Ryškaus tembro ir kreipinio „gerbiami sporto mėgėjai“ nepamirš tie, kurie matė, kaip „Žalgiris“ dominavo prieš Maskvos CSKA krepšininkus 1985–1987 m. SSSR pirmenybėse.
Vlado Garasto treniruojami Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius, Sergejus Jovaiša, Raimundas Čivilis, Gintaras Krapikas ir kiti tų laikų žalgiriečiai tais laikais buvo keliami link dievų, kaip ir apie jų žygdarbius televizijos žiūrovams pasakojęs V.Janiūnas, nes ir krepšinis buvo daugiau nei žaidimas.
V.Janiūnas buvo pagrindinis ir svarbiausias tų laikų krepšinio komentatorius, pasakojęs apie svarbiausias krepšinio dvikovas prieš tris dešimtmečius.
Jis buvo ir krepšinio treneris, išugdęs olimpinį čempioną ir prizininką Valdemarą Chomičių.
Baigęs komentavo darbus televizijoje V.Janiūnas beveik du dešimtmečius dirbo Kauno Gedimino sporto ir sveikatingumo gimnazijos direktoriumi. Gimnazijai kaunietis vadovavo ir sulaukęs senjoro amžiaus. Sekmadienį apie komentatoriaus mirtį pirmasis paskelbė portalas zmones.lt, pasirėmęs laidos „Krepšinio pasaulyje“ Vido Mačiulio patvirtinimu.
Labiausiai įsiminusios komentuotos rungtynės
Prieš kelerius metus interviu 15min V.Janiūnas yra pasakojęs apie labiausiai įsiminusį krepšinio mačą tarp žalgiriečių ir CSKA.
„Tai legendinis 1987 metų vasario SSSR finalo mačas. Ne todėl, kad per jį Arvydas Sabonis parodė garsųjį „ančiuką“ (savitą pergalės gestą, – aut. past.).
Mačas buvo žaidžiamas Maskvoje, Lužnikų salėje, kur suėjo daug žiūrovų. CSKA treneris Aleksandras Gomelskis darė daug, kad Sabas tada negalėtų žaisti.
Į Lužnikus susirinko generolai ir jų žmonos su gėlėmis, buvo užsakyti restoranai, nes mačas vyko vasario 23 dieną (tarybinės armijos dieną, – aut. past). „Žalgiris“ sužaidė kaip iš gaidų“, – pasakojo V.Janiūnas.
Nors dauguma lietuvių tuo metu nemėgo ar net nekentė CSKA, V.Janiūnas yra pasakojęs, kad pirmiausia vertino varžovus kaip žaidėjus.
„Aš neturėjau mėgstamų ar nemėgstamų žaidėjų. Sergejus Tarakanovas? Net ir jis buvo normalus geras žaidėjas. Nejaučiau neapykantos CSKA žaidėjams. Neapykantos buvo labiau dėl to, kad klubas norėjo sugriebti visus geriausius žaidėjus, pasidaryti SSSR rinktinę, – kalbėjo V.Janiūnas. – Tačiau drauge A.Gomelskis buvo figūra. Jis daug pridarė, bet padarė ir gerų dalykų – mūsų žaidėjams leisdavo užsidirbti, galiausiai išvažiuoti į užsienį.“
V.Janiūnas tvirtino, kad geras krepšinio komentatorius privalo nebijoti pareikšti savo nuomonę, mokėti ir pagirti, ir kritikuoti.
„Nesakau, kad aš esu geriausias. Tačiau komentatoriaus darbą vertina ne žaidėjai ar treneriai, o žmonės. Treneriai visada norėjo ir nori, kad jų nekritikuotų. Savo laikais turėjau auksinę taisyklę: jei gerai žaidi, sulauksi ir gero komentaro. Jei prastai žaidi, aš nesakydavau, kad štai, koks šaunuolis, netyčia prarado kamuolį, vėl netyčia, – sakė krepšinio komentatorius. – Reikia daugiau savikritikos ir ambicijų.“
Mokytojas, treneris, žurnalistas, direktorius
Rokiškyje 1941 metais gimęs V.Janiūnas baigė Lietuvos kūno kultūros universitetą.
1964-1965 m. jis dirbo Garliavos vidurinės mokyklos mokytoju, o nuo 1965 iki 1978 metų – Kauno krepšinio mokyklos treneriu.
1978-1993 m. V.Janiūnas buvo LRT sporto komentatorius.
1994-1999 m. jis darbavosi Kauno futbolo klubo FBK „Kaunas“ direktoriaus pavaduotoju, 1999-2000 m. dirbo laikraščiuose „Lietuvos žinios“ ir „Sportas“.
Nuo 2001 metų iki 2019 metų vadovavo Kauno Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo gimnazijai (anksčiau vadinosi Salomėjos Nėries vidurinė mokykla).
Pastaraisiais metais jis retai užsukdavo į krepšinio rungtynes Kauno „Žalgirio“ arenoje.
