Sekmadienį Mindaugas Kuzminskas paplonino komandos draugų pinigines, pasiūlęs, o paskui laimėjęs tradicinį metimų nuo aikštės vidurio žaidimą Lietuvos rinktinės treniruotės pabaigoje.
Pirmadienį M.Kuzminskas taikliu šūviu nuo vidurio uždarė pasaulio čempionato atrankos rungtynes, per kurias teko kautis stipriai, bet Lietuva palaužė Čekiją 74:66.
13 taškų pelnęs puolėjas iš Sankt Peterburgo klubo buvo rezultatyviausias mūsų šalies komandos gretose, nors paskutinis prisidėjo prie rinktinės.
Į rinktinę besiveržęs puolėjas vienintelis iš Eurolygos krepšininkų prisidėjo per pasaulio čempionato atranką, nors dėl vieno mačo teks sukarti 6 tūkst. kilometrų per šešias šalis, aštuonis miestus.
Buvo verta, nes būtent M.Kuzminskas išjudino Lietuvos rinktinės puolimą, pirmadienį pakilęs nuo atsarginių suolo.
Dusyk pabaigęs atakas vienas prieš vieną prie krepšio, jis įsmeigė ir tritaškį, o devyni puolėjo taškai iki pertraukos padėjo lietuviams susikrauti 13 taškų skirtumą.
Nors antroji dalis buvo nervinga ir dramatiška, Lietuva dabar dairosi iš viršaus iš E grupės pirmosios pozicijos.
– Mindaugai, banguotos rungtynės, kuriose pirmavote 15 taškų, čekai buvo pasiviję, bet galiausiai jūs laimėjote. Kaip paaiškintumėte tokius svyravimus?
– Visiški amerikietiški kalneliai. Jie pradėjo geriau, paskui jau mes geriau žaidėme.
Jie pradėjo žaisti labai fiziškai, sakyčiau, ant ribos. Kiek pasimetėme iš pradžių, o jie dar keitė gynybos sistemas. Mes gal nebuvome prisitaikę, bet treneris paaiškino, ką daryti. Ačiū Dievui, laimėjome. Labai faina čia laimėti, nes nebuvo lengva.
– Pats irgi ėmėtės iniciatyvos, kaip vertinate savo žaidimą?
– Ne tiek pats ėmiausi, kiek treneris suteikė laisvės, derinių. Džiugu, kad mano kelionė nenuėjo perniek ir visos komandos dėka mes laimėjome.
– Regis, perniek nenuėjo ir per treniruotes metami metimai iš aikštės vidurio?
– Taip, tfu, tfu, tfu, – viskas gerai!
Treneriai dažnai pyksta, kai žaidžiame metimus iš vidurio aikštės, nes tai nėra kasdieninis metimas. Tačiau dabar galime pasakyti, kad buvo verta.
– Po rungtynių Čekijos rinktinė labai gražiai išlydėjo savo žaidėją Jakubą Širiną, kuriam tai buvo paskutinės rungtynės nacionalinėje komandoje. Ar nėra minties, kad pas mus šalyje to kartais trūksta?
– Jei atvirai, – taip, galvoju. Tikiu, kad ateityje taip bus.
Patys rengiame vaikų stovyklas ir matau, kad krepšininkai, kurie tik būna baigę karjeras, yra labai greitai pamirštami. Žinant, kiek žaidėjai atiduoda savęs, – kažkiek gaila. Bet yra kaip yra, ne dėl to mes žaidžiame už Lietuvą.
– Šiose rungtynėse buvo įtampos – kaip komanda reagavo į dvi technines pražangas?
– Fiziškumas visada laimės prieš talentą. Manau, kad mes turėjome daugiau talento šiandien, tad jiems buvo likęs vienintelis ginklas – žaisti labai fiziškai ir keisti gynybos sistemas. Kažkiek tai veikė, bet prisitaikėme.
– Tai buvo pažintis su Kaziu Maksvyčiu rinktinėje – koks įspūdis?
– Prieš tai šiek tiek pažinojau asmeniškai, dabar jau geriau žinau kaip trenerį.
Patys matėte – dvi pergalės, laisvas ir gražus krepšinis. Tikiu, kad esame gerame kelyje.
