Vienas kluptelėjimas gali kaip reikiant sujaukti planus – likęs trečias pusfinalyje greičiausiai išvengsi žalgiriečių barjero, o penktoji pozicija ne tik greičiausiai neleis to padaryti, bet ir privers ketvirtfinalio seriją pradėti varžovų teritorijoje.
Šiose lenktynėse kol kas pirmauja Vilniaus „Wolves“ (15-8) krepšininkai, nežymiai lenkiantys Panevėžio „7bet-Lietkabelį“ ir Utenos „Uniclub Casino – Juventus“ (abi 13-9). Vasarį ir kovą „vilkai“ stokoja stabilumo – pergales neišvengiamai keičia pralaimėjimai, tačiau taškus barsto ir Aukštaitijos klubai.
Praėjusio savaitgalio mūšis dėl Vilniaus uždarė reguliariojo sezono seriją tarp sostinės ekipų, tačiau neutralūs sirgaliai greičiausiai tikisi dar bent trijų derbių atkrintamosiose, kur komandų keliai gali susikirsti pusfinalyje. Visgi „Wolves“ siekia nekartoti pernai padarytų klaidų, kuomet buvo atsidurta kone identiškoje situacijoje.
„Pernai irgi bandėme išsaugoti šią vietą, kad potencialiai neva išvengtume „Žalgirio“ pusfinalyje, bet matote, kas gavosi, kai galvojome kažkiek į priekį, – LKL.lt teigė Kristupas Žemaitis. – Gavome niuksą nuo Jonavos, kuri vos ir nepasidabino bronzos medaliais. Tai tikrai nebuvo vienadienė sėkmė, o geras įdirbis.
Šiemet žiūrime, ką gausime ketvirtfinalio barjere. Labai tikiuosi ir būtų smagus tas derbis pusfinalyje, bet pradžiai žiūrime į artimiausią etapą, o dabar artimiausias oponentas yra Utena. Su jais irgi kovojame dėl trečiosios vietos.“
Šeštadienį vilniečiai varžysis dėl dvigubo taško. Dvikovoje su uteniškiais ant kortos pastatyta ne tik pergalė, bet ir tarpusavio pranašumas, kadangi pirmuosiuose ratuose abi komandos pasidalino po laimėjimą namuose.
„Wolves“ ir Utenos ekipos akistata sostinėje prasidės 17.00 val. Prieš šį susitikimą portale LKL.lt – pokalbis su „Wolves“ atstovu K.Žemaičiu.
– Praėjusį savaitgalį pralaimėjote prieš „Rytą“. Ilgą laiką tai buvo artima kova, bet pabaigoje varžovai įjungė aukštesnę pavarą, o jums to padaryti nepavyko. Kodėl?
– Su „Rytu“ dažnai gaunasi atkarpų žaidimas. Jiems kartais užtenka kelių minučių atkarpos, greito žaidimo, tritaškių greitame puolime ir jie pajaučia ritmą. Žiūrovai užsikuria ir juos gaudyti tada jau tas pats, kas vėją laukuose. Po rungtynių pats atsisukau įrašą, ypač pabaigą. Likus 6 minutėms turėjome 3 taškelių pranašumą ir atrodė, kad rungtynės turėtų eiti taškas į tašką iki pat pabaigos, o gavosi taip, kad pralaimėjome 16 taškų. Žiūrint video, į ką atkreipiau dėmesį, kad užteko poros prastesnių, mažiau organizuotų atakų puolime, kas nulėmė sunkių metimų pasirinkimą. Juos prametėme ir „Rytas“ po to bėgo į greitą puolimą. Fosteris įmetė tritaškį iš kampo ir prasidėjo mūsų griūtis. Negerai, bet galutinai sugriuvome ir pralaimėjome truputį nepadoriu skirtumu. Su „Rytu“ žaidžiant tokių blankių atkarpėlių turime išvengti, nes jie jomis pasinaudoja ir pabėga negrįžtamai.
– Marcusas Fosteris sužaidė puikias rungtynes ne tik atakuodamas krepšį pats (31 tšk.), bet ir kurdamas progas komandos draugams (7 rez. perd.). Ar po tokių jo pasirodymų kyla minčių, kokia taktika padėtų sustabdyti šį žaidėją?
– Visų pirma, tai yra individuali gynyba. Žinome, kad jis vienas geriausių individualių žaidėjų visoje lygoje. Turėtume kontroliuoti tai, ką galime kontroliuoti. Pavyzdžiui, uždaryti jo stipriąją dešinę pusę prasiveržimams, ko nepadarėme bent kelis kartus. Padaryti pražangą prie closeout situacijų, to irgi kelis kartus nepadarėme. Rungtynių pradžioje jis įėjo su jam parankiais metimais, po ko rungtynių pabaigoje jau sekė step-back metimai po driblingo ir per rankas. Jei tokius metimus sumes, tai sumes, paspausime ranką ir pasveikinsime, tą dieną buvo geresni. Jei dar žaisime su „Rytu“, vėl reikės kitos taktikos imtis, gal daugiau dvigubinti, rizikuoti ties kažkuo kitu, jei nesugebame individualiai apsiginti. Su Fosteriu visa lyga ir visa Europa vargsta, mes nesame išimtis.
– Kaip taisyklė, po sostinės derbio kyla sąmyšis tiek arenoje, tiek viešojoje erdvėje. Ar jums patiems pavyksta nuo to atsiriboti? Galbūt jaučiatės nepageidaujami Vilniuje, kol dar tik mėginate auginti savo sirgalių bazę?
– Faktas, kad nesame labai mėgstami „Ryto“ fanų, tą parodo skanduotės ir tai, kad viešojoje erdvėje sulaukiame mažai palaikymo. Galbūt tai normalu. Faktas, kad tokius dalykus galėtume paneigti geru žaidimu ir pergalėmis. Šiai dienai to nepadarome, ta priešprieša ar neapykanta dar labiau auga. Viską turime įrodyti aikštelėje. Kas vyksta socialiniuose tinkluose – visi turime savo paskyras, sekame, skaitome naujienas ir kažką pamatome. Bet per daug į tai nelendi, neapsikrauni, o toliau eini dirbti aikštelėje.
– Daugelis neutralių aistruolių tikriausiai tikisi išvysti jūsų ir „Ryto“ akistatą pusfinalyje. Galbūt su panašia mintimi palikote areną sekmadienį?
– Prieš tai sakiau, kad norime kovoti dėl antrosios vietos, bet tada iškart pralaimėjome Jonavai. Nenoriu mėtytis jokiomis frazėmis, žiūrime į artimiausias rungtynes. Kol kas viskas priklauso nuo mūsų. Mėginsime išsaugoti trečią poziciją, kurioje dabar esame. Pernai irgi bandėme išsaugoti šią vietą, kad potencialiai neva išvengtume „Žalgirio“ pusfinalyje, bet matote, kas gavosi, kai galvojome kažkiek į priekį. Gavome niuksą nuo Jonavos, kuri vos ir nepasidabino bronzos medaliais. Tai tikrai nebuvo vienadienė sėkmė, o geras įdirbis. Šiemet žiūrime, ką gausime ketvirtfinalio barjere. Labai tikiuosi ir būtų smagus tas derbis pusfinalyje, bet pradžiai žiūrime į artimiausią etapą, o dabar artimiausias oponentas yra Utena. Su jais irgi kovojame dėl trečiosios vietos.
– Mokantis iš pernykštės istorijos ir žvelgiant į atkrintamųjų zonoje esančių ekipų sportinę formą, tikriausiai negalima tikėtis lengvų ketvirtfinalio serijų?
– Šiemet konkurencija atrodo dar labiau išaugusi. „Rytas“ su „Žalgiriu“ klysta mažiausiai, bet nuo trečios iki septintos ar aštuntos vietos atrodo, kad bet kas bet ką gali nugalėti. Matome, kaip Klaipėda žaidžia su nauju treneriu. Kaip Utena, nors ir banguoja paskutiniu metu, turi gerą įdirbį su šiuo treneriu ir žaidė protingą ir akiai įdomų krepšinį. Žinome, kokia pavojinga Jonava su Virginijumi Šeškumi. Tie patys Mažeikiai gal kažką stebina, bet žaidžia tvarkingai ir yra kovoje dėl šeštos vietos. Tikrai bus labai nelengva ketvirtfinalyje, kad ir ką gautume. Žaidžiama iki dviejų pergalių, tad terpės klaidoms yra dar mažiau. Bus įdomus finišas.
– Pastaruoju metu jūsų rezultatai banguoja. Ar artėjant atkrintamosioms stabilumas ir yra esminis dalykas, kurį norėtųsi įgauti?
– Dukart gauni nuo Jonavos, kuri turėjo savų problemų, neturėjo žaidėjų, buvo prastoje serijoje. Kaip tyčia, abu kartus prieš mus laimėjo ir nutraukė tas serijas. Po to greitai nugalime dideliu skirtumu „7bet-Lietkabelį“, bet su „Rytu“ turime banguotas rungtynes. Trūksta stabilumo. Yra pilkų atkarpų rungtynėse, kuomet susikrauname pranašumą, bet greitai iššvaistome, o varžovai pabėga nepavejamai. Norisi stabilizuoti viską, to išvengti ir žaisti protingą krepšinį, kur labiau mes kontroliuotume eigą, negu būtume priklausomi nuo varžovų.
– Pernai, kuomet buvo atleistas Rimas Kurtinaitis, neslėpėte, jog jums patiko su juo dirbti. Nors jau praėjo kuris laikas nuo Kęstučio Kemzūros išvykimo, ar galėtumėte tą patį pasakyti ir apie šį specialistą?
– Su Kęstučiu ir „languose“ teko dirbti, ir dabar turėjome pilnesnius mėnesius kartu. Iš jo galima pasisemti gerų dalykų. Tam tikri akcentai gynyboje, svarbūs dalykai sudėlioti. Kaip pikenrolo situacijose suartėti su gynėju, kaip uždaryti perdavimų linijas. Tai treneris su didžiuliu patirties bagažu. Treniruočių organizavimas ir panašiai. Džiaugiuosi pas jį patekęs, pasiėmiau naudos. Linkiu sėkmės jam, kad ir kur nukryptų karjera, jei dar nutars dirbti treneriu.
– Ar komanda jau išsigrynino savo identitetą tokį, kokį jį nori išgauti Nedas Pacevičius?
– Viskas turi prasidėti nuo gynybos, tą akcentuojame. Kaip ir esu minėjęs prieš tai, prie Nedo daugiau naudojame pasikeitimo gynybą, kam ir turime daug gerų kūnų, atletiškų, aukštų žaidėjų. Ypač, kai Vaidas žaidžia pirmoje pozicijoje, Jeffas antroje, Tre‘shawnas trečioje. Galime naudoti tą gynybos sistemą, kuri šiai dienai mums paranki ir ne kartą padėjo palaužti varžovus. Norime labiau bėgti į greitą puolimą, ieškoti lengvų taškų, kad ir po praleistų taškų. Norėtųsi greito išsimetimo ir lengvesnių taškų paieškos, taip patys sau pasilengvintume gyvenimą. Nuo geresnio puolimo ir gynyboje norime labiau dirbti.
– Artūro Žagaro sugrįžimas artėja, tačiau laiko iki atkrintamųjų nebus likę daug. Kiek realu tikėtis iš jo apčiuopiamos naudos lemiamoje atkarpoje?
– Sunku pasakyti. Jis atlieka reabilitaciją, viskas atrodo neblogai, pataiko, kamuolį valdo, kūno plastika graži, viskas techniškai. Yra laiko. Planas – sugrįžti balandžio viduryje ar pabaigoje. Jei kalbame apie atkrintamąsias, kurios prasidėtų gegužės viduryje, tai laiko kaip ir turėtų jis įeiti į formą. Jis duotų įvairiapusiškumo, nuimtų krūvį nuo manęs, Vaido, Rasheedo, Arno. Papildomas gynėjas rotacijoje, ypač toks, kaip jis, būtų didelė nauda. Jis drasko gynybą, gerai mato aikštelę. To labai reikėtų. Labai tikiuosi, kad jis grįš. Žinau, kad tokiu atveju jis nupjautų tas minutes nuo manęs, bet man norisi kažką pasiekti, kažką laimėti, o Artūras būtų tas žaidėjas, kuris padėtų tą padaryti.
– Su jo iškritimu rudenį išaugo jūsų rolė ir minutės. Galbūt žvelgiant savanaudiškai būtų gaila grąžinti tas minutes atgal?
– Šiam momentui noriu tiesiog kažką pasiekti, laimėti, patekti į pusfinalius, žaisti dėl medalių. Nesvarbu, ar rolė bus labiau pagrindinio, ar kilsiu nuo suolo. Šiemet tų minučių daug žaidžiau, kartais ir su avansu. Šiam momentui norisi kuo pilnesnės ir įvairiapusiškesnės sudėties. Noriu, kad jis grįžtų ir būtų lengviau.
– Šįkart namuose priimsite Utenos krepšininkus, prieš kuriuos patyrėte skaudų pralaimėjimą antrajame rate (68:96). Ar tos rungtynės jau išgaravo iš galvos, ar visgi galima tikėtis daugiau principingumo iš jūsų pusės būtent prieš šį oponentą?
– Kažkiek tai išgaravo, daug laiko prabėgo. Prisimename, kad pralaimėjome 28 taškais, kas yra turbūt didžiausias mūsų istorijoje pralaimėjimas „Betsafe-LKL“. Tas ambicijas užgavo. Jie tiesiogine to žodžio prasme mus apstumdė, apmušė, apibėgo ir uždominavo. Tada buvo gruodžio mėnesio duobė, dabar visai kita situacija abiejose komandose. Su jais žaidimas yra apie tai, kas kokį fiziškumą pasiūlys ir kaip jam atsakys. Matosi trenerio ranka, jo įdirbis. Jis reikalauja iš žaidėjų tokio žaidimo. Amerikiečiai spaudžia kamuolį, aria gynyboje ir turime jiems tuo pačiu atsakyti. Tada galime tikėtis sėkmės rungtynėse.
– Uteniškiai pastaruoju metu irgi banguoja. Kokius akcentus išskirtumėte šios komandos žaidime?
– Fiziškumas koziris, be abejo. Jie kiekvienoje pozicijoje turi po gerą aukšto lygio žaidėją. Turi ir gerų kūrėjų, ir metikų. Po krepšiu gal ir trūksta centimetrų ar didesnių kūnų, bet jie tą puikiai išnaudoja – tiek Ivanas Vranešas, tiek mano bičiulis Šarūnas Beniušis žaidžia gerai. Džiugu dėl jo. Pagrindinė jų stiprybė yra du gynėjai – T.J. Starksas ir Scoochie Smithas. Jie ir gynyboje netingi žaisti. Viskas priklausys nuo to, kaip su jais tvarkysimės. Šiais laikais gynėjai yra pagrindiniai varikliai komandose. Starksą pamenu nuo Kėdainių laikų. Jis puikiai žaidžia vienas prieš vieną, turi gerus judesius, kūną. Smithas gynyboje perima daug kamuolių, kaip ir visa komanda. Reikės branginti kamuolį ir pereiti spaudimą, nes momentais prieš „Rytą“ ties tuo strigome. Turėsime išgyvendinti tai su Utena. Tada galėsime tikėtis sėkmės ir teigiamo rezultato.
– Kaunantis dėl trečiosios vietos artimiausių persekiotojų rezultatai jums irgi tampa vis aktualesni. Kiek dažnai tenka sekti šių komandų rezultatus ir sirgti prieš jas?
– Aš „Betsafe-LKL“ žiūriu daug, nepriklausomai, ar žaidžia mūsų lentelės kaimynai. Vis tiek įdomu – daug bičiulių. Kalbant apie kaimynines komandas, paseku. Kad ir kaip myliu „7bet-Lietkabelį“, bet šiam momentui jų tvarkaraštis sunkus. Pykit nepykit, bet mums vis tiek būtų parankiau, kad jie padalintų taškų. Žiūrėsime, kaip sezono finiše susidėlios lentelė ir kokios bus ketvirtfinalio poros.
