado metimo.
