„Ne veltui jį vadinu didžiuoju draugužiu. Bet dabar jis toks nėra, – turėdamas omeny, kad komandos draugai dabar atsidūrė priešingoje barikadų pusėje, juokėsi K.Lowry. – Jis mano vyrukas! Jei žaisime su Lietuva, keletą kartų kalsiu jam iš alkūnės.
K.Lowry šypsosi. Jei tik turės progą, krepšininkas sutikęs J.Valančiūną jį draugiškai apkabins. Tiesa, tai padaryti bus nelengva, nes kitaip nei didžioji dalis visų olimpinių žaidynių sportininkų, amerikiečiai gyvena kruiziniame laive.
„Bet aš dėl jo džiaugiuosi. Tikiuosi, kad olimpinės žaidynės jam bus sėkmingos“, – gero J.Valančiūnui linkėjo K.Lowry.
Pasikalbėti su J.Valančiūnu norėtų ir D.DeRozanas. Su lietuviu apie olimpines žaidynes jiedu jau šnektelėjo sezono metu.
Beje, kitaip nei K.Lowry, D.DeRozanas jau buvo susitikęs aikštėje prieš komandos draugą 2014-ųjų pasaulio čempionate, kai amerikiečiai pusfinalyje nugalėjo Lietuvą.
„Lietuva yra stipri komanda, ypač su Valančiūnu. Smagu matyti, kad JV yra rinktinės lyderis ir tempia lietuvius į priekį“, – 24-erių vidurio puolėją gyrė D.DeRozanas.
Į Rio amerikiečiai atvyko lyg surepetavę dainelę apie pagarbą kiekvienam varžovui. Kita vertus, po smūgių tarptautinėje arenoje 2004 ir 2006 metais, JAV krepšininkai daugiau nebedalija varžovams dovanėlių.
„Kiekvieną komandą vertiname rimtai. Kiekvieną kaip pavojų mūsų pergalei. Todėl turime neatsipalaiduoti. Negalime užsižiūrėti per toli“, – tikino K.Lowry.