Po 2016–2017 metų sezono Saragosos „Tecnyconta“ klube Ispanijoje M.Gecevičius paskambino savo agentui ir pranešė, kad susisiektų su „Lietuvos rytu“. Tai buvo pirmas kontaktas po 2014–2015 m. sezono, kai „Lietuvos rytas“ nusprendė nebepratęsti sutarties su ilgamečiu sostinės komandos žaidėju.
Prieš dvejus metus per LKL sezono uždarymą sidabro medalį atsiėmęs M.Gecevičius tada gūžčiojo pečiais – „Lietuvos ryto“ vadovai nedavė jokių signalų, kad norėtų išlaikyti snaiperį. Viskas baigėsi tuo, kad taip ir nesulaukęs jokio skambučio Gecas išvyko į Turkiją, Ankaros „TED Kolejliler“ klubą.
„Jie buvo pikti po prastos mano LKL finalo serijos. Aš pats paskui spaudoje skaičiau, kad neva pats turėjau pas juos nueiti. Bet žaidėjai patys niekada niekur neina, – bendraudamas su 24sek „Vanagupės“ viešbutyje šypsojosi M.Gecevičius. – Nuo to karto, kiek žinau, kontaktų su klubu nebuvo. Bet šiemet, galvojau, treneris Rimas Kurtinaitis, namai – reikia pabandyti.“
M.Gecevičius susisiekė su „Lietuvos rytu“ dar Antanui Guogai nė nepaskelbus, kad Vilnius yra atviras visiems klubas. Tada Gedvydas Vainauskas dar nebuvo paleidęs tos sparnuotos frazės apie „ne daugiau kaip du juodaodžiai“ taisyklę.
Bet „Lietuvos rytas“ buvo susidomėjęs – paskambino ir pasakė tą pačiam M.Gecevičiui. Tačiau nepraėjus nė savaitei gynėjas internete skaitė naujienas, kad „Lietuvos rytas“ sudarė trejų metų sutartį su 32-ejų australu Benu Madgenu.
Žinojęs, kad „Lietuvos ryte“ lieka ir kitas atakuojantis gynėjas Jimmy Baronas, M.Gecevičius apsiramino ir nebesvarstė galimybės sugrįžti. Iki kol G.Vainauskas išgarsėjo visame pasaulyje ir greitai buvo pakeistas Antanu Guoga.
Naujojo „Lietuvos ryto“ šeimininko komanda greitai susisiekė su M.Gecevičiumi ir pareiškė, kad nori susigrąžinti lietuvį.
Jiems reikia vilniečių, lietuvių, kurie būtų atsidavę klubui ir miestui. Aš, manau, tam tikrai tinku. Su mielu noru būčiau dalis to, nežinau, kaip pavadinti, bandymo atsigauti.
Tačiau buvo viena problema – kliūtimi tapo naujas B.Madgeno kontraktas. Ir pats M.Gecevičius girdėjo, kad „Lietuvos rytas“ ėmė ieškoti variantų, kaip atsisakyti vos įsigyto buvusio Panevėžio „Lietkabelio“ legionieriaus – bandė jį ir kažkaip parduoti, ir paskolinti, tačiau neatsirado jokių gerų pasiūlymų.
Situacija buvo nedėkinga. Senoji „Lietuvos ryto“ valdžia įteikė B.Madgenui svajonių sutartį – pagal formulę 2+1 ir maždaug 150 tūkst. eurų per metus.
„Aišku, norėjau grįžti, bet šansų dabar jau sumažėjo. Jie beveik buvo pateikę pasiūlymą. Beveik buvome suderinę. Bet kadangi pozicija beveik užimta, o treneris, kaip suprantu, irgi patenkintas turimais žaidėjais, tai...
Nežinau visų užkulisių ir nenoriu komentuoti, ko nežinau, bet girdėjau, kad jie ieškojo, kur paskolinti žaidėjus. Tada man būtų atsilaisvinusi vieta. Bet tai nėra lengva, nes ten pasirašyti tokie įdomesni kontraktai.
Bet tai ne mano reikalas. Tai buvo sena valdžia. Jei neišeis šiemet, gal išeis kitais metais. Aišku, jeigu jie to norėtų. Sako, kad norėtų.
Jiems reikia vilniečių, lietuvių, kurie būtų atsidavę klubui ir miestui. Aš, manau, tam tikrai tinku. Su mielu noru būčiau dalis to, nežinau, kaip pavadinti, bandymo atsigauti.“
M.Gecevičius neslepia sentimentų „Lietuvos rytui“. Klubui, iš kurio jis pakilo į Pirėjo „Olympiakos“ gretas ir dukart tapo Eurolygos čempionu.
29-erių snaiperis pasirengęs padėti „Lietuvos rytui“ ne tik savo tritaškiais ar perdavimais po pikenrolo, bet ir patarimais jauniesiems vilniečiams. Visai kaip tada, kai pats 19-os pateko į „Lietuvos rytą“ ir sėmėsi patarimų iš Mindaugo Lukauskio, Andriaus Šležo, Tomo Delininkaičio ar to paties Artūro Jomanto.
M.Gecevičiaus ketinimai rimti – jis norėtų „Lietuvos ryte“ užbaigti karjerą ir galbūt čia ateityje darbuotis kaip treneris.
„Manau, jiems reikia tokių žmonių. Ypač lietuvių. Šiemet turbūt jau nebelabai išeis. Aišku, dar visko gali būti. Jeigu „Lietuvos rytas“ kažką padarys, gerai. Ne – tai važiuosiu žaisti ten, kur manęs reikės.
O paskui negali žinoti... Gal jiems nereikės, gal pats nebenorėsiu. Čia negali žinoti. Bet, aišku, tikiuosi, kad karjerą baigsiu Vilniuje. Bent jau aš to tikiuosi.“
M.Gecevičius teigiamai įvertino naujosios valdžios veiksmus. Jam patiko, kad klubas sumažino sezono abonementų ir bilietų kainas. Vėl grįžta arčiau žmonių.
Tačiau M.Gecevičius žino, kad svarbiausios užduotys „Lietuvos ryto“ laukia ne užribyje, o ant parketo.
„Viskas gražu, bet be pergalių ar bent be grįžimo į finalus ir kažkokios kovos, bus tikrai sudėtinga. Lietuvoje dabar nebėra taip, kad vis tiek žaisi finale. Dabar gali būti ir trečias, ir ketvirtas.
Panevėžys su Klaipėda vėl susikomplektavo tikrai neblogai. Negali pasakyti, kad jie žymiai silpnesni. „Žalgiris“, aišku, yra favoritas, bet „Lietuvos rytui“ dabar reikia nugalėti tas komandas, o tik paskui galvoti apie „Žalgirį“, – apie „Lietuvos ryto“ atgimimo darbus samprotavo M.Gecevičius. – Daug jiems ten reikalų. Žaidėjai, kontraktai... Reikia susirasti rėmėjus.
Norint sugrąžinti „Lietuvos rytą“ bent ten, kur jis buvo, reikia įdėti labai daug darbo. Jei jiems manęs reikės, manau, bus galima kažką padaryti.“
