Būtent svečiai iš Rusijos sostinės Kaune sukelia daugiausia emocijų. „Žalgirio“ ir CSKA rungtynes 2013 metų sausio 17 dieną stebėjo 15799 žiūrovai.
Vyresnio amžiaus „Žalgirio“ aistruoliai prieš kiekvienas rungtynes su CSKA mintimis nori – nenori nuklysta į praeitį.
Prieš 30 metų, auksinio „Žalgirio“ laikais, sirgaliai grūste grūsdavosi prie Kauno sporto halės. Buvęs „Žalgirio“ vyriausiasis treneris Vladas Garastas atsimena, kad į rungtynes patekti galėdavo tik menka dalis krepšinio gerbėjų. Pirmą kartą stipriausiu Sovietų Sąjungoje tapęs 1985 m. Kauno klubas dar dvejus metus iš eilės superfinaluose nokautuodavo Raudonosios armijos pasididžiavimą. Fanai ėjo iš proto.
Pasak V.Garasto, žiūrovų paraiškų skaičius į rungtynes siekdavo 20-25 tūkstančius, nors halė talpino 6 kartus mažiau. Tribūnose stovėjo tik suolai, kėdžių nebuvo, todėl žmonės susispausdavo vienas prie kito ir taip Halės talpą padidindavo dar kokiu pusšimčiu. Užsėsti buvo ir praėjimai, kuriuose net musė nebūtų nutūpusi – štai dar pora šimtų papildomų vietų.
Stebėti, kaip po ilgos pertraukos lietuviai atsodina savo krepšinio genealoginį medį ir taršo neapkenčiamą Maskvos klubą – buvo kone didžiausias tais laikais įmanomas malonumas. Tada nebuvo fakelų, būgnų, tik ėmė atsirasti pirmosios vėliavos, tačiau kiekviena krepšinio gigantų dvikova tapdavo nacionaliniu įvykiu. Net į Maskvą prieš mačą su CSKA vykdavo ištisi traukiniai, o triukšmingas tūkstantinis lietuvių desantas kone versdavo manyti, kad ir Maskvoje „Žalgiris“ žaisdavo it namų arenoje.
Žinoma, tada Kauno „Žalgiris“ buvo kitoks, kitoks buvo ir CSKA. Dabar šis rusų krepšinio milžinas – vienas iš didžiausią biudžetą turinčių Eurolygos dalyvių, kuris savo gretas stiprina geriausiais Europos krepšininkais ir galingais legionieriais iš JAV. Po to, kai jo lyderiu buvo Ramūnas Šiškauskas, o į finalo ketvertą vedė Jonas Kazlauskas, tautinio ir politinio dvikovų atspalvio nebeliko. Beveik nebeliko.
Vis dėlto simboliai lieka simboliais. Kauno „Žalgirio“ arenai ką tik sukako penkeri metai, o joje jau ne kartą buvo atgimusi praeities, Kauno sporto halės, atmosfera. Nors Arvydas Sabonis, Sergejus Jovaiša ar Valdemaras Chomičius sėdėjo tribūnose, o ne lakstė po aikštę...
Knygą apie Kauno sporto halę parašęs žurnalistas Vidas Mačiulis yra prisipažinęs, kad nuo 1968 metų Kauno sporto halėje nepraleido nė vienų „Žalgirio“ rungtynių: „Šiai komandai ir krepšiniui liksiu ištikimas visą gyvenimą“. Tokių aistruolių kaip V.Mačiulis – galybė, nors ne visi gali nuklysti į senus laikus.
O kiek iš viso Lietuvoje ir pasaulyje yra žmonių, kurie bent kartą žiūrėjo krepšinio rungtynes ir garsiai šaukė: „Žalgiris!“? Siekdamas sužinoti, kokia didelė yra palaikančiųjų armija, Kauno klubas šiemet pradėjo Pasaulinį „Žalgirio“ fanų surašymą, kurį palaiko „Utenos alus“.
Klubo atstovai tiki: kuo daugiau fanų užsirašys, tuo garsiau pasaulyje girdėsis „Žalgirio“ vardas – aistringi sirgaliai visada prišaukia pergales. Net ir prieš galingąjį CSKA. Eurolygos rungtynės su Rusijos milžinu žalgiriečių laukia sausio 25 dieną.
Principinių varžovų rungtynes kaip karą taikos sąlygomis yra apibūdinęs buvęs „Žalgirio“ komandos kapitonas Mindaugas Arlauskas. Dabar jis yra Kauno sporto halės, kurios oficialus pavadinimas – S. Dariaus ir S. Girėno Sporto Centras, Rinkodaros skyriaus vadovas. M.Arlauskas neįžvelgia jokios Sporto halės konkurencijos su „Žalgirio“ arena.
Kauno sporto halėje įrengta 3,5 tūkstančio sėdimų vietų, o kasmet vyksta apie 100 įvairaus pobūdžio renginių. Kauno „Žalgirio“ arenoje telpa nuo 400 žiūrovų amfiteatre, iki 15 552 krepšinio rungtynių, net 21 tūkst. koncerto metu. Pernai gruodį vykęs SEL muzikos ir šviesos šou „360“ pritraukė 20 517 žiūrovų ir buvo daugiausiai lankytojų sulaukęs koncertas „Žalgirio“ arenoje.
Sporto halė ir „Žalgirio“ arena nesipyksta dėl žiūrovų dėmesio, dalinasi istorija ir krepšinio dvasia. Sporto halėje neseniai baigėsi Europos jaunių vaikinų (iki 18 metų) rankinio čempionatas, kasmet vyksta tinklinio, rankinio, stalo futbolo, bokso ir įvairių kitų sporto bei kultūros renginių.
O „Žalgirio“ arena į Lietuvą padeda privilioti ryškiausias pasaulio muzikos žvaigždes. Šiemet Kaune jau koncertavo Mariah Carey, „Iron Maiden“, „Muse“, Mika, o priešakyje dar laukia grupės „Nickelback“ ir Jean-Michel Jarre koncertai. Arenoje vyko LKL finalo mačai, prieš olimpiadą žaidė Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė.
„Žalgirio“ arenos atstovai tiki, kad ateinantį sezoną komandos rungtynės dovanos daug gerų emocijų. O sporto halės atstovai viliasi, kad „Žalgiris“ kitą sezoną bent vienas LKL rungtynes sužais istorinėje vietoje – taip jau ne kartą nutiko dėl „Žalgirio“ arenos užimtumo.
Krepšinio klubo atstovas Almantas Kiveris užtikrina, kad visas Eurolygos sezono rungtynes Lietuvos čempionai žais „Žalgirio“ arenoje.
Kartu A.Kiveris pripažįsta, kad varžybos halėje žiūrovams sukelia papildomų emocijų ir jausmų.
Ne veltui 2007 m. Kauno sporto halė buvo įrašyta į Lietuvos Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Juk krepšinio šventovė 1939 metais buvo pastatyta specialiai Europos vyrų krepšinio čempionatui – čia Lietuvos krepšininkai antrą kartą tapo Europos čempionais.
1989 metais Arvydas Sabonis halėje pasiekė taškų rekordą – per rungtynes su Maskvos „Dinamo“ vidurio puolėjas pelnė 53 taškus.
O kokie rekordai laukia „Žalgirio“ naujame sezone? Netrukus apie tai sužinos visi Lietuvos krepšinio fanai.
