Panevėžys B.Madgenui yra ypatingas miestas. Tai buvo jo pirma karjeros stotelė Europoje, čia jis debiutavo Europos taurės turnyre ir svarbiausia, būtent čia jam gimė sūnus.
Bet „Lietuvos ryto“ aprangą apsivilkęs australas sentimentais nesisvaido ir tikina, kad ir jam, ir jo šeimai Vilnius yra puikus miestas.
Tai buvo galima pastebėti po trečiadienio rungtynių su Berlyno ALBA klubu. B.Madgenas, sumetęs net 19 taškų ir padėjęs komandai nugalėti 94:73, su keliais komandos draugais ir antromis pusėmis linksmai vaikštinėjo sostinės senamiestyje.
Tiesa, ne viskas šiame sezone B.Madgenui buvo sėkminga. Dėl delnikaulio lūžio teko pailsėti tris mėnesius, bet australas, net ir patyręs traumą, viena ranka treniruotėse mėtė kamuolį į krepšį.
Šeštadienį B.Madgenas su „Lietuvos rytu“ vyks į Panevėžį, į gerai pažįstamą „Cido“ areną, kurioje sutiks ne vieną bičiulį.
Bet nuotaikos „Lietkabelyje“ nėra tokios geros kaip praėjusiame sezone. Dabar panevėžiečiai LKL yra patyrę 4 pralaimėjimus iš eilės. Rezultatai pareikalavo ir trenerio Arturo Štalbergo galvos.
Apie Panevėžį, „Lietuvos rytą“ ir „Lietkabelio“ problemas – 24sek interviu su B.Madgenu:
– Vyksite ten, kur dar praėjusiais metais buvo namai. Koks jausmas? – 24sek paklausė australo.
– Tai yra gan ypatinga vieta man ir mano šeimai. Ten buvo geras sezonas, geri sirgaliai, organizacija, komandos draugai. Taip pat ten gimė mano sūnus. Mes mylime miestą ir viską, ką jis davė.
– Ar tai bus pirmas kartas nuo praėjusių metų, kai lankysitės Panevėžyje?
– Buvau ten nuvažiavęs pasiimti daiktų, kuriuos palikau po sezono. Susitikau su keliais vaikinais, keliais klubo darbuotojų. Mes palaikome ryšį, susirašome.
– Ko labiausiai ilgitės?
– Vilnius yra puikus miestas. Tiek aš, tiek mano šeima čia jaučiamės puikiai. Panevėžyje buvo puiki krepšinio organizacija. Aš ilgiuosi žmonių, tų santykių, kuriuos užmezgiau, tačiau, žinote, dabar atverčiau naują skyrių ir darau viską, kad kuo daugiau padėčiau „Lietuvos rytui“.
– Sužaidėte puikias rungtynes prieš ALBA. Jau nebejaučiate jokių traumos padarinių?
– Jaučiu, kad grįžau ir žaidžiu neblogai. Praleidau tris mėnesius, todėl nėra lengva, bet treneriai pasitiki ir padeda man grįžti. Gaunu minučių nuo pačių pirmųjų rungtynių, todėl stengiuosi atsidėkoti ir sužaisti kuo geriau.
Praleidau tris mėnesius, todėl nėra lengva, bet treneriai pasitiki ir padeda man grįžti.
Man krepšinis nėra tik taškai, bandau kuo solidžiau atrodyti gynyboje ir kitais aspektais. Žinau, kad yra daug žmonių, kurie tiesiog pasižiūri, kiek kas pelnė taškų, bet man krepšinis yra daug daugiau nei tai.
– Atrodo, kad Kurtinaitis nusprendė jus kelti nuo suolo, ar esat patenkintas tokiu vaidmeniu?
– Taip. Svarbiausia, kad galiu rungtyniauti, ir nesvarbu, ar pradedu rungtynes aikštėje, ar ant suolo. Po traumos išvis džiaugiuosi, kad gaunu tiek pasitikėjimo. Jaučiuosi gerai, jei reikia pradėti ant suolo. Kai žaidi tokioje talentingoje komandoje, šie dalykai nėra tokie svarbūs. Bet kas gali pradėti rungtynes, o daugiausia žiūrime į tiesiogines dvikovas, kuriose galime išnaudoti savo pranašumus.
– Į komandą atvyko Arnas Butkevičius ir Mindaugas Girdžiūnas, koks pirmas įspūdis apie šiuos žaidėjus?
– Sezono pradžioje turėjome daug naujų žaidėjų, sudėtis smarkiai pasikeitė, todėl prireikė laiko. Dabar, atrodo, visi rado savo vietą. Arnas ir Mindė žaidžia tikrai puikiai. Prieš juos teko rungtyniauti pusantrų metų, jie labai geri. Dabar turime juos savo komandoje ir tai daro mus stipresnius. Atrodo, kad jie su mumis yra nuo pirmos treniruočių stovyklos.
– Tačiau Margiris Normantas išvyksta. Liūdna?
– Taip, visada liūdna, kai matai išvykstantį komandos draugą. Bet jis yra išnuomotas, jam reikia žaidimo laiko. Dabar turime daug gynėjų, sunku rasti minučių. Tikiuosi, kad laikas Kėdainiuose bus labai sėkmingas ir padės jo karjerai.
– „Lietkabelis“ pastaruoju metu stringa. Kaip manot, kokios yra to priežastys?
– Sunku, kai pakeiti trenerį. Visada reikia laiko, kol atėjęs naujas treneris įdiegs savo filosofiją. Sezonas yra ilgas, visos komandos turi pakilimų ir nuosmukių. Negali laimėti visko, ypač kai žaidi tokiame lygyje.
– Minėjote, kad palaikote ryšį su kai kuriais vaikinais. Galbūt jie papasakojo, kas komandai yra ne taip?
– Mes nelabai apie tai kalbame. Daugiausia klausiame, kaip kas laikosi, kaip šeima gyvena. Krepšinis yra didelė mūsų gyvenimo dalis. Kai susiskambini su draugais, kartais tiesiog nori pasikalbėti apie kitus dalykus.