Pusfinalis tarp Kauno „Žalgirio“ ir Panevėžio „Lietkabelio“ ekipų kėlė didžiulį ažiotažą, vis garsiau kalbėta apie Lietuvos čempionų pažeidžiamumą, kurį ketvirtfinalyje plačiai atvėrė ir Klaipėdos „Neptūnas“, tačiau Nemuno saloje šeštadienio pavakarę susirinko vos 3678 žiūrovai.
Savaitę laiko pasiruošti turėjusi Aukštaitijos ekipa ant parketo atrodė šviežesnė ir aktyvesnė komanda, dukart rungtynėse bandžiusi pabėgti nuo Kazio Maksvyčio kariaunos, bet galiausiai viskas sprendėsi paskutinėse dvikovos akimirkose.
Prasidėjus priešpaskutinei dvikovos minutei ryškiausias rungtynių žalgirietis Tai Websteris realizavo dvitaškį, o po kelių akimirkų Joshas Nebo pridėjo triuškinantį dėjimą – „Žalgiris“ išsiveržė į priekį 69:65.
Dvitaškiu su pražanga atsakė „Lietkabelio“ centras Džordže Gagičius, bet atgal gavo Luko Lekavičiaus dvitaškį.
Likus 30 sekundžių ir turint minimalų deficitą, panevėžiečiai perėmė kamuolį ir nurūko į greitą išpuolį, bet po Gedimino Oreliko perdavimo Dž.Gagičius įsirėžė į L.Lekavičių ir taškais atakos neužbaigė.
Per likusį laiką kamuolį valdė tik „Žalgiris“, serijoje iki trijų pergalių žengęs pirmąjį žingsnį 1-0.
„Sunki ir negraži pergalė, bet pergalė. Mums trūko šviežumo. Galbūt atsiliepė tai, kad jie turėjo ilgesnę poilsio pertrauką. Mes vėlavome didžiąją rungtynių dalį puse žingsnio. Džiaugiuosi, kad komanda kovojo iki pabaigos. Nebuvo lengva. Tai buvo klampus krepšinis. Galėjome lengviau baigti rungtynes, bet paskutinė ataka vos nelėmė pralaimėjimo. Pergalė yra, ją pasiėmėme. Šiose rungtynėse kontakto lygis buvo nemažas, tikiuosi, kad kitose rungtynėse jėgų lygis bus apsilyginęs“, – po pergalės kalbėjo Kazys Maksvytis.
O ką jis galvoja apie paskutinę „Lietkabelio“ ataką, kurioje varžovų treneris Nenadas Čanakas įžvelgė Luko Lekavičiaus pražangą prieš Džorždę Gagičių?
„Atrodė prastai, labai prastai, – sakė K.Maksvytis. Praradome kamuolį, atrodo, lygioje vietoje. Gediminas Orelikas rizikavo ir perėmė kamuolį. Prastai atrodė. Gediminas Orelikas ir Džordže Gagičius pabėgo prieš vieną mūsų Luką. Turėjome baudą ir minutės pertraukėlę. Reikės pažiūrėti, bet atrodė, jog Lukas sužaidė didvyriškai ir pasimaišė po kojomis. Išėjo prastas metimas. Bet dar reikės pasižiūrėti vaizdo įrašą.“
Pirmoje mačo dalyje „Žalgiris“ laikėsi ant aktyviausio žalgiriečio Tai Websterio pečių, kuris vien iki ilgosios pertraukos surinko 11 taškų.
Nors zelando žaidimas lyg laimės rato sukimas – sėkmingus individualius reidus puolime keitė dovanoti kamuoliai varžovams, o gynyboje – arba solidus spaudimas nuo galinės linijos, arba blaškymasis komandinėje gynyboje, paliekant laisvus „Lietkabelio“ snaiperius.
„Man imponuoja T.Websterio fiziškumas. Jis gali gintis šiame lygyje. Kaip ir visi užsieniečiai, jis geriau spaudžia kamuolį, nei žaidžia komandinėje gynyboje. Jis yra atletiškas, o „Lietkabelis“ žaidžia atletiškai. Ne tik prieš „Lietkabelį“, bet ir prieš kitas komandas kūrėme situacijas, kad jis turėtų laisvę. Jis tuo naudojasi, duoda mums to, ko trūko – gynybos, greitų taškų, prasiveržimų, – mintimis dalijosi K.Maksvytis. – Jaunas žaidėjas, o visi jauni žaidėjai yra kažkiek nenuspėjami. Žinau, kad iš jo gausiu gynybą, energiją, o tą energiją bandome išnaudoti.“
„Žalgirio“ puolimui itin priklausant nuo T.Websterio, „Lietkabelio“ naštą nešė Gedimino Oreliko ir Džordže Gagičiaus duetas.
Pirmasis pasižymėjo 19 taškų ir 26 naudingumo balais, antrasis – irgi 19 taškų bei 25 efektyvumo balų rodikliu.
„Nepavyko jų sustabdyti, jeigu įmetė tiek taškų. Mes bandėme atakuoti G.Oreliką, o jis atakavo mus. Išėjo taip, kad šiandien G.Orelikas labiau pasižymėjo ir labiau laimėjo šią mikrodvikovą. Taip pat ir Gagičius. Vienas žaidė 30 minučių, kitas – beveik 29. Pažiūrėsime, ar kitose rungtynėse jie turės tokią pačią energiją. Žinoma, mes darysime išvadas“, – sakė K.Maksvytis.
Joffrey Lauvergne'as pirmoje mačo dalyje susirinko tris pražangas ir pelnė vos tašką, bet žibėjo po ilgosios pertraukos, dvikovą pabaigęs su 10 taškų ir 2 atkovotais kamuoliais per 11 minučių.
„Stengėmės žiūrėti prieš ką Joffrey būtų patogiau žaisti. Panevėžys irgi savo darbą darė – kur atakavome pirmoje mačo pusėje, visai neveikė. Joffrey įnešė geros energijos, ypač puolime. Jis vargino Kasparą Beržinį ir primetė taškų, kai puolimas strigo. Galbūt atrodėme statiški, bet kantriai po tašką rinkome. Jis buvo vienas iš to spurto iniciatorių“, – teigė K.Maksvytis.
Šiose rungtynėse „Žalgiris“ neturėjo ne tik Edgaro Ulanovo, bet Nielso Giffey. Vokietis išvyko į laidotuves tėvynėje.
Kaip Kauno komandos vairininkas bandė užlopyti trečioje pozicijoje atsivėrusią skylę?
„Nielsas Giffey pirmadienį rungtynėse bus. Jis turėjo rimtų asmeninių priežasčių, bet jau rytoj prie mūsų prisijungs, – sakė K.Maksvytis. – Gynyboje turėjome mažesnę pasirinkimo laisvę. Kai yra Nielsas, mes galime šiek tiek pridėti ūgio ir turėti kelis papildomus variantus gynyboje. Dabar reikėjo statyti žemesnius žaidėjus. Nielsas prisijungs, o Edgaras Ulanovas sėkmingai sveiksta. Tai nėra dienų klausimas, bet gal už savaitės grįš.“
Antrosios pusfinalio serijos rungtynės Panevėžyje – jau artėjantį pirmadienį.
„Man vaizdas patinka – mes laimėjome vienu tašku. Aišku, norėtųsi lengviau laimėti, – sakė K.Maksvytis. – Buvo tam tikrų situacijų, kuriose jie mus baudė, daugiausiai „du prieš du“ gynyboje. Baudė ne tiek dideli, kiek mažiukai. Mes nespėjome išlįsti iš užtvarų. Patys puolime įsivėlėme į statišką žaidimą, bandėme bausti iš po krepšio, bet mažai iš to gavome taškų, ypač pirmoje pusėje. Tai reikėtų pakeisti.“
K.Maksvytis sulaukė klausimo ir apie Eurovizijos finalą, kuris vyks šeštadienio vakarą, o jame Lietuvai šįmet atstovauja dainininkė Monika Liu.
„Esu ganėtinai neįdomus žmogus – išėjau iš visų socialinių tinklų, o Rusijoje buvau pamiršęs visus realybės šou, didvyrius ir kitus veikėjus. Ir dainininkus buvau pamiršęs, nors esu neblogas muzikantas, baigęs tris chorinio dainavimo klases muzikos mokykloje. Žinoma, palaikysiu lietuvę, kurios daina savotiškai įdomi. Bet galvoju, kad laimės Ukraina, nes visi ją palaikys“, – teigė „Žalgirio“ treneris.
