Apie pirmąją sezono dalį – pokalbis su „Juventus“ prezidentu Žydrūnu Urbonu.
Vertinimas. Yra komandų, kurios dar nežaidė nei su „Lietuvos rytu“, nei su „Žalgiriu“, tai sunkoka vertinti situaciją. Tačiau, jei žiūrėtume tik į save ir nekreiptume dėmesio į turnyro lentelę, tai mes prieš sezoną viską įsivaizdavome kiek kitaip. Guodžia tik tai, kad mūsų žaidimas akivaizdžiai gerėja. Kol kas užimame tik devintą vietą, tačiau mums trūksta vos vienos pergalės, kad būtume septinti.
Tikslas. Minimalus mūsų pasiekimas būtų atkrintamosios varžybos, o maksimalus – šešta vieta. Mes šį tikslą užsibrėžėme dar prieš sezoną ir jo siekiame.
Klaidos. Visų pirma, nepataikėme su treneriu. Negaliu sakyti, kad Vitoldas Masalskis kažko nepadarė ar kažką blogai padarė. Tiesiog šio trenerio filosofija nesutapo su komandos. Toliau Ernestas Ežerskis – nesinori jo nei kaltinti, nei ką. Jis nėra prastas žaidėjas, tiesiog nesugebėjo įsilieti į komandą ir daryti tai, ko prašė treneriai.
Viso sezono metu vyksta didžiulis darbas – tai atsispindi ir pastarųjų rungtynių rezultatuose. Dabar kaip lygūs su lygiais žaidžiame su dviem – trim kartais finansiškai pajėgesniais klubais. Manau, tik laiko klausimas, kad juos paguldysime ant šono.
Trenerio pakeitimas. Pasikeitus treneriams, visada įvyksta gerų dalykų. Mes su nauju treneriu laimėjome dvejas rungtynes iš eilės, „Dzūkija“ laimėjo, „Lietuvos rytas“ taip pat laimėjo. Su naujo trenerio atėjimu žaidėjams nukrenta įtampa, nes juk treneriai paprastai keičiami todėl, kad netenkina rezultatai.
Virginijus Sirvydis žaisdamas buvo metikas, jis ir žaidėjams davė laisvę mesti bet kada iš bet kurios situacijos. Tas pasikeitimas nebevaržo žaidėjų laisvės.
Išskirtinės rungtynės. Įstrigo du pralaimėjimai. Išvykoje „LSU-Atletui“ ir namuose po pratęsimo „Neptūnui“. Tų rungtynių pralaimėti neturėjome teisės – ypač su „Neptūnu“, nes pergalę jau laikėme savo rankose. Įsiminė ir pergalė Kėdainiuose prieš „Nevėžį“.
