J.Baronas beveik pusvalandį trukusiame pokalbyje aptarė Vilnių, pagyrė sostinės keptą duoną bei prisiminė, kodėl nuo pat vaikystės susidomėjo krepšiniu.
– Jimmy, kodėl krepšinis?
– Mano tėvas žaidė krepšinį profesionaliai, o kai gimiau jis jau buvo trenerio asistentu. Užaugau būdamas labai arti šios sporto šakos ir net nebuvo labai didelio noro išbandyti ką nors kitą. Pamilau krepšinį, o dėl to turėčiau būti dėkingas savo tėvui.
– Kokius krepšininkus labiausiai mėgote stebėti rungtyniaujant?
– Labai daug Michaelo Jordano. Manau, kad bet kurio vaiko, augusio toje eroje, atsakymas yra toks pat. Mokykloje ir universitete pradėjau akylai stebėti J.J. Redicką. Mano tėvas yra geras draugas su legendiniu strategu Mike'u Krzyzewski, todėl jie buvo padarę trumpą video analizę, kaip J.J. naudojasi užtvaromis susikurdamas gerą progą metimui. Tai mane sužavėjo ir stengiausi tai pakartoti.
– Koks Jūsų mėgstamiausias krepšinio elementas? Dėjimas, tritaškis metimas...?
– Labai mėgstu gerą darbą su užtvaromis ir aišku – metimą.
– Daugiau nei metus gyvenate Vilniuje. Ar Jums patinka Lietuvos sostinėje?
– Mes su šeima mylime Vilnių ir manau, kad puikiai randame bendrą kalbą su aplinkiniais. Tai yra nuostabus miestas, kuriame nuolat kažkas statoma, ekonomika nestovi vietoje, o restoranuose galima itin skaniai pavalgyti. Vilnius yra labai gera vieta auginti vaikus.
– Kokį maistą lietuviai ruošia puikiai?
– Sriubą. Manau, kad Lietuvoje nepaprastai skani yra sriuba. Kitas dalykas – kepta duona su sūriu. Žinau, kad sportininkui nereikėtų jos valgyti, bet ji tikrai yra labai skani. Ją skanauti reikia proto ribose.
– Pakalbėkime apie krepšinį. Kaip vertinate komandos sezoną iki šios dienos?
– Turėjome ir gerų, ir blogų akimirkų, kaip ir bet kokiame kitame sezone. Svarbiausia – įgyti puikią sportinę formą prieš „Betsafe-LKL“ atkrintamąsias varžybas. Turime puikią komandą, atmosfera puiki, todėl manau, kad būsime pasiruošę svarbiausioms sezono kovoms.
Neiškovojus titulo dažnai prisimeni tas rungtynes ir mąstai apie dalykus, kuriuos galėjai padaryti geriau.
– Gynėjas Benas Madgenas praėjusią savaitę tiesioginėje „Facebook“ transliacijoje minėjo, jog norėtų dar sykį sužaisti Karaliaus Mindaugo taurės finalą. Ar Jūs turite mačų, kuriuos norėtumėte pakartoti?
– Ko gero norėčiau dar sykį sužaisti su Bilbao ekipa, nes pirmąjį Europos taurės etapą namuose pradėjome tikrai ne taip, kaip norėjome. Žinoma, pirmame etape sugebėjome atsigriebti kituose mačuose.
Galbūt norėtųsi pakartoti ir Europos taurės antrojo etapo startą su „Zenit“. Pritariu ir Benui, jog norėtųsi dar sykį sužaisti finalą su „Žalgiriu“. Neiškovojus titulo dažnai prisimeni tas rungtynes ir mąstai apie dalykus, kuriuos galėjai padaryti geriau.
– Šį sezoną nemažai rungtyniaujate įžaidėjo pozicijoje, o tai jums yra nauja. Kaip jaučiatės šiame vaidmenyje ir kokie didžiausi iššūkiai?
– Tai tikrai nemažas iššūkis, bet stengiuosi iš visų jėgų. Dedu visas pastangas, jog kuo daugiau išmokčiau ir netgi tariausi su keletu NBA rungtyniaujančių ar rungtyniavusių žmonių, kad galėčiau geriau pasirodyti žaisdamas įžaidėju.
Visą karjerą galvojau tik apie tai, kaip pelnyti taškus, o dabar mano pagrindinė užduotis yra gerai organizuoti atakas. Žinoma, tai nelengva, bet nuolat ieškau komandos draugų, kuriems tą dieną krenta bei stengiuosi išpildyti R.Kurtinaičio sumanymus.
– Kuo ši „Lietuvos ryto“ komanda išsiskiria iš kitų „Betsafe-LKL“ ekipų?
– Manau, kad mes labai gerai pasinaudojame silpnosiomis varžovų vietomis. Taip pat puikiai skaitome žaidimą puolime ir suprantame, kur bus komandos draugai. Su laiku tai tik gerės, todėl galėsime savo oponentus užpulti dar greičiau.
– Ketvirtadienį laukia išvyka į Panevėžį. Kuo stiprus šiemet yra „Lietkabelis“?
– Tai gera komanda, kuri savo gretose turi nemažai veteranų ir puikiai atrodo poziciniame krepšinyje. Jie turi gerą tarpusavio supratimą. Panašiai, kaip mes. Abu broliai Lavrinovičiai vis dar demonstruoja solidų krepšinį bei yra ypač pavojingi „pick and pop“ situacijose. Nors jiems jau 38-eri, tačiau jie yra pavyzdinės fizinės būklės ir gali su komanda kartu bėgti ir į greitas atakas.
– Kokie jūsų mėgstamiausi krepšininkai, kurie vis dar rungtyniauja šiuo metu?
– Tikriausiai Stephenas Curry, Klay Thompsonas bei J.J.Redickas. Visi šie krepšininkai – metikai. Iš jų stengiuosi mokytis bei tam tikrus dalykus pritaikyti ir savo žaidimui.
Treniruotėje tiesiog mėčiau po penkis tolimus metimus iš penkių skirtingų vietų, tačiau nė vieno nepramečiau ir kartojome pratimą.
– Kiek esate daugiausiai tritaškių paeiliui pataikęs treniruotės metu?
– 91. Tai įvyko prieš keletą metų, kai rungtyniavau Romoje. Treniruotėje tiesiog mėčiau po penkis tolimus metimus iš penkių skirtingų vietų, tačiau nė vieno nepramečiau ir kartojome pratimą. Galų gale ir pasiekiau savo rekordą.
– Galbūt kada nors žaidėte vienas prieš vieną su kokiu nors elitiniu pasaulio krepšininku?
– Su Russellu Westbrooku, tačiau neklauskite rezultato (juokiasi). Prieš jį privalėjau mesti daug tolimų metimų, nes nieko gero nebus, jeigu bandysi veržtis po krepšiu. Mūsų treneris Robas net sugalvojo taisyklę, kad abu privalome mėtyti metimus iš toliau, kad jėgos būtų lygesnės.
Tai buvo mačas žaidžiant į du krepšius per visą aikštę, todėl sumušęs kamuolį kelis kartus iš karto atlikdavau metimą. Jeigu įkris – puiku. Jeigu ne – ką padarysi.
