Neklauskite trenerio Dainiaus Adomaičio apie Lietuvos rinktinės ambicijas Europos pirmenybėse. Prie nacionalinės komandos vairo debiutuosiantis specialistas dabar galvoja tik apie vieną – startą ketvirtadienį su Gruzija.
„Laimėti prieš gruzinus. Daugiau negalvoju apie nieką kitą“, – į ilgas kalbas nesileido D.Adomaitis.
Principu „dabar svarbiausios ateinančios rungtynės“ gyvena ir jo kareiviai.
Pūstis, kad yra Europos čempionato favoritai, šiemet gali tik ispanai. Kitos komandos yra smarkiai nukraujavusios ir sunku prognozuoti, kaip tiksliai išsidėstys ne tik stipriausiųjų ketvertas, bet galbūt net ir dešimtukas.
Lietuvos krepšininkai – vieni tų, kurių žygio trukmę Europos čempionate nuspėti pernelyg sudėtinga.
„Niekada, vykstant į čempionatą, nebūna vidinės ramybės. Visada yra nerimas, nes nežinai, kaip bus. Dažnai būna, kad pasiruošime sekasi gerai ir čempionate blogai. Arba atvirkščiai, – savo išgyvenimais prieš skrydį dalijosi Mindaugas Kuzminskas. – Mūsų pasiruošimas buvo labai banguotas. Buvo labai gražių akimirkų, bet buvo ir prastesnių. Į čempionatą vykstame neprognozuojami – galime bet ką nušluoti, bet kam pralaimėti.
Tačiau džiugu, kad žaidimo kreivė kyla į viršų, ir tikiuosi, kad ją pavyks kelti čempionate.“
Draugiškų rungtynių maratone Lietuva per 9 rungtynes iškovojo 4 pergales.
15min žurnalisto Mariaus Bagdono skaičiavimais, tai 14-as rezultatas tarp visų 24 čempionato dalyvių. Bet pergalės ir pralaimėjimai pasiruošimo cikle – tik statistika, kuri neturi jokios įtakos startui Europos pirmenybėse.
„Pasiruošimas buvo geras. Jis buvo tam, kad pasiruoštume. Gal netekome kai kurių žaidėjų. Galėjome būti stipresni. Bet esame pasiruošę, – užtikrintai kalbėjo rezultatyviausias rinktinės narys Jonas Valančiūnas (vid. 13,5 tšk.). – Esame geros nuotaikos, su pozityviomis mintimis ir važiuojame laimėti. Kažkokio nerimo niekas nekelia.“
Esame geros nuotaikos, su pozityviomis mintimis ir važiuojame laimėti. Kažkokio nerimo niekas nekelia.
Lietuvos rinktinės galimybės Europos čempionate – neapibrėžtos, tačiau stiprybė – aiški.
„Mes nesame stiprūs po vieną – esame stiprūs kaip komanda. Turime laimėti rungtynes tiek komandiniu puolimu, tiek komandine gynyba. Turime būti kaip kumštis“, – neabejoja Artūras Gudaitis, kuriam tai bus pirmasis čempionatas Lietuvos rinktinės dvyliktuke.
Jaudulio jis nejaučia – labiau džiaugsmą. Vilniaus „Lietuvos ryto“ vidurio puolėjui žaisti rinktinėje buvo svajonė.
Svajingai į Izraelį pakilo ir visa Lietuvos rinktinė. Svajodama, bet aiškiai nesuvokdama, koks yra mūsiškių pajėgumas.
Tačiau jau labai greitai pamatysime, kas yra kas.
