„Vyručiai, truputį pasitraukite!“ – bekalbinant J.Valančiūną šūktelėjo Luisas Scola. 35-erių argentinietis netilpo salėje prasimėtyti iš trijų taškų zonos.
Žurnalistai vos pora eilučių galėjo apspisti šonines linijas, nes vietos už jų tiesiog nebuvo – iškart siena. Kitoje aikštės pusėje – dirbtinės alpinizmo uolos.
Daug ką pasakantis krepšinio paveikslas Londone.
„Sveikas! Kaip tu gyvas? Nieko, gerai. Viskas tvarkoj, dirbam“, – persimetėme su J.Valančiūnu. NBA sezono metu jis ant vienos rankos pirštų skaičiuoja akistatas su Lietuvos žurnalistais. Tik prieš ir po dvikovos su „Orlando Magic“ jam dėmesio netrūks – rungtynės pagal „NBA Global Games“ projektą sausio 14-ąją vyks Londone.
Iš ankštos koledžo salytės Jonas persikels į 20 tūkst. žiūrovų talpinančią O2 areną.
Taip pat skaitykite: Į šauktinių sąrašą patekęs Jonas Valančiūnas: „Važiuosime tarnauti! Viskas“
„Tikiuosi, kad bus daug lietuvių“, – sakė J.Valančiūnas. Bet svarbiausi sirgaliai jam bus artimiausi žmonės – tėtis, draugai. Tik mama negalėjo atvykti pažiūrėti sūnaus žaidžiančio iš arti.
O žaidžia, kaip rodo skaičiai, kol kas geriausią sezoną NBA. Tiesa, jo 12,2 taško ir 8,9 atkovoto kamuolio vidurkis pernelyg nesiskiria nuo praėjusio sezono.
Tegul kritikai kalba sau, ką nori. O mes nuvažiuosime ir parodysime. Parodėme kartą, parodysime ir dar sykį.
Ar pasikeitė „Raptors“ požiūris į lietuvį, pasirašius rekordinį 64 milijonų JAV dolerių kontraktą, J.Valančiūnas nedetalizuoja. Ar nepasigenda daugiau derinių, jis nekomentuoja. Bet kol kas lietuvis viskuo patenkintas.
„Žaidžiu geroje komandoje. Esu patenkintas, kas vyksta „Raptors“. Nežinau, ar kažką keisčiau. Turbūt nieko. Esu patenkintas“, – tikina J.Valančiūnas.
Ir nemeluoja. Jis linksmai kalbėjo apie jį sutraumavusio Kobe Bryanto paguodą, juokavo apie jautrius savo pirštus ir kūno pokyčius. Bet tuo pačiu siuntė karingą žinią Lietuvos rinktinės kritikams.
Tiesiai iš Londono – 24sek pokalbis su J.Valančiūnu apie viską.
– Jonai, po traumos matome jus žaidžiantį vis daugiau ir tvirčiau. Piršto lūžis jau praeitis?
– Jaučiasi, kad nežaidžiau tas šešias savaites, bet jaučiuosi geriau. Ir kvapas po truputį grįžta. Po truputį sugrįžtu.
– Jonai, retai praleidžiate rungtynes dėl traumų, bet kai praleidžiate, tai... dėl lūžusių pirštų. Pirmą kartą taip ilgai nežaidėte debiutinį sezoną, kai taip pat lūžo bevardis pirštas, tik dešinės rankos. Gal pirštai trapūs?
– (Juokiasi.) Geras klausimas. Nemanau, kad čia įgimta (Juokiasi.). Tiesiog buvo tokia situacija. Juk nepaslydau lygioje vietoje. Buvo smūgis, buvo užkabinti pirštai, todėl taip ir nutiko.
– Pirštą sulaužė ne bet kas, o Kobe Bryantas. Nustebino jo atsiprašymas autografu ant įtvaro?
– Geriau nepasijaučiau, tikrai – greičiau nesugijo (Juokiasi.). Bet malonu. Žmogus pasielgė profesionaliai ir parodė aukštą savo lygį.
– Kiekvienerios „Los Angeles Lakers“ rungtynes svečiuose dabar tarsi atsisveikinimo su Kobe Bryantu ceremonija. Rungtynės patenka tik į antrą planą. Karjerą po sezono baigsianti NBA superžvaigždė jau atsisveikino ir su Torontu. Kokia aura tvyrojo tose rungtynėse?
– Kobe Bryantas yra „Hall of Fame“. Tai vienas geriausių žaidėjų istorijoje. Garbė vien matyti jį žaidžiantį paskutinį kartą. Ir dar gerai žaidžiantį...
– Kalbant apie ryškiausias NBA žvaigždes, artėja NBA Visų žvaigždžių savaitgalis (vasario 12-14 d.). Daugelis JAV žaidėjų pakvaišę dėl šio renginio. Jų karjera netgi vertinama ir tuo, kiek kartų jie žaidė Visų žvaigždžių mače. Koks jūsų požiūris į šią NBA šventę?
– Tai tikrai svarbus renginys. Tai tavo sugebėjimų įvertinimas. Patekęs ten tarytum pakyli į aukštesnį lygį.
– Pernai Visų žvaigždžių starto penketo žaidėjų balsavimo metu surengėte tarsi rinkimų kampaniją – videobombinote prieš kameras. Kodėl šiemet nebematome jūsų pokštaujančio?
– Pirštas buvo sulūžęs, negalėjau (Juokiasi.).
– O gal surimtėjote? Kaip pasikeitėte per tuos ketverius metus NBA?
– Galbūt tas mąstymas aikštėje, sprendimų priėmimas, veiksmai, situacijų skaitymas... Su patirtimi ateina žaidimo matymas kitomis akimis.
– Jaunystėje įpratome matyti jūsų sprogstančią energija, bet atvykęs NBA gavote užduotį priaugti masės, kad galėtumėte stumdytis su galingiausiais lygos „centrais“. NBA privertė pakeisti žaidimo stilių?
– Buvo masės auginimas, dabar numetimas, ne? (Juokiasi. J.Valančiūnas pastaruoju metu sureguliavo mitybą ir stengiasi žaisti greičiau, – aut. past.). Bandai priprasti... Ne tai, kad priprasti, bet prisitaikyti prie kiekvieno varžovo. Kiekvieną vakarą turi rasti, kaip prisitaikyti.
| 2012-2013 m. | 23,9 min. | 8,9 tšk.| 55,7% dvit. | 6 kam. | 1,3 blk. |
| 2013-2014 m. | 28,2 min. | 11,3 tšk. | 53,1% dvit. | 8,8 kam. | 0,9 blk. |
| 2014-2015 m. | 26,2 min. | 12 tšk. | 57,2% dvit. | 8,7 kam. | 1,2 blk. |
| 2015-2016 m. | 26,7 min. | 12,2 tšk. | 55,1% dvit. | 8,9 kam. | 1,2 blk. |
– Iš vidutinio nuotolio metate pakankamai neblogai. Tą išvydome ir treniruotėje. Kodėl aikštėje rečiau imatės iniciatyvos mesti toliau nuo krepšio ir taip dar labiau apsunkinti varžovų darbą gynyboje?
– Gaunu progų ir darau tai. Negaliu gi mesti 30 metimų iš vidutinio...
– Gynyboje irgi yra rezervų. Jei tik galėtumėte, kurią savybę pasiimtumėte iš „Raptors“ gynybos aso Bismacko Biyombo?
– Energiją. Jis labai energingas krepšininkas. Labai super kovoja dėl kamuolių. Tie patys blokuoti metimai...
– NBA žaidžiate jau ketvirtąjį sezoną. Ar esate patenkintas tuo, kaip klostosi jūsų karjera?
– Žaidžiu geroje komandoje. Esu patenkintas. Nežinau, ar kažką keisčiau. Esu labai geroje vietoje. Esu patenkintas tuo, kas vyksta „Raptors“ komandoje. Nežinau... Įdomus klausimas. Turbūt nieko nekeisčiau.
– Jums labai neparanki „Raptors“ puolimo sistema grindžiama per perimetro žaidėjus – DeMarą DeRozaną ir Kyle'ą Lowry. Natūraliai kamuolys rečiau pasiekia jus. Ar nepasigendate daugiau derinių per priekinę liniją?
– Kompromituojantis klausimas. Kitas...
– Tada pereikime prie Lietuvos rinktinės. Kada pastarąjį kartą vasarą ilsėjotės ir neatstovavote nei vyrų, nei jaunimo rinktinei?
– Taip, senokai tai buvo... Bet poilsio gan užtenka. NBA sezonas net ir su atkrintamosiomis yra trumpesnis nei Europoje. Maždaug pusantro mėnesio puikiai užtenka.
Garbė ir malonumas demonstruoti, kad mes, lietuviai, galime parodyti tokį aukštą lygį.
– Kas jus taip traukia į Lietuvos rinktinę?
– Pirmiausia, žaisti Lietuvos rinktinėje yra garbė. Turėti progą atstovauti tokiai mažai šaliai olimpinėse žaidynėse, pasaulio, Europos čempionatuose... Tai yra garbė ir malonumas demonstruoti, kad mes, lietuviai, galime parodyti tokį aukštą lygį.
– Kokį lygį Lietuvos rinktinė gali pademonstruoti Rio olimpinėse žaidynėse? Ar esame pajėgūs po 16 metų pertraukos vėl pasidabinti olimpiniais medaliais?
– Viską dar pamatysime. Žiūrėsime, kas susirinks. Kaip susiklostys sezono pabaiga. Tikėkimės, kad niekas nepatirs didelių traumų. Susirinksime visi, kas buvo. Gal dar kas prisijungs... Donatas... Manau, viskas įmanoma. Pažiūrėsime, kaip viskas klostysis. Nemėgstu kalbėti prieš faktą.
– Donatas Motiejūnas gydėsi kankinančią traumą, nugaros skausmai jį kamuoja ir dabar. Ar palaikote ryšį su tautiečiu jam sunkiu metu?
– Palaikau, tikrai. Tikiu, kad viskas jam pasiseks ir ta nugara susitvarkys.
– Donatas kaip tik buvo įsivėlęs į „Twitter“ žinučių karą su Nicolas Batumu. Prancūzas sakė, kad tai Ispanija ir Prancūzija yra dvi geriausios Europos komandos, nors lietuviai ir laimėjo sidabrą. Kaip vertinate tokį pareiškimą? Gal smagu gerais pasiekimais erzinti Europos krepšinio žvaigždes ir rinktinės skeptikus?
– Aš tiesiog nesiveliu į tas kalbas. Tegul jie kalba sau, ką nori. O mes nuvažiuosime ir parodysime. Parodėme kartą, parodysime ir dar sykį.
