„Šiandien nebuvo aišku, ar žais Arnas. Jis pajautė skausmą kojoje ir vėlavo“, – po čempioniško triumfo „Žalgirio“ arenoje atskleidė Kazys Maksvytis.
Vienas stabiliausių „Žalgirio“ karių šį sezoną timptelėjo koją ir praleido didelę apšilimo dalį, o sunkiai įsibėgėjo ir rungtynėse.
A.Butkevičiui nesisekė stabdyti Vilniaus „Ryto“ lyderio Marcuso Fosterio, o K.Maksvytis klaipėdietį pakeitė pirmąjį vos po keturių sužaistų minučių.
Per pirmus du kėlinius Arnas įmetė tik 2 taškus per 9 minutes ir nepriminė to žaidėjo, kuris iki lemiamų penktųjų serijos rungtynių buvo favoritas laimėti LKL finalo naudingiausio žaidėjo prizą. Iškalbingas buvo ir +/ – rodiklis – A.Butkevičiui esant aikštėje, „Žalgiris“ nuo „Ryto“ atsiliko 6 taškais.
Bet per ilgąją pertrauką A.Butkevičius pasikeitė neatpažįstamai.
Kai trečiajame kėlinyje Elvaras Fridrikssonas nutolino „Rytą“ iki rekordinės 8 taškų persvaros, būtent 30-metis klaipėdietis budino nuščiuvusią „Žalgirio“ areną ir žaliai-baltų komandą kovai.
Net 12 Arno taškų ir 14 naudingumo balų per trečiąjį kėlinį leido „Žalgiriui“ atlaikyti vilniečių mėginimus pabėgti, o galiausiai ketvirtajame kėlinyje jau „Žalgiris“, įkvėptas įspūdingai žaidusio Isaiah Tayloro, nurūko į priekį ir susigrąžino pernai pamestą čempionų titulą.
„Norėjau truputį apsiraminti, nes išėjau ir, norėčiau sakyti, kad padariau kvailų pražangų, bet aš manau, kad tų pražangų gal net nelabai buvo, – juokėsi A.Butkevičius, prisiminęs trečiąjį kėlinį. – Bet čia jau kitas klausimas. Dėl to ir yra emocijos – kai jos užvaldo, ne visą laiką yra gerai. Kartais reikia nusiraminti, padėti mintis į šalį ir susitelkti ties tuo, kas tavęs laukia. Manau, man tai padėjo. Įkrito keli metimai. Pirmiausia, norėjau pradėti nuo gynybos, kas man visą laiką duoda pasitikėjimo, tą irgi pavyko padaryti, o iš to ateina ir rezultatai.“
Dukart LKL čempionas po triumfo dalinosi mintimis apie gražiausią LKL finalo seriją, naudingiausią finalo žaidėją ir patvirtino, kad neturi jokių abejonių dėl žaidimo Lietuvos rinktinėje.
– Arnai, beliko tapti čempionu su Klaipėdos komanda?
– (Juokiasi) Čia būtų kažkas nerealaus. Dabar tiesiog džiaugiuosi būdamas čempionu šią dieną.
– Ar įmanoma palyginti triumfą pernai su „Rytu“ ir šiemet su „Žalgiriu“?
– Nežinau, nesinori lyginti, kad kažko neįžeisčiau. Abu čempionų titulai tikrai įsimenantys ir svarbūs. Su „Rytu“ tiek metų niekas nebuvo laimėję, tai tuometinę „Žalgirio“ seriją nutraukėm, klubui tai buvo svarbu. Šiais metais sugrąžinome į Kauną su „Žalgiriu“. Velniškai sunki serija, manau, kad tai gražiausias finalas per tą laiką, kai žaidžiu profesionaliai, neatsimenu su tiek įtampos ir tiek dramų. Kiekvienam sirgaliui turėjo patikti kova. Pagarba „Rytui“ už kokybišką, gerą krepšinį. Turėjome atiduoti viską, kad pasiimtume šią taurę.
– Jeigu sąžiningai, ar būtum pagalvojęs, kad su „Rytu“ titulą bus laimėti lengviau nei su „Žalgiriu“?
– Aš nežinau, sudėtinga lyginti. Net negalvoju apie tokius dalykus. Džiaugiuosi pergale, titulu ir tiek.
– Praėjusiose rungtynėse patyrėte labai skaudų pralaimėjimą. Kaip atrodė tos beveik 48 valandos iki šių rungtynių ir kaip pavyko persigrupuoti?
– Taip, daug emocijų buvo po tų rungtynių. Atrodė, viduje virėme, pyktis ėmė, kad paleidome tokią galimybę užbaigti seriją ir dar Vilniuje, ką labai norėjome padaryti. Toje atmosferoje pirmose rungtynėse visai sudegėme, antrose, atrodo, tiek šansų turėjome laimėti rungtynes, bet sugebėjome pralaimėti. Bet nusiraminome, pasišnekėjome, supratome, ką reikia atsinešti į šias rungtynes. Sunkiais momentais išlikome kartu, ko nepadarėme praėjusiose rungtynėse. Tas buvo svarbiausia.
– Šiame sezone iš naujo sužibo priešprieša tarp „Žalgirio“ ir „Ryto“. Pats esate savotiškas abiejų pusių ambasadorius. Kiek žaidėjams ir Lietuvos krepšiniui reikalinga ta priešprieša?
– Jei atvirai, manau, kad labai smagu. Anksčiau, kai žaidžiau „Ryte“, neturėdavome per daug šansų iškovoti titulą. Nueidavome iki finalo ir ten stipriai pralaimėdavome. Šis finalas buvo superinis, turbūt kiekvienam sirgaliui patiko. Nepaisant to, kad „Rytas“ pralaimėjo, manau, kad savo komandų pasirodymu turėtų būti patenkinti tiek jų sirgaliai, tiek „Žalgirio“. Krepšinis su tokia didžiule intriga, su tokiomis emocijomis yra įspūdingas sportas, o viskas ir yra dėl žmonių, dėl jų gerų emocijų. Gyvenimas daug įdomesnis, kai emocijų yra daug.
– Pačiam pavyko galingai finišuoti finalo serijoje. Kiek asmeniškai svarbus toks finišas prieš kitą sezoną?
– Dabar laukia atostogos, tai visos mintys ir emocijos nurims. Prieš naują sezoną dar laukia rinktinė vasarą, tai bus viskas pamiršta. Manau, kad viskas prasidės, kaip įprastai prasideda sezone. Vienintelis skirtumas, kad aš jau būsiu buvęs komandoje. Praėjusią vasarą atėjau kaip naujas žaidėjas, su visais žaidėjais ir personalu reikėjo susipažinti, apsiprasti. Yra visokių niuansų. O dėl geros sezono pabaigos – smagu, kad žinai, jog padarei geriausia, ką galėjai.
– Į rinktinę keliausi be jokių dvejonių?
– Be jokių. Su treneriu šnekėjau, sakiau, kad jeigu niekas nepasikeis, bus kaip iki šiol, tai būsiu.
– LKL finalo naudingiausias žaidėjas bus paskelbtas rytoj. Norėtum pasilikti jį po to, kai iškovojai ir pernai, ar mieliau perduotum Isaiah Taylorui?
– Po šiandienos rungtynių Isaiah turi gauti tą MVP. Velniškai geras jo žaidimas, sunkiais momentais jis buvo kertinis žaidėjas ir neleido „Rytui“ pabėgti rungtynių pradžioje, uždarė jas pabaigoje. Isaiah tikrai nusipelno.
