„Vasarį buvome pasiekę susitarimą, kad jau pats laikas sugrąžinti laiminčio „Lietuvos ryto“ tradicijas. Sandoris neįvyko dėl sunkiai paaiškinamų priežasčių“, – 24sek.lt atviravo J.Vainauskas.
14 metų Vilniaus klubui vadovavęs vyras iš „Lietuvos ryto“ pasitraukė 2010-aisiais. Kaip sakė jo tėvas, klubo prezidentas Gedvydas Vainauskas, Jonas turėjo asmeninių problemų, kurias turėjo susitvarkyti.
J.Vainausko klystkeliai buvo vieša paslaptis. Tačiau jau 2013-aisiais jis tikino išsprendęs problemas ir buvo pasiruošęs kibti į darbus. Bet Gedvydas Vainauskas taip ir nepakvietė sūnaus dirbti kartu.
„Be abejo, mano sugrįžimas į komandą būtų grąžinęs visus valdymo svertus į mano rankas. O tai būtų labai nepalanku visiems žmonėms, kurie šiuo metu vadovauja klubui“, – įsitikinęs J.Vainauskas.
Dėl J.Vainausko indėlio į penkis LKL čempionų titulus, tris LKF taures ir du Europos taurės trofėjus galite ginčytis. Bet faktai tokie – kai J.Vainauskas paliko klubą, „Lietuvos rytas“ per penkerius metus neiškovojo nė vieno trofėjaus. O klubas vis ritasi žemyn.
Mano meilė „Lietuvos rytui“ yra besąlygiška. Jei atsirastų galimybė sugrįžti, aš visada ją svarstyčiau. Ir manau, kad visais atvejais nuspręsčiau „Lietuvos ryto“ naudai.
Visiška katastrofa virto 2015-2016 metų sezono pradžia, jau netikėtai palikusi didelių ambicijų neslėpusį „Lietuvos rytą“ be Europos taurės. J.Vainauskas bent kiek lengviau atsipūtė sužinojęs, kad klubo vairą perima Tomas Pačėsas.
Bet kad ir kokį potencialą turėtų šis specialistas, pasak J.Vainausko, „Lietuvos ryto“ problemų jis vienas neišspręs.
24sek.lt pokalbis su J.Vainausku – išsamiai apie „Lietuvos ryto“ krizę, būtinas permainas ir penkerius bado metus.
Kaip jau įprasta, J.Vainauskas „Lietuvos ryto“ vadovų atžvilgiu kalba labai griežtai ir kritiškai.
– Kaip vertinate „Lietuvos ryto“ sprendimą treneriu paskirti Tomą Pačėsą? – 24sek.lt paklausė J.Vainausko.
– Gaila, kad jis nebuvo priimtas prieš 3-4 savaites, kai dar buvo galima išgelbėti sezoną Europoje. Tomas Pačėsas, be abejonės, būtų pasiekęs tas kelias pergales, kurių pritrūko.
– Kalbama, kad Tomas Pačėsas su „Lietuvos rytu“ vedė derybas dar vadovaujant Marcelo Nicola. Kodėl jis tapo treneriu tik dabar?
– Man sunku tiksliai pasakyti, kaip šiuo metu valdomas klubas, bet panašu, kad yra daugiau nei vienas vadovas. Manau, kad nesutapo jų nuomonės. Kol situacija dar nebuvo tokia beviltiška, protingiausio įmanomo sprendimo tuo metu vadovai nepriėmė.
– Ištisą mėnesį klubui vadovavo net ne vienas, o du laikinieji treneriai. Kaip vertinate tokį reiškinį?
– Tuo metu klubas buvo emociškai pakrikęs. Išsikėlus pačius aukščiausius tikslus, tuščia „Siemens“ arena ir nuolatiniai beviltiški pralaimėjimai tapo dideliu šoku. Neabejotinai buvo nuomonių išsiskyrimas tarp pagrindinių klubo žmonių. Turbūt reikėjo patirti visišką krachą, kad tektų imtis veiksmų. Sezono Europos taurėje išgelbėti nepavyko, bet bent jau dabar yra pusmetis pabandyti mesti iššūkį „Žalgiriui“.
– Kurie žmonės valdo komandą?
– Svarbiausias žmogus klube daug metų yra Gedvydas Vainauskas. Jo nuomonė turėjo būti galutinė. Nežinau, kodėl nebuvo bandoma išsisukti protingiausiu keliu – pasirinkti trenerį, kuris iš vidutinių žaidėjų gali išspausti maksimumą. To būtų užtekę Europos taurei. Bet komandos sudėtis net ir Tomo Pačėso rankose antrajame etape turbūt būtų nepatempusi.
Kalbant apie Oreliką, toks žaidėjas Pačėso sistemoje funkcionuoti negali. Pirmiausia – neturi gynybinių įgūdžių. Ir net norėdamas negali įvykdyti trenerio užduočių.
– O kas atsakingi už sudėties komplektavimą?
– Panašu, kad klubą keletą metų drasko įvairiausi vadovai, toje srityje neturintys patirties ir įgūdžių. Klubo prezidentas sėkmingai tvarkėsi su pagrindine jo užduotimi – rūpintis finansine klubo dalimi. Tačiau nešti visą naštą už darbo organizavimą yra per sudėtinga.
– Kaip suprantu, kai palikote „Lietuvos rytą“, joks žmogus, kuris būtų atsakingas už komandos komplektavimą, į jūsų vietą nebuvo paskirtas?
– Taip. Visi nešdavo po dalelę. Nevientisai sulipdyta komanda negali gerai funkcionuoti. Grįžtant prie Tomo Pačėso, tai yra treneris-vadybininkas. Jis galbūt vienintelis iš lietuvių trenerių gali dirbti be valdybos pagalbos. Jam tik reikia įrankių – dvylikos krepšininkų. Šiuo atveju – pasipildyti keliais žaidėjais ir atsisakyti akivaizdžiai per silpnų.
„Lietuvos ryto“ administracija:
- Gedvydas Vainauskas – prezidentas
- Darius Gudelis – valdybos narys
- Sigitas Židonis – valdybos narys
- Algimantas Budrys – valdybos narys
- Martynas Purlys – direktorius
– Kuriuos per silpnus žaidėjus turite omenyje?
– Komandai tikrai reikėtų įžaidėjo, kuris su Antanu Kavaliausku galėtų žaisti du prieš du. Pernai toks buvo Martynas Gecevičius. Ne įžaidėjas, bet atlikdavo tą funkciją.
Neabejotinai reikia lyderio – atakuojančio gynėjo, galinčio prasiveržti po krepšiu ir turinčio snaiperio savybes.
Lengvojo krašto puolėjo pozicijoje lyg ir viskas tvarkoj. Tik galbūt čia yra per daug meistriškumo. Įsigijus Roką Giedraitį – jau pakankamai brandų ir daug ką įrodžiusį žaidėją, ant viršaus nupirkti patyrusį Gailių, kuris įpratęs prie lyderio vaidmens... Toje pozicijoje per daug panašaus pajėgumo žaidėjų.
Kalbant apie Oreliką, toks žaidėjas Pačėso sistemoje funkcionuoti negali. Pirmiausia – neturi gynybinių įgūdžių. Ir net norėdamas negali įvykdyti trenerio užduočių.
„Centro“ pozicijoje viskas tvarkoj. Nupirkus naują įžaidėją, Kavaliauskas atsiskleistų iš naujo. Vienas prieš vieną galynėtis su gero lygio „centrais“ jam sudėtingiau, bet komandiniame puolime jis tikrai gali įnešti svarų vaidmenį.
Pačėsas yra išskirtinių gabumų treneris. Visoje šitoje košėje jis komandą išves į maksimaliai aukštą lygį. Bet jam reikės vadybos paramos, stipraus personalo, vieningos valdybos. O to šiuo metu nėra.
Dėl Gudaičio – atskira kalba. Bet Pačėsas iš jo gali išreikalauti maksimalų kiekį atšokusių kamuolių ir varžovų aukštaūgių sustabdymą.
– Kas lėmė tokią tragišką „Lietuvos ryto“ sezono pradžią?
– Komanda sulipdyta mėgėjiškais kriterijais. Žaidėjai, kurie atėjo iš Prienų, Šiaulių, Klaipėdos ar Rumunijos neturėjo trenerių, galėjusių įskiepyti gynybos pagrindus. Tik vienpusišką puolimo kryptį.
Komanda, kuri komplektuojama kelių žmonių, o jai vadovauja dar kažkas, negali turėti komandinės dvasios. Jos negali būti ten, kur nėra meilės krepšiniui, žmonėms ir atsidavimo „Lietuvos ryto“ klubui.
Jau nuo pasiruošimo pradžios matėsi, kad komanda ruošiasi lengvu grafiku. „Lietuvos rytas“ turėjo save išbandyti geruose turnyruose. Anksčiau važiuodavome į puikius turnyrus Ispanijoje, Italijoje, Slovėnijoje, kuriuose galima sužaisti su aukšto lygio ekipomis ir jau prieš sezoną žinoti, ko esi vertas. Pakankamai juokingai atrodo komanda, laimėjusi Vlado Garasto taurę ir sakanti, kad nugalės visą Europą.
– Ar sprendimas palikti Marcelo Nicola trenerio pareigose prie tokios lietuviškos sudėties nebuvo klaida?
– Kadangi „Lietuvos rytui“ nepavyko prisivilioti tinkamų krepšininkų ar trenerių, Nicola sutartis nebuvo pats blogiausias sprendimas. Galėjo būti ir blogiau.
Norėtų sugrįžti
– Tai sakote, kad tuos penkerius pastaruosius metus žmogaus, kuris rūpintųsi vien komandos sudėtimi, galbūt ir labiausiai pritrūko?
– Tai yra klubo vadovo, kuris myli, gyvena ta komanda, darbas. Jeigu manęs neliko, į mano vietą neabejotinai turėjo būti pakviestas ne mažiau profesionalus specialistas. Gal jis nebūtų taip mylėjęs komandos, bet galbūt būtų tai kompensavęs kitais sugebėjimais, kurių neturėjau aš.
– Su komanda išsiskyrėte dėl asmeninių problemų, bet prieš porą metų tikinote viską susitvarkęs ir pasiruošęs grįžti. Kodėl sugrįžimas neįvyko?
– Buvau pasiruošęs grįžti, kai pamačiau, kad palikta komanda rodė bent jau ne katastrofiškus rezultatus. Jie buvo labai prasti, bet ne katastrofiški. Vasarį buvome pasiekę susitarimą, kad jau pats laikas sugrąžinti laiminčio „Lietuvos ryto“ tradicijas. Sandoris neįvyko dėl sunkiai paaiškinamų priežasčių.
Nenoriu nieko kaltinti. Mano gyvenime nuo to niekas nepagerės. Bet jei jau nesugrįžau į savo poziciją, ten turėjo atsidurti kitas žmogus, kuris būtų profesionalus ir atsidavęs komandai. Žmogus, kuris galėtų prisiimti atsakomybę už sprendimus, kasdien bendrauti su komanda, motyvuoti ją, rasti geriausius specialistus.
Tų 5 metų ciklą galima įvertinti paprastai: darant tuos pačius dalykus ta pačia tvarka, rezultatas nesikeis.
Per keletą savaičių pajausime griežtą trenerio ranką ir aiškią krepšinio taktiką. Tie žaidėjai, kurie nesilaikys režimo, Pačėso iniciatyva komandą turės palikti. Panašu, kad tų žaidėjų laukia persikėlimas į kitas komandas.
– Kas užkirto kelią sugrįžimui į „Lietuvos rytą“?
– Be abejo, mano sugrįžimas į komandą būtų grąžinęs visus valdymo svertus į mano rankas. O tai būtų labai nepalanku visiems žmonėms, kurie šiuo metu vadovauja klubui. Tai būtų naudinga tik mano tėvui, kuriam aš visus tuos metus atidaviau visą save. Būčiau daręs tą patį.
– Su „Lietuvos ryto“ vairą perėmusiu Pačėsu anksčiau bendradarbiavote ir gerai sutariate. Gal tai paskatins jūsų sugrįžimą į komandą?
– Mano meilė „Lietuvos rytui“ yra besąlygiška. Jei atsirastų galimybė sugrįžti, aš visada ją svarstyčiau. Ir manau, kad visais atvejais nuspręsčiau „Lietuvos ryto“ naudai.
Taip, aš Pačėsą pažįstu labai gerai. Tai yra išskirtinių gabumų treneris. Visoje šitoje košėje jis komandą išves į maksimaliai aukštą lygį. Bet jam reikės vadybos paramos, stipraus personalo, vieningos valdybos. O to šiuo metu klube nėra.
– Gedvydas Vainauskas užsiminė apie trejų metų komandos viziją. Kaip ji atrodo jūsų akimis?
– Šiai komandai reikia vieningos valdybos. Arba bent jau palikti prezidentą ir vadovą su nedideliu personalu, kuris galėtų kuruoti jaunimo programas. „Lietuvos ryto“ piramidėje, kuri lyg ir pastatyta, nėra jokių sąsajų tarp visų komandų. Anksčiau grandis sujungdavo toks žmogus kaip Giedrius Aidietis. Dabar tokių grandžių piramidėje nėra.
Norint sugrįžti į tą ankstesnį pasiektą lygį, visas pozicijas reikia užpildyti savo srities profesionalais. Pačėsas vienas to neišspręs. Taip, jis išmokys žaidėjus gintis, išnaudos jų stipriąsias vietas puolime, bet tai tėra viena profesionalaus darbo dalis.
– Vienokia ar kitokia tos piramidės dalis yra Arvydas Gronskis. Jis vėl siunčiamas į dublerių komandą. Ar tai nėra klaida?
– Tai, kad Gronskis yra mėtomas tarp pirmos ir antros komandos, nėra gerai. Arvydas būtų didžiulė paspirtis Pačėsui. „Lietuvos rytui“, kuris dabar yra tokioje duobėje, kiekvieną poziciją reikia užpildyti pačiu profesionaliausiu žmogumi.
– Ar su Tomu Pačėsu trenerio poste galima neabejoti, kad „Lietuvos rytas“ be vargo pateks į LKL finalą?
– Manau, kad Pačėso paskyrimas eliminavo bet kokias galimybės turėti problemų su kitomis LKL komandomis. Per keletą savaičių pajausime griežtą trenerio ranką ir aiškią krepšinio taktiką. Tie žaidėjai, kurie nesilaikys režimo, Pačėso iniciatyva komandą turės palikti. Panašu, kad tų žaidėjų laukia persikėlimas į kitas komandas.
Kritika skaudino
– Neseniai leidote autorinę laidą „Krepšinis pagal Joną“. Bet naujų įrašų nematome jau keletą mėnesių. Kas nutiko?
– Norėjau, kad ta laida atspindėtų pagrindines Lietuvos krepšinio realijas. Viskas baigėsi tuo, kad man kaskart tekdavo kalbėti apie „Lietuvos rytą“: pakankamai katastrofiškus rezultatus, anekdotinę vadybą ir visus kitus dalykus. Nusprendžiau, kad į mano kritiką yra neįsiklausoma. Ir man per sudėtinga grįžti namo su mintimis, kad kitą dieną vėl viešai reikės smerkti komandą, kuriai vadovavau 14 metų.
– Nebijote, kad taip aršiai kritikuodamas „Lietuvos ryto“ vadovų žingsnius, rizikuojate atitolinti galimybę grįžti į komandą?
– Žinant mane ir mano siekius, neįvykus mūsų vasario 1-osios susitarimui, svarstyti ar svajoti apie sugrįžimą nebuvo jokios prasmės. Bandžiau prisidėti atkreipdamas dėmesį į problemines detales. Jei negalėjau padėti klubui jam vadovaudamas, bent jau norėjau nurodyti tam tikrus aspektus ar išpranašauti krachus, kuriuos komanda patyrė.
– Kaip Gedvydas Vainauskas reaguoja į „Lietuvos ryto“ situaciją? Teko girdėti kalbų, kad jis gali parduoti klubą. Tai realu?
– Tai yra žmogus, kuriam pralaimėjimai gyvenime ir sporte tapo naujove. Bet jis pakankamai tvirtas ir valingas, kad kai kur nugalėtų savo ambicijas, nesivadovautų savo tvirtu ego. Pačėso paskyrimas į trenerio postą tą parodo.
