J.Kazlauskas pripažino, kad į savo vadovaujamą Guangdongo „Southern Tigers“ komandą viliojo Donatą Motiejūną ir apgailestavo, kad dabar jis bus varžovas Kinijos čempionate.
Tačiau treneris pripažįsta, kad įspūdingą kontraktą pasirašęs Lietuvos rinktinės žaidėjas patirs didelį spaudimą. Iš D.Motiejūno Kinijoje bus tikimasi daug.
Treneris džiaugiasi ir Lietuvos krepšinio rinktine, kuri, jo nuomone, gal kiek labiau sustiprėjusi.
Tačiau J.Kazlauskas norėtų, kad esamai komandai su nauju treneriu Dainiumi Adomaičiu būtų leista ramiai ruoštis Europos čempionatui. Spauda ir žmonės nekeltų nereikalingos įtampos.
„Kai prasidės rimtos rungtynės, viskas pasikeis. Ir psichologija, įtampa. Ir jums dabar nereikia jaudintis, kelti įtampos. Visiems aplinkui taip pat“, - ramiu balsu kalbėjo treneris.
J.Kazlauskui Kinijoje talkina dar du lietuviai – asistentas Rolandas Jarutis ir fizinio rengimo treneris Sigitas Kavaliauskas. Jis džiaugiasi, kad kartu dirbantys tautiečiai jam labai padeda ir darbuose ir bendravime.
24sek interviu su J.Kazlausku apie netikėtą D.Motiejūno pasirinkimą žaisti Kinijoje, Lietuvos krepšinio rinktinę ir atsinaujinantį „Lietuvos rytą“.
– Kiek jums buvo netikėtas D.Motiejūno sprendimas vykti žaisti į Kiniją?
– Tai žinojau jau kiek anksčiau. Mes jo atsargiai pasiteiravome, ar yra tokia galimybė. Jis atsakė, kad toks variantas yra svarstomas. Mes galbūt net pirmieji norėjome jį įsigyti, bet neturėjom tiek išteklių savo komandoje. Gaila, teko nusileisti. Bet džiaugiamės už jį, kad jis pasirašė tokią šaunią sutartį. Kinijoje tai vienas didesnių kontraktų. Ką gi, bus mūsų varžovas, bet, iš kitos pusės, džiaugiamės.
– 2,5 milijonų dolerių per sezoną. Ko Kinijos klubas tikisi iš krepšininko, kuriam sutinka mokėti tiek pinigų?
– Kinijoje yra tokių sutarčių. Ir pernai buvo tokių didelių. Kinijos krepšinio lyga stiprėja. Vien šiemet kiek pasirašyta sutarčių su gerais žaidėjais. Investuojami didžiuliai pinigai. Visi nori laimėti, dėl to bus įdomesnis čempionatas.
– Ar spėjote papasakoti Donatui, ko jis turėtų tikėtis atvykęs į Kiniją?
– Kalbėjomės nedaug, nes nesinori trukdyti žaidėjo, kuris dabar visą dėmesį skiria Lietuvos rinktinei. Aišku, į visus tuos atvykstančius žaidėjus žiūrima kaip į didžiules žvaigždes. Jis patirs didelį spaudimą. Gaus daug dėmesio tiek iš žiniasklaidos, tiek iš žiūrovų. Aišku, susidurs su dideliu kultūriniu skirtumu. Europa yra Europa, Azija yra Azija. Bet toje komandoje yra fizinio parengimo treneris Virginijus Mikalauskas, kuris padės jam adaptuotis, ir jam bus žymiai lengviau.
– Tai tikrai bus labai svarbu, kad toje komandoje bus lietuvis...
– Be abejonės. Patarimai ir visa kita.
– Treneri, ar galite ką papasakoti apie Šandongo „Golden Stars“ komandą? Nes daugelis mūsų apie šią komandą išgirdome pirmą kartą.
– Ne, jūs ne pirmą kartą išgirdote. Rimas Girskis dirbo toje komandoje (šypsosi). Nuo to laiko ta komanda vis kilo ir tobulėjo. Dabar jie turi vieną Kinijos krepšinio žvaigždę Dingą Yanyuhangą, kuris žaidė NBA vasaros lygoje „Dallas Mavericks“ gretose. Jis buvo pripažintas naudingiausiu praėjusio sezono Kinijos čempionato žaidėju. Jis sudarys kompaniją Donatui ir dar vienam amerikiečiui. Turi jie serbų trenerį, kuris propaguoja daugiau komandinį, europinį krepšinį.
Prieš tą komandą, kai dar pats dirbau Kinijoje, mes žaidėme finale. Tada laimėjome 4-0. Dabar ji labai pasikeitusi. Kinijoje apskritai viskas labai priklauso nuo to, kokius užsieniečius pavyksta pritraukti. Todėl komandos labai šokinėja aukštyn, žemyn.
Šiaip kokios 8–10 komandų yra pakankamai pajėgios ir sunku pasakyti, kaip kas bus. Aš per tą ketverių metų pertrauką šiek tiek atitolau nuo reikalų čia. Tai irgi reikia laiko.
– Lietuvoje buvo nusivylusių tuo, kad Donatas Motiejūnas pasirinko žaisti Kiniją. Kaip jūs vertinate savo buvusio auklėtinio rinktinėje sprendimą keltis žaisti į Aziją?
– Matot, ką bekalbėtumėt, krepšinis vis tiek yra verslas. Ir žaidėjo amžius yra labai trumpas. Nori, nenori, bet vis tiek galvoji apie ateitį. Ar tau pavyks šiek tiek užsidirbti. Čia daugiau Donato reikia klausti. Aišku, iš vienos pusės labiau norėjosi geresnio įvertinimo iš NBA. Vieną sezoną tau siūlo 38 milijonus dolerių, o kitą jau žaisti už minimumą. Yra skirtumas. Aš daug ko nežinau ir negaliu komentuoti tos situacijos, bet ji atrodo gana keistokai.
Vis tiek norisi didesnio įvertinimo. Iš kitos pusės, iš Kinijos yra žymiai lengviau grįžti į NBA negu iš Europos. Europoje sezonas labai ilgas ir šansai sugrįžti būna tik kitais metais. Kinijoje sezonas yra žymiai trumpesnis. Tarkim, prieš ketverius metus, kai dirbau čia, pasibaigus sezonui aštuoni žaidėjai grįžo į NBA. Iškart.
Tai jis irgi turės tą šansą. Tik gerai žaisk, ir tave matys. Sezonas su atkrintamosiomis varžybomis baigiasi balandžio mėnesį. Tad D.Motiejūnas turi visus šansus dar tame pačiame sezone sugrįžti į NBA. Aš manau, kad ši sąlyga jam buvo labai svarbi.
– Sakėte, kad „Golden Stars“ komanda turi naudingiausią praėjusio sezono krepšininką. Prie D.Motiejūno prisijungs kitas buvęs NBA žaidėjas Ty Lawsonas. Koks tokiu atveju gali būti tikslas? Čempionų titulas?
– Na, taip. Tai bus viena pajėgesnių komandų, nes jie turi ir rinktinės žaidėjų. Komanda bus gana stipri.
– Treneri, visi pažymite, kad Kinijoje sezonas trumpas. Bet jūs jau gana seniai esate ten. Atleiskit, gal už tokį vulgaroką klausimą, bet ką jūs ten veikiat?
– Kas keletą metų čia vyksta Provincijų varžybos (šypsosi). Čia panašiai kaip kažkada vykdavo Sovietų Sąjungos „Tautų spartakiada“. Tai štai, ruošiamės toms varžyboms. Jos vyksta gana įdomiai. Komandoje visiškai nėra užsieniečių. Žaidžia vien tik kinai. Aikštelėje visą laiką turi būti du jaunesni žaidėjai ir trys vyresni. Ir kas dar įdomu, kad žaidėjai žaidžia už tas komandas, iš kurių jie kilę.
Tad dabar prie tos komandos, kurioje aš esu, prisijungė keli žaidėjai iš kitų komandų. O iš mūsų išėjo žaidėjai, kurie kilę iš kitur. Taip čia įdomiai viskas vyksta, ir man dar pačiam sunku iki galo susivokti, kokią komandą turėsim (šypsosi).
Dabar mes žaidžiame su jaunimu, kuris, jeigu ir žais čempionate, tai labai limituotą ir trumpą laiką.
Yra surinktos dvi Kinijos rinktinės, į kurias išvyko apie 50 žaidėjų. Pasibaigus Azijos čempionatui, po šešių dienų jie atvyks ir prisijungs prie mūsų komandos. Man tikrai įdomu, kaip čia viskas atrodys ir kas čia žais.
– Kaip jūs pats laikotės Kinijoje? Ką veikiate, kuo užsiimate?
– Šiuo metu viskas yra žymiai lengviau, nes turiu du pagalbininkus lietuvius (fizinio rengimo trenerį S.Kavaliauską ir asistentą R.Jarutį). Bendravimas yra daug lengvesnis. Juos irgi supažindinu su Rytų kultūra. Jie atlieka daug darbų, ir esu jais patenkintas.
Turiu televiziją ir seku kiek įmanoma visas lietuvių varžybas. Anksčiau pas mane visi susirinkdavome ir sirgdavome už jaunimo rinktines. Keikėmės čia, barėmės, nervavomės ir t.t. Dabar štai klausausi „M1 plius“. Šio radijo klausausi visą laiką. Tad laiką leidžiu šauniai.
– Treneri Lietuvos krepšinio rinktinė pradėjo pasirengimą Europos čempionatui. Sakėte, kad stebite rinktinės žaidimą. Kaip toli ši komanda gali nužygiuoti?
– Manau, kad rinktinė gal šiek tiek sustiprėjusi, nes NBA patirties gavo Mindaugas Kuzminskas. Ir Jonas Valančiūnas nuo pat pradžios atvažiavęs. Tai labai džiugu. Donatas Motiejūnas prisidėjo. Aišku, nėra Pauliaus Jankūno, bet kiti žaidėjai gal šiek tiek jo netektį kompensuos.
Stiprų sezoną turėjo Edgaras Ulanovas su Luku Lekavičiumi. Laiko komanda dar turi ir pasiruošti ir susižaisti.
– Pats puikiai pamenu išvyką į Slovėniją, nes tai buvo pirmi metai, kai grįžote vadovauti krepšinio rinktinei. Ir netgi tokiam didelį autoritetą turinčiam žmogui kaip jūs buvo pakankamai sunku suvaldyti komandą. Dar dabar akyse įstrigusios rungtynės su Bosnija ir Hercegovina, kai čempionatas mums galėjo baigtis sensacingai, bet vėliau nužygiavome iki pat finalo ir iškovojom sidabrą. Dideli sunkumai lauks ir Dainiaus Adomaičio? Nes tai iš esmės jaunas treneris, kurio autoritetas tikrai nėra J.Kazlausko lygio. Jis atėjo iš ketvirtą vietą LKL čempionate užėmusios Klaipėdos „Neptūno“ komandos.
– Visi kažkada pradeda. Visi autoritetą užsiaugina, ir to bijoti nereikia. Dainius jau pakankamai yra dirbęs. Aš irgi kažkada pradėjau darbą ir „Žalgiryje“, ir rinktinėje.
Aš dėl to nepergyvenu. Ši rinktinė nėra jauna ir nepatyrusi.
Na, o dėl tų sunkių pradžių, tai treneris juk planuoja. Paminėjote anuos čempionatus. Mes planavome išeiti iš pogrupio ir planavome formą įgauti vėliau. Ir tai pavyko.
Aišku, buvo sunkių akimirkų ir mums, ir jums. Puikiai priminėt tas rungtynes, kai Linas Kleiza mus ištraukė. Bet paskiau komanda įsivažiavo.
Kita situacija buvo olimpinėse žaidynėse, kur mes prisibijojom rungtynių su brazilais. Planavome rinktinės piką jau pačioje pradžioje. Ir tai mums pavyko. Ir tos pirmos trys rungtynės buvo visiškai neblogos. Bet po to užbuksavom gana stipriai ir pabaigėm ne taip, kaip norėjome.
Aišku, dabar prisimindamas viską, kaip klaidą vertinu kelionę į Argentiną. Šioje rinktinėje aš viską vertinu ramiai. Jie dabar sau žaidžia, bandosi žaidėjus, ieško suderinamumo. Dar yra laiko.
Dabar yra draugiškos rungtynės. Kai prasidės rimtos rungtynės, viskas pasikeis. Ir psichologija, įtampa. Ir jums dabar nereikia jaudintis, kelti įtampos. Visiems aplinkui taip pat.
Tokia komanda kaip Ispanija išvis pradeda nuo labai nedidelio kontrolinių rungtynių skaičiaus. Ir jie įsivažiuoja čempionato metu. Bet jie turi super žvaigždes, kurios bet kada individualiais veiksmais gali iššauti ir nulemti rungtynes. Mes tokių žaidėjų neturime, todėl mums reikia daugiau laiko.
Aš dar kartą sakau, kad pasitikiu komanda, treneriais, aplinka, viskuo, ir viskas bus gerai.
– Vienas malonesnių atradimų yra Artūras Gudaitis, kuris, atrodo, labai neblogai įsiliejo į rinktinę?
– Nenoriu nieko per daug girti ar per daug peikti. Nes būdavo daug pavyzdžių, kai atrodydavo, kad labai padės, o išeidavo atvirkščiai.
Šioje situacijoje irgi reikės išspręsti vieną klausimą. Kažkaip įtraukti į žaidimą D.Motiejūną. Aš abejoju, ar A.Gudaitis gaus daug laiko.
Nes mūsų komandoje trečia ir ketvirta pozicija yra labai stipri. Vėlgi reikia dalinti laiką. Penktoje turime Joną Valančiūną. Todėl kažkam teks taikstytis ir pakentėti.
– Ar pavyks Dainiui Adomaičiui suvaldyti skirtingus Lietuvos krepšinio rinktinės žvaigždžių charakterius, kai ateis sunkesnė akimirka?
– Matot, aš daug kalbėti negaliu. Manęs rinktinėje nėra. Noriu pasakyti viena. Ar prie manęs, ar be manęs, ar po manęs, bet rinktinėje visą laiką buvo gera, darbinė, užtikrinta atmosfera. Kuo mes visą laiką didžiavomės.
Kai tampi Lietuvos rinktinės treneriu, jau turi susigyventi su mintimis, kad teks atlaikyti didelę įtampą. Aš manau, kad jeigu priimi tokį sprendimą, tai jau esi pasirengęs tam.
Apie charakterius. Manau, ten yra vyrai, kurie kaunasi ir nori laimėti. Mergaičių ten nėra. Visi eina dėl vieno tikslo – laimėti. O kaip, kiek, kur, čia yra psichologija. Todėl ir sakome, kad rinktinės treneris turi būti labai geras psichologas, kad suderintų tuos charakterius. Aš manau, kad jie tikrai tą sugebės. Pagalbininkų šalia yra daug.
– Treneri, stebite viską Lietuvoje taip, lyg ir gyventumėt čia. Ar sekate aktualijas, susijusias su „Lietuvos ryto“ komanda? Esate legendinės „Statybos“ žaidėjas ir kartu Vilniaus miesto krepšinio veidas.
– Man įdomu. Klausausi, domiuosi, bet aš nelinkęs vertinti iš anksto. Kai pamatysime, kuria kryptimi viskas eina, tada ir bus galima ką nors pasakyti.
Bet, be jokios abejonės, Rimo Kurtinaičio įsigijimas yra labai didelis žingsnis į priekį. Patyręs ir labai geras treneris. Jis daug ką ant savo pečių sušvelnins, nugludins.
Bet dar anksti kalbėti. Dar nesužaistos nė vienerios draugiškos rungtynės, kad mes galėtume ką nors pasakyti. Reikia jiems duoti laiko, ir tada žiūrėsim.
– Bet ar sutinkate, kad „Lietuvos ryto“ komandoje buvo reikalingos permainos? Nes pastaruoju metu ir aistruolių susidomėjimas klubo gyvenimu buvo smarkiai kritęs, arenoje rinkdavosi nedaug žmonių.
– Jeigu žaidėjas sako, kad aš nebenoriu likti, jau kažkas negerai. Aišku, kad buvo negerai. Bet dabar įvyko pasikeitimų, tad tikėkim, kad bus gerai. Aš visą laiką sakiau, sakau ir sakysiu, kad krepšinis augtų Lietuvoje, turi būti didžiulė konkurencija „Žalgiriui“.
Pažiūrėkit į kitas šalis. Visur yra derbis, ir iš to laimi visas krepšinis. Tai aš ir sakau – du galingi klubai, plius dar trys ar keturi, kurie gali įkąsti jiems ir tada su mūsų krepšiniu viskas bus gerai. Jeigu liks vienas „Žalgiris“, jis irgi ims eiti žemyn, ko aš labai nenorėčiau ir nelinkėčiau.