Lietuvos rinktinės puolėjas su „Real“ keliauja per nuostabų sezoną, kurio pusiaukelėje Madrido krepšininkai yra užėmę pirmąsias vietas ir Eurolygoje, ir Ispanijos pirmenybėse.
Žaisdamas drauge su septyniais buvusiais NBA žaidėjais (ir galbūt keliais būsimais), kaunietis surado sau tvirtą vaidmenį klube, su kuriuo jau yra laimėjęs visus įmanomus titulus per 2014–2015 m. sezoną.
Praėjusį mėnesį J.Mačiuliui nepavyko sugrįžti į Kauną ir sužaisti prieš buvusią komandą dėl ligos, kuri buvo parvertusi plačiapetį 198 cm ūgio puolėją į lovą, ir jo rodikliai po ligos kiek smuko, bet vis tiek lieka geriausi Eurolygoje per trečiuosius Jono metus Madride.
Po 6,6 taško ir 2,5 atkovoto kamuolio renkantis puolėjas yra vertinamas Madride už agresyvią gynybą ir tritaškius, pagal kurių taiklumą – 55 proc. – jis užima antrąją vietą Eurolygoje.
J.Mačiuliui vairuojant automobilį į treniruotę „Real“ arenoje kalbėjomės apie jo gyvenimą Ispanijoje, vaidmenį Madrido klube, Kauno „Žalgirį“, komandą, kurioje jis niekada nežaistų, taip pat apie Lietuvos rinktinės trenerį Dainių Adomaitį, planus dėl Lietuvos rinktinės ir 2017 metų Europos čempionato.
– Jonai, Šarūnas Jasikevičius teigė, kad Madrido klube jums pavyko rasti svarbų vaidmenį ir pritapti „Real“ žvaigždyne. Ar ir jaučiatės taip pat gerai, kaip atrodo iš šalies?
Pratybos nėra ponų prasimanymas ar proga sukviesti į komandą kuo daugiau trenerių.
– Šis sezonas gal kiek geresnis, nes po olimpinių žaidynių gavome porą savaičių poilsio. Turėjome laisvų dienų ir poilsiui, ir fiziniam pasirengimui, o tai visada padeda.
Aš visada fizinį pasirengimą vertinau kaip gero žaidimo priežastį. Ir į Lietuvos rinktinę įprastai stengiuosi nevėluoti, nes pratybos nėra ponų prasimanymas ar proga sukviesti į komandą kuo daugiau trenerių. Papildomas laikas besirengiant sezonui tikrai man padėjo.
Sezonas eina tikrai gerai, nors po ligos taiklumas kiek sušlubavo. Reikia atsigauti, nes porą pastarųjų savaičių gyvenau lyg kosmose. Po ligos nebesupratau, ką daryti aikštėje: bėgu, po minutės pavargstu, galva neveikia, metimai nekrenta. Bet praėjusį savaitgalį nežaidėme, tokia pertrauka man naudinga.
– Nors sakote, kad taiklumas sušlubavo, Eurolygoje šį sezoną metate daugiau tritaškių nei dvitaškių ir jų pataikote net 56 proc. Ką reikia daryti, norint pasiekti tokį taiklumą?
– Nebeišradinėju naujų dalykų. Stengiuosi išlaikyti tai, ką darydavau anksčiau, ką darydavau per pirmuosius du sezonus Madride. Aš linkęs atiduoti nuopelnus minėtam geram pasirengimui, nes kvėpavimas veikia kartu su kojomis. Galiu likti rungtynėse gyvesnis, o tai atsiliepia visiems rodikliams.
– Turbūt esate patenkintas ir „Real“ rezultatais šį sezoną, ar ne?
– Iš tiesų dabar esame pirmi Eurolygoje ir Ispanijos lygoje, bet dauguma „Real“ žaidėjų, tarp jų ir aš, sezoną vertiname pagal laimėtus titulus.
Nėra skirtumo, kurioje pozicijoje esi sezono viduryje, jei nesugebi paskui laimėti titulų. Dabar viskas yra gerai, bet po dviejų savaičių laukia Karaliaus taurės turnyras, tada ir įvertinsime, ar pirmoji sezono pusė mums buvo gera.
– Girdint jūsų kelias frazes ispaniškai susidaro įspūdis, jog kalbate visai laisvai, ar ne?
– Rašyti mokslinių straipsnių ir aptarinėti su profesoriais matematinių lygčių ispaniškai tikrai nesugebėčiau (juokiasi). Tačiau apie tai, ko man reikia įprastame gyvenime, susikalbu. Stengiuosi laisvai bendrauti su žmonėmis. Norint išmokti kalbą būtina bendrauti. Aš ir bandau. Nevengiu klysti, nusišnekėti, bet kalbu ir bendrauju. Po truputį man sekasi vis geriau.
– Ar ir jūsų gausi šeima (su žmona Agne krepšininkas augina tris dukras: šešerių metų Kamilę, trejų metų Klaudiją, dvejų dar neturinčią Kotryną – aut. past.) Madride jaučiasi gerai?
– Šeima sukasi savo gyvenimo rate: mokykla, darželiai, būreliai, mokslai. Duodame namų darbų mergaitėms paskaityti lietuviškai, mokyklose jos mokosi ir angliškai, ir ispaniškai. Nėra lengva kalbėti iškart trimis kalbomis, bet ką padarysi. Toks tas emigranto gyvenimas (juokiasi).
Norint išmokti kalbą būtina bendrauti. Aš ir bandau. Nevengiu klysti, nusišnekėti, bet kalbu ir bendrauju. Po truputį man sekasi vis geriau.
– Kokius laisvalaikio praleidimo būdus mėgstate Madride?
– Laisvas dienas leidžiame kaip dauguma kitų žmonių. Pavyzdžiui, praėjusį savaitgalį nereikėjo žaisti Ispanijos lygos rungtynių, buvo geras oras, tad visi traukėme pasivaikščioti į parką, į kino teatrą pasižiūrėti vaikiško filmo apie baleriną. Su trimis vaikais toli išvažiuoti ne taip paprasta kaip anksčiau, kai būdavome dviese ar trise.
Dabar turime paprastų pomėgių, užsiėmimų. Ekstremalių nuotykių neieškome.
– Trys vaikai svetur jau savaime turbūt ekstremalu?
– Kai aš išvažiuoju į varžybas, Agnei tikrai nelengva su trimis, bet ką padarysi. Viskas yra įmanoma, reikia tik noro.
– Kažkada yra tekę vairuoti Madride ir tai taip pat buvo ekstremalu dėl intensyvaus eismo. Kaip jums?
– Man Ispanijoje eismo sąlygos ir vairavimo kultūra patinka. Tikrai geriau nei Italijoje, net nekalbu apie Graikiją (J.Mačiulis yra žaidęs Milane ir Atėnuose – aut. past.).
Žinoma, reikia poros savaičių apsiprasti, suvokti išvažiavimus iš žiedų ir perprasti vietinių vairavimo įpročius. Manau, kad Lietuvos policija ojojoj turėtų, ką veikti, fiksuodama ispanus sankryžose ar statant automobilį. Kartais juokauju, kad mūsų valstybė gerokai praturėtų, jei turėtų galimybę rinkti baudas čia.
– Ar nuliūdote, kad negalėjote atvykti sausio mėnesį į Kauną ir sužaisti Eurolygoje su „Žalgiriu“?
– Ši kelionė turbūt buvo pati laukiamiausia šį sezoną. Rungtynių išvakarėse dar mąsčiau važiuoti į treniruotę, išgerti vaistų ir nuvykus į Kauną bent ant suolo pasėdėti, su šeima pasimatyti, nes per Kalėdas nepavyko grįžti namo.
Tačiau kelionės rytą temperatūra pakilo iki 39,5 ir supratau, kad rizikuoti neverta, juo labiau kad galėjau užkrėsti komandos draugus. Todėl žiūrėjau tas rungtynes namie Madride.
– Kokį įspūdį šį sezoną palieka Kauno „Žalgiris“?
Galiu pasakyti, kad niekada nežaisiu „Lietuvos ryto“ komandoje, bet svetur yra kitaip.
– Manau, kad „Žalgiris“ žaidžia gerai. Kai kuriose rungtynėse pritrūko sėkmės, buvo ruožas, kai komandos sportinė forma buvo kiek kritusi. Tačiau per ilgą sezoną visos komandos patiria pakilimų ir kritimų – nei „Žalgiris“, nei „Real“ nėra išimtis.
Nors „Žalgiris“ pralaimėjo pirmadienį „Lietkabeliui“, vis vien manau, kad „Žalgiris“ dabar yra geros sportinės formos. O kai taip yra, „Žalgiris“ tampa pavojingu bet kuriai komandai – tarp jų CSKA ,„Daruššafaka“ ar „Barcelona“.
Tačiau „Žalgiris“ neturi ryškių žvaigždžių, todėl reikalingos visos komandos pastangos. Jei vienas ar du pagrindiniai žaidėjai sušlubuoja, tai iškart atsiliepia rezultatams. Kaip tai išspręsti, yra „Žalgirio“ trenerių ir žaidėjų reikalas. Bet man „Žalgiris“ atrodo agresyvus ir talentingas, galintis laimėti prieš bet ką.
– Daug metų Barselonoje žaidęs Š.Jasikevičius kažkada yra sakęs, jog niekada negalėtų rungtyniauti Madrido „Real“. Ar jūs pasakytumėte tą patį apie „Barcelona“?
– Aš niekada nebūsiu toks kategoriškas, kol rungtyniausiu užsienyje. Galiu pasakyti, kad niekada nežaisiu „Lietuvos ryto“ komandoje, bet svetur yra kitaip. Legionieriui gilius sentimentus pajusti reikia daugiau laiko. Žinoma, dabar žaidžiu už Madridą ir tam skiriu visas jėgas. Apie kitas komandas net negalvoju.
– „Žalgiris“ sekmadienį žais Vilniuje su „Lietuvos rytu“. Ar Vilniaus ir Kauno kova vis dar domina taip, kai jose pats žaisdavote?
– Mane domina visa LKL – net žaviuosi, kaip pakilo lygos lygis, pats Madride dažnai pasižiūriu „Žalgirio“ rungtynes su kitomis komandomis. Lauks gera dvikova, nes ji visada ypatinga. Nesvarbu, kaip šiems klubams sekasi tarptautinėse varžybose ar su kitomis LKL komandomis, „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ rungtynės visada suteikia kitą nusiteikimą žaidėjams, kitą adrenaliną, nes tai principinis derbis.
– Pernai prieš olimpines žaidynes labai mažai ilsėjotės po ilgo sezono Ispanijoje, o nuo 2007 metų Lietuvos rinktinėje nežaidėte tik vieną vasarą – 2011 metais, kai buvote traumuotas. Ką manote apie 2017 metų vasarą rinktinėje?
– Dar daug negalvoju. Kalbėjau su rinktinės treneriu ir federacijos vadovais. Pirmiausia reikėtų sulaukti kandidatų sąrašo, o paskui žiūrėsime, kaip bus.
Šią vasarą nusimato daugiau poilsio. Ispanijos lygos sezonas yra gerokai trumpesnis, čempionatas vėliausiai gali baigtis birželio 18 dieną, kai anksčiau žaisdavome iki 29–30 dienos. Jei gerai sukristų kortos, galima būtų gauti dviem savaitėmis daugiau poilsio.
Dabar labiausiai norėčiau sveikas pabaigti sezoną, iškovoti daug pergalių, susirinkti titulų, o tada nuspręsti.
– Koks jūsų požiūris apie 2017 metų Europos čempionatą? Federacijos vadovai iš pradžių kalbėjo, jog tai tinkamas metas įvairiems bandymams, paskui pakeitė nuomonę ir prakalbo apie, galbūt, paskutinę galimybę susirinkti jūsų kartos žaidėjus?
– Aš manau taip: tai tikras geras šansas, tikintis, kad kitos komandos nesurinks geriausių žaidėjų.
Skaičiau, kad Nicolas Batumas galbūt neatstovaus Prancūzijai. Jei nežaistų 2–3 prancūzų žaidėjai, atkristų vienas kitas ispanas, o Lietuva surinktų visus geriausius, mums galėtų pasisekti.
Kita vertus, esu Ispanijoje ir žinau, kad ten visi geriausi ruošiasi važiuoti į Europos čempionatą. Tikrai nebus taip, kad varžovai atsiveš silpnas komandas.
O dėl naujų galimybių Lietuvos krepšininkų naujai kartai turėtų spręsti treneris. Dainius Adomaitis jau pareiškė, kad į rinktinę kvies žaidėjus, kurie tuo metu atrodys geriausiai – tai logiška.
Manau, ir iš rinktinės senbuvių niekas nesupyks, jei kas iš jaunų talentų pasirodys geriau per kontrolines rungtynes ir užims jų vietą. Tai – natūrali atranka. Mūsų kartai laikas rinktinėje jau tiksi į pabaigą. Neturėtume nustebti, jei vienas kitas žaidėjas atsisakytų atvažiuoti į rinktinę, jei kuris atvažiuotų, bet nebūtų paimtas į Izraelį. Bet sprendimus priims treneris, taip visada buvo Lietuvos rinktinėje.
– Kokį įspūdį pačiam palieka D.Adomaitis, su kuriuo karjeros iki šiol prasilenkė?
– Neteko prieš jį žaisti, bet žinau, kad D.Adomaitis buvo aukšto lygio žaidėjas, rungtyniavęs gero lygio klubuose. Kovotojo charakterį iš krepšininko karjeros perkėlė į trenerio. Manau, kad tai tinkamas treneris rinktinei.
Kai bus aišku, kas žais rinktinėje, jis nuspręs, kokius derinius pasirinkti ir kaip konstruoti žaidimą.
– Kokių rezervų turi Lietuvos rinktinė, palyginti su olimpinėmis žaidynėmis Rio de Žaneire, kur buvote septinti?
Pernai mus „išmušė“ skirtingos žaidėjų atvykimo datos. Įžvelgiu ir žaidėjų kaltę, kad nesusirinkome laiku.
– Manau, kad jei suvažiuotų ta pati sudėtis, pasirodytume geriau. Tiesa, su viena sąlyga: visi turėtų suvažiuoti laiku ir nuo pirmųjų stovyklos dienų kartu praeiti visus pasirengimo etapus.
Pernai mus „išmušė“ skirtingos žaidėjų atvykimo datos. Įžvelgiu ir žaidėjų kaltę, kad nesusirinkome laiku. Tiesiog tuo metu atrodė, jog geriausia būtų prieš stovyklą šiek tiek pailsėti, manėme, taip bus naudingiau. Pamatėme, kad suklydome. Tačiau potencialo dar turime. Jei galėtume atsukti laiką, tikriausiai viskas būtų kitaip. Deja, to padaryti nebegalime.
– Vienas rezervų galėtų būti Donatas Motiejūnas, kuris pernai neatvyko į rinktinę, bet dabar neblogai atrodo NBA. Koks jis atrodo sugrįžęs į aikštę po ilgos pertraukos?
– Nemačiau dar jo NBA rungtynių, bet pasižiūriu jo statistikos rodiklius. Mes kartais pasikalbame, nes kelerius metus rinktinėje buvome kambariokai.
Panašu, jog jis jaučiasi ir žaidžia gerai, atrodo sveikas ir tos kalbos apie nugaros bėdas buvo perlenktos. Duok Dieve, kad jis sveikas pabaigtų sezoną, neišlįstų kitos traumos, gal tada ir sugalvotų atvažiuoti į rinktinę.
Jis stengiasi ir laukia vasaros. O tada jau bus matyti, kiek mūsų atvažiuos.
