Jau artėjantį sekmadienį ilgametis Lietuvos rinktinės žaidėjas Jonas Mačiulis patrauks maršrutu Kaunas–Atėnai.
Trečiąjį sezoną Atėnų AEK klube pasitinkantis 35-erių puolėjas buvo sulaukęs ir Kęstučio Kemzūros skambučio su aiškiu Izmiro „SOCAR Petkim“ komandos pasiūlymu, tačiau J.Mačiulis galvos svarstyklėse svyravo tik du variantai.
„Visą vasarą laikėme atvirą AEK pasiūlymą, Kęstutis irgi siūlė atvykti. Mano šeima irgi nulėmė tai, kad jeigu ne Kaunas ir ne „Žalgiris“, tai tik Atėnai, jog vaikams būtų kuo mažiau kultūrinio šoko, nereikėtų keisti šalies, draugų, aplinkos. Laukiau gal netyčia „Žalgiris“ paskambins, gal kažką, bet „Žalgirio“ vadovai pasakė, jog tikrai ne, mano kandidatūra yra visiškai nesvarstoma. Todėl nusprendėme grįžti į Atėnus“, – 15min dėstė Jonas Mačiulis.
Oficialių žinių apie sandorį teko palaukti, nes J.Mačiulis yra žodžio žmogus, kuris buvo prižadėjęs Kauno rajono „Tauras“ komandai sužaisti visą „Hoptrans 3x3“ turnyrą Palangoje.
Kai Rolando Skaisgirio inspiruotas turnyras baigėsi, parašai po sutartimi su AEK buvo sudėti.
Krepšinio užkulisiuose spėliota, jog kauniečio kelią namo anksčiau užkirsdavo treneris Šarūnas Jasikevičius, nematęs savo schemose tvirto sudėjimo veterano.
Buvo pasakyta tiesiai šviesiai – mano kandidatūra „Žalgiryje“ yra nesvarstoma.
Bet Šaras išvyko, o durys vis tiek liko uždaros.
Nors tai galėjo būti paskutinė Jono galimybė sugrįžti į gimtąjį klubą, apmaudo dėl susiklosčiusios situacijos jis nejaučia.
„Tikrai tikėjausi, kad gali būti tokia situacija. Aš nemanau, kad tai yra situacija, jog „Žalgiryje“ esu nelaukiamas, nenorimas ar nepageidaujamas. Nemanau, kad čia buvo tik Š.Jasikevičiaus nematymas manęs komandoje. Šaras išėjo, o vietos toliau nėra. Reikalas ne tame, bet priežasčių man niekas nepaaiškino. Mes bendravome su Pauliumi Motiejūnu, susiskambinome, agentai irgi bendravo. Buvo pasakyta tiesiai šviesiai – kandidatūra yra nesvarstoma. Negali pykti, nesvarstoma tai nesvarstoma. Gerai, kad pasakė tiesiai“, – 15min dėstė J.Mačiulis.
Tai bus jau penktasis krepšininko sezonas Atėnuose, kuriuos jis jau vadina antraisiais namais.
2012–2014 metų sezonuose žaidėjas iš Lietuvos atstovavo Graikijos milžinei „Panathinaikos“, su kuria po du kartus triumfavo vietinėje lygoje bei taurėje.
Tiek pat sezonų jis jau vilkėjo ir AEK marškinėlius. Didžiausi pasiekimai ten – FIBA Tarpkontinentinės bei Graikijos taurės nugalėtojas.
„Atėnuose jaučiamės kaip namuose, šeima nenorėjo kraustytis, sakė arba Kaunas, arba Atėnai, – atviro J.Mačiulis. – Geras klubas, geras miestas, geri žmonės, kurie mane priėmė labai šiltai. Dar nuo „Panathinaikos“ laikų čia turiu gerų draugų, – ir graikų, ir užsieniečių. Kai grįžome į Atėnus po ketverių metų, vyriausioji mano dukra mokykloje sutiko keletą tų pačių klasiokų. Atėnai yra labai geras miestas šeimai – yra ką veikti, daug užsiėmimų vaikams, yra ką pamatyti ir aplink Atėnus. Viskas ten tiesiog liuks.“
Dar vienas Graikijos pliusas – kalbos barjero nebuvimas, kurį krepšininkas jautė rungtyniaudamas Milane ar Madride, kai gynė „Olimpia“ bei karališkojo „Real“ klubo garbę.
„Graikiškai mokėti nereikia, visi labai gerai kalba angliškai, bendravimas lengvas. Restoranai, valstybinės įstaigos – visur lengvai galima susikalbėti angliškai, ne kaip Ispanijoje ar Italijoje. Ten reikia bent kažkiek mokėti vietinę kalbą, jog parduotuvėje galėtume paklausti, kur yra maisto skyrius“, – šyptelėjęs patirtimi dalijosi 35-erių puolėjas.
2019-ųjų kovą vykusiame Čempionų lygos mače prieš Bambergo „Brose“ ekipą J.Mačiulis patyrė sunkią alkūnės traumą, tačiau spėjo išsilaižyti žaizdas iki pasaulio čempionato Kinijoje bei vėl lyg liūtas krepšinio aikštelėje kovėsi už Lietuvos trispalvę.
Praėjęs sezonas Atėnuose jam buvo sveikas ir tikrai sėkmingas.
Šalies pirmenybėse 200 cm ūgio krepšininkas žaidė po beveik 23 minutes, rinko po 6,9 taško, 4,3 atkovoto kamuolio bei 7,2 naudingumo balo.
Čempionų lygoje – 9,3 taško (39,6 proc. trit.), 4,6 atkovoto kamuolio bei 9 naudingumo balai.
AEK iškovojo Graikijos taurę, o tarptautiniame turnyre tvirtai nužygiavo į atkrintamąsias, kurios už daugiau nei mėnesio sezono pratęsime bus užbaigtos.
„Mes koncentruojamės į rugsėjo mėnesį, kur vyks finalinė praėjusio sezono dalis. Dar vyksta spekuliacijos kur ji vyks. Pirma buvo kalbėta apie Jeruzalę, dabar aišku, kad tikrai ten nebus. Matysime“, – teigė J.Mačiulis.
Ko jau ko, bet patirties Atėnų klube tikrai netrūks. Garsių pavardžių – irgi.
Komandos lyderiui Keithui Langfordui, kaip ir įžaidėjui Nikos Zisiui, jau yra 36-eri metai. Naujokui belgui Mattui Lojeski – 35-eri metai, visai kaip ir J.Mačiulis ar aukštaūgiui Marcusui Slaughteriui.
Tie senukai dar yra geresni už kai kuriuos jaunuolius.
AEK veteranai pasiryžę parodyti, jog parakas dėtuvėje dar tikrai nesudrėkęs.
„Iš vienos pusės tikrai esame senukai, bet iš kitos pusės – visi šie senukai protingo treniravimosi bei fizinio rengimosi dėka praėjusį sezoną buvo sveiki. Mes neturėjome jokių traumų. Laimėjome Graikijos taurę, o Čempionų lygoje iki „Top8“ nukeliavome tiesiausiu keliu, be jokių nesklandumų. Tik dėl vienos prastesnės atkarpos sausio mėnesį mes neužėmė grupėje pirmos vietos. Taip, esame senukai, bet patirtis, protingas treniravimas ir žaidėjų nenuvarymas duoda savo rezultatą, jog tie senukai dar yra geresni už kai kuriuos jaunuolius. Mūsų K.Langfordui už mėnesio sueis 37-eri metai, bet jo vidurkis buvo apie 20 taškų. Toks ir senukas. Tegul visi tokie būna, tada pažiūrėsime. Senukas pagal amžių, bet jei savo kūną prisižiūri taip, kaip mes visi AEK klube darome, tai manau dar ilgai tempsime“, – sakė alkio krepšiniui neprarandantis J.Mačiulis.
Dukart Eurolygos rezultatyviausiu sezono žaidėju praeityje tapęs K.Langfordas praėjusį sezoną Čempionų lygoje fiksavo 19,5, o Graikijos lygoje – 19,7 taško vidurkį.
Sėkmingai „3x3“ krepšinyje debiutavęs J.Mačiulis neatmeta varianto su šia sporto šaka kitąmet vykti ir į Tokijo olimpiadą.
„Toks variantas yra, – sklindančius gandus patvirtino krepšininkas. – Šis „Hoptrans 3x3“ turnyras buvo sužaistas, jog susirinkčiau minimalius įskaitinius taškus, kokie yra nurodyti FIBA nuostatose ir taisyklėse. Reikėjo surinkti atitinkamą kvalifikacinį taškų skaičių, jog galėčiau sulaukti kvietimo į olimpiadą. Visai kaip tenise. Atrodo, kad man pavyko tai padaryti. Žiūrėsime, kaip čia bus toliau.“
Tai saugus krepšininko ėjimas, kitą vasarą pasiliekant du galimus variantus patekti į Tokiją.
Viskas paaiškėti turėtų pavasarį, kai nacionalinės rinktinės strategas Darius Maskoliūnas skelbs olimpinės atrankos kandidatų sąrašą.
„Tuomet matysime, ar būsiu pakviestas į abi komandas, ar galėsiu rinktis vieną, ar tiesiog nebūsiu pakviestas į abi. Neatmetu jokio varianto. Niekas man nedavė jokių garantijų. Užsidėjau minimalias ribas, o kaip bus, tai vienas Dievas težino“, – teigė J.Mačiulis.
Tai buvo pirmasis Jono Mačiulio „3x3“ turnyras, kuris jam susiklostė gana sėkmingai, nors tam ruošėsi savaitę, o iki tol treniruočių planus dėliojo klubiniam krepšinio sezonui.
Kauno rajono „Tauro“ atstovas rinko po 7,7 taško bei su Marijumi Užupiu (vid. 6,2 tšk.) bei Dariumi Tarvydu (vid. 6,9 tšk.) pateko į simbolinį turnyro trejetą.
Nors J.Mačiulio komanda startavo galingai, tačiau kelionę link pirmosios vietos pakankamai netikėtai užbaigė ketvirtfinalyje, 17:21 nusileidę „Šiauliams“.
„Prisitaikyti, kaip rodo ir asmeniniai rezultatai, nelabai sunku buvo, – patirtimi dalijosi AEK krepšininkas. – Žinoma, yra detalių, ties kuriomis reiktų labiau pasistengti, bet tai yra treniruočių klausimas. Reikia treniruotis grynai ties „3x3“ krepšiniu, o ne „5x5“. Ištvermė, greitis, sprintas – visi šie dalykai yra ištreniruojami. Aš visą vasarą sportavau ne tam, o likus savaitei sutikau atstovauti „Tauro“ komandai. Tai dalykas, kur tiesiog reikia treniruotis.
Komandiškai – gal nelabai gerai pasirodėme, norėjome geriau, bet tai buvo tik vienas pralaimėjimas, kuris pakišo mums koją, tai „Šiauliams“. Jei būtume patekę į pusfinalį, toks rezultatas mūsų komandai būtų labai geras.“
Jonui prireikė savaitės laiko, jog pademonstruotų jėgą trijulių krepšinyje. Galime tik įsivaizduoti, kokius rezultatus atletas rodytų su visišku atsidavimu.
Galbūt jo likimo kelias į Tokijų veda ir pro „3x3“ vartus, tačiau iki tol – dar vienas degantis sirtakis su senukais Atėnuose, galbūt padėsiantis paskutinį kartą užsivilkti Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės marškinėlius.
