Turkijoje šį sezoną dirbęs strategas puikiai pamena kelionę į Venesuelą, kuomet Lietuvos krepšininkai kovojo dėl kelialapio į 2012 metų Londono olimpines žaidynes.
„Teko ir man būti tuose Dariaus „batuose“. Nebuvo ten lengva, didelė atsakomybė, nes nebuvo namų palaikymo. Buvo visokių keistenybių to turnyro metu. Nuvažiavus jautėme tam tikrą priešiškumą, jie įtarė kažkokias sąmokslo teorijas. Bet mūsų vyrai parodė charakterį ir iškovojome kelialapį į olimpines žaidynes“, – prisiminimais apie 2012 m. olimpinę atranką dalinosi K.Kemzūra.
Būtent Venesuelos ekipa taps pirmąja mūsiškių varžove atrankos grupių etape.
Slovėnai – įveikiami
Krepšinio ekspertai jau seniai piešia olimpinio atrankos turnyro finalo paveikslą tarp Lietuvos ir Slovėnijos rinktinių. Dabartinių Europos čempionų gretose ir vėl spindės už Atlanto stebinantis „Dallas Mavericks“ puolėjas Luka Dončičius.
„Visi supranta, kad grupės varžovai tikrai neprilygsta mūsų rinktinei nei meistriškumu, nei talentu. Nusiteikimas – labai svarbu ir tai rinktinė supranta. Natūralu, kad antra stipriausia komanda yra Slovėnija su žvaigžde L.Dončičiumi. Bet, manau, tai yra įveikiama komanda. Lengva nebus, bet jie irgi turi savų problemų ir minusų“, – įsitikinęs K.Kemzūra.
Treneriai žino geriau
Sekmadienio vakarą didžiausią ažiotažą sukėlė paskelbtas galutinis rinktinės 12-ukas, kuriame aistruoliai neišvydo solidžiai Eurolygoje šį sezoną rungtyniavusio Vitorijos „Baskonia“ krepšininko Tado Sedekerskio.
K.Kemzūros manymu, treneriai geriau žino, kokių žaidėjų jiems gali prireikti lemiamame mūšyje: „Niekada nėra lengva pasakyti žaidėjui: „Šį kartą tu nedalyvausi“. Eurolygoje Tadas specializavosi kaip gynėjas, bet daugiau kaip ketvirto numerio žaidėjas. Tuo tarpu, L.Dončičius – tas, kuris yra su kamuoliu. Nesakau, kad Tadas negalėtų gintis prieš jį, bet turbūt yra kitokie sumanymai.“
D.Maskoliūno vedama komanda taip pat bandys nutraukti šešerių metų besitęsiantį medalių badmetį. Lietuvos krepšinio rinktinė paskutinį kartą dabinosi sidabro medaliais 2015 m. Europos čempionate Prancūzijoje. Tiesa, pasak K.Kemzūros tiek treneriai, tiek žaidėjai visada patiria didelį spaudimą kovojant dėl aukščiausios prabos apdovanojimų.
„Visais laikais Lietuvos krepšinio rinktinė į olimpines žaidynes važiuodavo siekti medalių. Vieni – tyliau, kiti – garsiau. Jeigu tu jų nelaimi, tai nereikėtų nei save plakti, nei įvardinti tai kaip „tragedija“. Tai – siekiamybė, bet jeigu nėra medalių, tai nėra tragedija. Taip sukeliamas tik papildomas spaudimas tiek treneriams, tiek žaidėjams. Ir tai prie gero nepriveda“, – sako K.Kemzūra.
Tiesa, strategas neslepia, kad tiki lietuvių galimybėmis iškovoti „auksinį“ bilietą į Tokijo olimpinės žaidynes: „Aš visa širdimi tikiu ir linkiu, kad Lietuvos rinktinė ten būtų.“
