Vis giliau įsprausdamas pėdas į Palangos smėlį, Jonas Valančiūnas mėgaujasi atostogomis Lietuvos pajūryje.
31 metų krepšininkas ir jo šeima čia jaučiasi labai gerai, sugrįžę po aštuonių mėnesių Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur pralėkė dešimtasis JV sezonas NBA.
Sezonas stipriausioje pasaulio krepšinio lygoje buvo vėjuotas „New Orleans Pelicans“ komandai, kuri skraidė rikiuotės viršūnėje sezono pradžioje, bet galiausiai turėjo spraustis į įkrentamąsias kovas.
213 cm ūgio vidurio puolėjui iš Utenos irgi reikėjo išmokti prisitaikyti, bet mintys apie praėjusį sezoną baigia susigulėti, o akys nori plačiau aprėpti ateitį.
Karjerai svarbių dalykų gali nutikti šią vasarą, per kurią J.Valančiūnas tikisi nuveikti šį tą svarbaus ir su sau brangiausia komanda – Lietuvos rinktine, kuri liepą pradės rengtis pasaulio čempionatui Filipinuose.
Keturi svarbūs žaidėjai jau pasakė „ne“ nacionalinei komandai, prie dar kelių svarbių krepšininkų pavardžių dega dideli raudoni klaustukai, nepaisant to, kad su jais jau pakalbėjo ir pats J.Valančiūnas – rinktinės kapitonas.
Pačiam J.Valančiūnui daug galvosūkių nėra – pastarųjų trijų čempionatų rezultatyviausias mūsų nacionalinės komandos žaidėjas pasiruošęs dešimtą savo vasarą praleisti vilkėdamas žaliais marškinėliais su užrašu „Lietuva“.
Įterpdamas sau būdingų pajuokavimų ir rimtų pamąstymų J.Valančiūnas beveik valandai susitelkė pirmam interviu po savo sezono NBA.
– Jonai, ar sutapo, kad į Lietuvą grįžote Eurolygos finalo ketverto Kaune išvakarėse, ar taip ir taikėte? – 15min paklausė J.Valančiūno.
– Taip sutapo, kad pataikiau. Aišku, nenorėjau praleisti tokio reginio, vis dėlto tai didžiausia klubinio krepšinio šventė. Labai malonu buvo matyti iš arti, pats esu dalyvavęs seniai, dar kai su Vilniaus „Ryto“ jaunimu žaisdavome Eurolygos jaunimo varžybose – regis, tada Šarūnas Jasikevičius laimėjo vyrų Eurolygą (2009 metais su Atėnų „Panathinaikos“).
Po 14 metų grįžau į finalo ketvertą kaip žiūrovas.
– Ir koks įspūdis apie viso renginio organizavimą?
– Tikrai viskas buvo gerai. Aukštas lygis. Maža paslaptis, kad Lietuva yra krepšinio šalis, o Kaunas yra krepšinio miestas. Visa tai tikrai jautėsi. Manau, ir Eurolygos įvertinimas daug pasako, visi pamatė, kad mums krepšinis yra daugiau nei žaidimas.
– Ar finalo ketverte buvo Eurolygos klubas, kuriam labiau simpatizavote?
– Nesirgau, labiau norėjau pasimėgauti krepšiniu. Pasimėgauti, kaip kamuoliukas vaikšto (juokiasi), kaip atliekami perdavimai. Kitoks krepšinis nei NBA (šypsosi). Bet labai aukšto lygio.
– Ar yra Europoje klubas, kuriame įsivaizduotumėt save žaidžiantį?
– Aš tikrai įsivaizduoju save Europos klube ir kad galėčiau metus ar dvejus ten pasispardyti. Visą gyvenimą simpatizavau Europos krepšiniui, tad tikrai neatsisakyčiau tokios galimybės ateityje.
Šiuo atveju, simpatijų daugiau lietuviškoms komandoms, tarp jų
