„Viskas bus atsakyta. Klauskite federacijos, paskui sau atsakysiu. Nenoriu, kad viskas būtų vienoje krūvoje. Atidirbau, kaip manęs prašė pagalbos, ketverius metus. Neskubėkime su išvadomis. Nesuplakime šiandien visko“.
J.Kazlauskas per ketverius metus du kartus su rinktine iškovojo Europos čempionato sidabrą, o 2014-aisiais pasaulio čempionate atvedė komandą į ketvirtąją vietą.
„Tuos ketverius metus vertinu gerai“, – sakė J.Kazlauskas.
61-erių specialistas jau anksčiau buvo netiesiogiai užsiminęs, kad pasibaigus olimpiniam ketverių metų ciklui, ko gero, pasitrauks iš rinktinės.
„Noriu pasikartoti, kad labai liūdna, kaip finišavome. Visi gali pralaimėti. Visko nutinka. Bet pralaimėti tokiais skirtumais trejas rungtynes... Mums labai skaudu. Dar labiau skaudėjo dėl pralaimėjimo ispanams. Po to buvome nebe ta komanda, kokia buvome anksčiau“, – pasirodymą olimpinėse žaidynėse vertino Jonas Kazlauskas.
Valančiūnas labai talentingas, bet šiai dienai jis viską gavęs per talentą. Norėčiau, kad jis būtų toks pat darbštus darbe. Kad neužmirštų, kad jei gyvensi talentu, pasaka gali baigtis.
– Kas nutiko rinktinei po pralaimėjimo ispanams?
– Mūsų didžiausia problema, kaip ir buvo, išliko visai neatsiradęs rezervas Kalniečiui. Pakeitimų turime, bet kad žaistų tą patį krepšinį... Kuo rungtynės eina sunkyn, tai vis labiau išryškėja. Ką padarė mūsų varžovai, pradedant nuo ispanų?
Ispanai turi labai aukštą Gasolį su labai ilgomis rankomis, kuris laukia prasiveržimų po krepšiu ir sumažina atakas. Ir jie dar turi NBA lygio žaidėjus prie perimetro. Keisdamiesi jie verčia mesti iš po driblingo, blogiausius metimus.
Tie keturi žaidėjai gaudo Mantą kaip šunys įsikandę. O daugiau tokių perimetro žaidėjų... Tik Seibutis dar gali kurti, o daugiau baigiasi.
Po krepšiu yra sudėtinga. Jei peržvelgsime visas rungtynes, ypatingai sumažėjo mūsų baudų metimų skaičius, nes pradėjome vengti veržtis.
Gaila, kad tos rungtynės paliko tokį kartėlį. Ta agresija nebebuvo tokia su kroatais. Šiandien žaidimas irgi... Trečią kartą iš eilės nebesiklijavo.
– Komandai lemiamu metu pristigo charakterio?
– Kai viena komanda išanalizuoja kitą, lemia charakteris. O mes bijojome Dellavedovos metimų. Ir sakėme, kad pagrindinis taškų darytojas yra Millsas. Mums geriau išsikeisti, kad jis nemestų. O iki pertraukos 7 tritaškius įmetė būtent tie žaidėjai.
Kai išeina žaisti tokiame lygyje, tau nepasiseka, yra jauduliukas, iškart varžo tavo judesius, greitį. O australai žaidę aukščiausiame, NBA lygyje. Ir jie aikštėje elgiasi visai kitaip.
Pasikeisdami jie kankino Mantą, Seibutį. TIkėtis, kad išėjęs mūsų jaunimas Kariniauskas arba Grigonis perlauš žaidimą, būtų naivu. Aišku, jie gali padėti, bet ne perlaužti.
– Olimpinis ciklas užsidarė. Kaip vertinate ketverių metų Lietuvos rinktinės rezultatus?
– Įvertinčiau tikrai gerai. Duok Dieve, kad ateityje mūsų komandos užimtų tokias vietas. Ir linkiu užimti aukštesnes.
Tik blogai, kaip mes pabaigėme. Net jei būtume pralaimėję, kovoje, ne su daužymu, vertinčiau visiškai gerai. O dabar gavome gerą pamoką. Jaunimas turi pamatyti, kur jie esa, koks čia lygis.
Ateityje linkiu jiems sėkmės ir kad po ketverių metų jie duotų grąžos.
Visada sakiau nepervertinti rinktinės. Treneris negali kalbėti, kad jūs pervertinate mus, nes sakysite, kad treneris nepasitiki savo komanda. Bet kai laimi tris kartus ir pradeda kalbėti, kad jie jau pasiruošę primušti tuos ir anuos... Jauni žmonės su tuo nesusitvarko.
Tik blogai, kaip mes pabaigėme. Net jei būtume pralaimėję, kovoje, ne su daužymu, vertinčiau visiškai gerai. O dabar gavome gerą pamoką. Jaunimas turi pamatyti, kur jie esa, koks čia lygis.
Jie galvoja, kad taip yra iš tikrųjų. Ir kai sakai kažką, tai išbėga. Nebėra koncentracijos. Tai yra didelė klaida. Tik nežinau, kaip juos nuo to apsaugoti. Tie telefonai, internetas, visa kita. Reikia geresnio psichologo nei aš.
– Ar vasara su rinktine išvargino?
– Šiandien jaučiuosi pavargęs ir užduodu sau klausimą: kokių žodžių dar reikėjo pasakyti? Gal ne tą paėmiau į rinktinę? Bet... Praktika parodė, kad tą, ką paimi ir išgyveni dėl 11-12 žaidėjo, jie vis tiek negali pakeisti žaidimo ir jų įtaka nėra tokia.
Kartų kaita pas mus dar vyksta. Bet mums reikalingas didesnis branduolys – 7-8 aukščiausio lygio žaidėjų.
– Kas nutiko Jonui Valančiūnui?
– Jonui nėra taip lengva ir paprasta. Tas dėmesys... Ir varžovų, ir visko, kas yra aplinkui. Jis išmoks. Jis turi su tuo susitvarkyti pats. Sumažinti tą dėmesį, atsiduoti daugiau krepšiniui. Jis labai talentingas, bet šiai dienai jis viską gavęs per talentą. Norėčiau, kad jis būtų toks pat darbštus darbe. Kad neužmirštų, kad jei gyvensi talentu, pasaka gali baigtis. Norėčiau, kad ateityje jis taptų geriausias žaidėjas ir tai būtų jo komanda. Jam to linkiu ir galvoju, kad viskas bus gerai.
– Minėjote, kad rinktinei reikia didesnio aukščiausio lygio žaidėjų branduolio. Kokia laukia Lietuvos krepšinio ateitis?
– Šiandien yra labai didelė stoka, ypač perimetro žaidėjų. Grįžkime prie Ispanijos. Jei Calderonas, kurį laikau labai geru žaidėju, net neturi vietos ispanų rotacijoje... Jie turi penkis NBA gynėjus, kurie gali išeiti ir tave smaugti prie bet kokių rungtynių. O jei pasižiūrėsime kitas komandas, kad ir Australiją, kiek jie turi perimetro žaidėjų? Jau nekalbu apie JAV.
O kas šiandien gali griauti varžovų gynybą individualiais veiksmais? Kai pradedi lyginti... Aišku, labai jaučiasi tas didelis skirtumas.
