Jonaviškiai nusileido Utenos krepšininkams 91:94, tačiau rungtynių protokole spindėjo DJ Brewtonas: 32 taškai, 4 atkovoti kamuoliai, 3 rezultatyvūs perdavimai, 2 perimti kamuoliai.
– Kaip vertini rungtynes su „Uniclub Bet – Juventus“?
– Tai buvo iššūkis ir egzaminas mūsų komandai. Turėjome verstis be Aurimo Majausko, Koby McEweno, Bogdano Blyzniuko ir Luko Kreišmonto. Žinojome, kad laukia sunkios rungtynės. Dabar galiu pasakyti, kad egzaminą išlaikėme. Taip, mes atsilikome jau rungtynių pradžioje, tačiau nepasidavėme, kovojome ir įrodėme, kad esame labai stiprūs.
– Ėmeisi lyderio vaidmens – ar toks buvo planas, ar tiesiog pajautei, kad tai bus tavo diena?
– Prieš rungtynes žinojau, kad turėsiu imtis daugiau iniciatyvos. Laukiau šios akimirkos nuo sezono pradžios. Esu komandos naujokas, tačiau nuolat noriu tobulėti. Tą vakarą buvau nusiteikęs imtis lyderio vaidmens. Man pavyko užsikurti, į aikštę žengiau degantis noru parodyti, ką sugebu.
– Kada pajautei komandos draugų pasitikėjimą?
– Jei atvirai, visada jį jaučiu. Kiekvienose rungtynėse. Tai – abipusis jausmas. Aš pasitikiu jais, jie pasitiki manimi. Ir nieko nelemia vienas metimas ar veiksmas – ar metimas taiklus, ar netaiklus, ar padarei klaidą, ar perėmei kamuolį, atkovojai kamuolį – nuolat pasitikime vienas kitu. Po kiekvienos situacijos drąsiname vienas kitą, palaikome. Būna, susimaunu aš, sulaukiu palaikymo, bet tą pačią energiją atiduodu ir aš. Pasitikėjimas vienas kitu – didelė mūsų komandos jėga.
– Ko pritrūko iki pergalės Utenoje?
– Jeigu būtume geriau sužaidę gynyboje prieš jų „pikenrolą“, būtume turėję didesnius šansus. Ir, žinoma, baudos metimai... Prametėme 19 baudos metimų. Manau, tai yra dvi svarbiausios priežastys, nulėmusios pralaimėjimą. Bet viską susitvarkysime.
– Ką gali nuveikti Jonavos „CBet“ šį sezoną?
– Manau, sezonas bus labai geras. Pažvelkime į priešsezonines rungtynes, pažvelkime į tai, ką demonstruojame dabar – mes nuolat tobulėjame. Mes girdime trenerį Mantą Šernių, sugebame padaryti tai, ko jis nori. Ir tai veikia. Treneris mus pavertė komanda, išmokė būti tvirtais, nepasiduodančiais. Nesvarbu, prieš ką einame žaisti, mes žinome, kad galime laimėti. Treneris įskiepijo mumyse nugalėtojų mentalitetą. Tikiu, kad mes galime laimėti bet kurias rungtynes. Be to, treneris Šernius – daug bendraujantis treneris. Jis visada pastebi, jei kažkas yra su mumis negerai. Kartais net atrodo, kad apie kiekvieną iš mūsų jis žino daugiau negu mes patys (juokiasi). Ir kiekvienoje situacijoje jis gali padėti, jis dalija patarimus, kurie veikia. M. Šernius žino, kaip paversti mus geresniais žaidėjais. Tai yra labai svarbu. Dar smagu, kad visada galime užduoti jam klausimus... Jis nori, kad žinotume viską, visada turi laiko paaiškinti ir argumentuoti vieną ar kitą sprendimą.
– Įžaidėjo pozicija – labai atsakinga. Kaip manai, kuo esi išskirtinis šioje pozicijoje?
– Galiu žaisti abejomis rankomis ir esu greitas. Esu tikrai greitesnis negu žmonės dažniausiai įsivaizduoja. Man patinka, kai besiginantis stovi prieš mane ir aš žinau, kad dabar galėsiu pasinaudoti savo greičiu, kurio niekas nesitiki. Be abejo, esu gynėjas ir kartais tenka mesti ne pačius patogiausius metimus. Tai visada dariau ir man netrūksta pasitikėjimo savimi.
– Papasakok, ką veiki laisvalaikiu?
– Tik atvykęs į Lietuvą turėjau susireguliuoti savo miego režimą, nes laikas skyrėsi net septyniomis valandomis. Miegas man yra svarbu. Mėgstu gaminti. Mokausi pasigaminti vis įmantresnių patiekalų. Žaidžiu kompiuterinius žaidimus. Ir man visai neblogai sekasi (juokiasi). O šiaip nueinu į prekybos centrą, net jei neplanuoju nieko pirkti. Ir būtinai sutinku žmonių, kurie nori su manimi pasikalbėti. Man tai yra svarbu, nes iš žmonių nemažai sužinau apie šalį.
– O kaip pasitikai lietuvišką rudenį? Ir žiema artėja...
– Kol kas su oru viskas gerai (juokiasi). Esu gimęs sausį. Ten, kur gimiau, sausis labai šaltas. Girdėjau, kad ir Lietuvoje būna šalta. Bet dėl to nesijaudinu, esu tam pasirengęs. Turiu striukę ir batus. Esu ramus.