„Akivaizdu, nesame patenkinti galutiniu rezultatu. Galėjome pasiekti daugiau. Bet buvo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, kodėl mums kažko pritrūko“, – nedaugžodžiavo A.Džordževičius, savo sprendimą pranešęs po dvikovos dėl penktosios vietos.
52-ejų specialistas vadovavo serbams nuo 2013-ųjų. 2014-aisiais jo vadovaujama Serbijos rinktinė pasiekė pasaulio čempionato finalą, 2016-aisiais laimėjo olimpinių žaidynių sidabrą, o 2017-aisiais – Europos čempionato sidabro medalius.
Serbai buvo įvardijami kaip pagrindiniai favoritai nuversti JAV rinktinę pasaulio čempionate Kinijoje, tačiau krito jau ketvirtfinalyje nusileidę Argentinai. Beje, ten pat klupo ir amerikiečiai, kuriuos serbai prieš nugalėdami čekus sutvarkė mače dėl 5-8 vietų.
„Mums nepavyko gerai finišuoti ir sukurti naujos istorijos. Bet žinau, kad kai kitą kartą čia grįšime, būsime labiau pasiruošę“, – teigė Bogdanas Bogdanovičius, prie pergalės prieš čekus 90:81 pridėjęs 31 tašką ir čempionate rinkęs net vid. 22,9 taško per susitikimą.
Jis pabrėžė, kad kitąmet iškovoti kelialapį į Tokijo olimpines žaidynes per atrankos turnyrą bus itin sudėtingas iššūkis.
„Tai bus sunkus turnyras. Yra labai daug gerų komandų, kurios neiškovojo kelialapio ir bus labai motyvuotos patekti į olimpines žaidynes“, – nerimavo „Sacramento Kings“ atstovas.
Atsisveikindamas A.Džordževičius dar kreipėsi į FIBA prašydamas pokyčių čempionato sistemoje.
Jis pabrėžė, kad pusfinalio komandų jėgų santykis buvo nelygus, nes Australijos ir Prancūzijos ekipos turėjo viena diena poilsio mažiau nei priešininkai.
„Pusfinalyje matėsi akivaizdus energijos trūkumas. Mūsų krepšinio federacijos ir FIBA turi apie tai galvoti. Turime kažkaip atkreipti tų žmonių dėmesį, kurie priima sprendimus, kad visoms komandoms būtų suteiktos vienodos sąlygos“, – sakė A.Džordževičius.
Tuo tarpu Čekijos rinktinės strategas Ronenas Ginzburgas vos sulaikė ašaras didžiuodamasis istoriniu savo komandos pasiekimu: „Jie kovėsi kaip liūtai. Mes pralenkėme tokias šalis kaip JAV, Turkija, Graikija... Žaidėme puikų krepšinį, lyg spausdami iš visų jėgų tą citriną.“
