2011-ųjų Europos krepšinio čempionato šeimininkė Lietuva ruošėsi grandiozinei krepšinio fiestai Kaune.
Iš Alytaus, Šiaulių, Panevėžio, Klaipėdos ir Vilniaus į Kauną rinkosi geriausios Senojo žemyno komandos. Po dviejų pirmųjų grupės varžybų etapų, dar dažais dvelkusioje „Žalgirio“ arenoje vyko lemiamos Europos čempionato kovos.
Mantas Kalnietis, Rimantas Kaukėnas, Šarūnas Jasikevičius, Simas Jasaitis, Jonas Valančiūnas, Martynas Pocius, Darius Songaila, Robertas Javtokas, Paulius Jankūnas, Marijonas Petravičius, Kšištofas Lavrinovičius ir Tomas Delininkaitis atstovavo tai Lietuvos rinktinei, kuriai buvo kabinami Europos čempionato medaliai.
Pakeliui į ketvirtfinalį, lietuviai buvo nusileidę tik fantastiškoms Ispanijos ir Prancūzijos komandoms, kurios, kaip paaiškėjo vėliau, žaidė Europos čempionato finale.
Degančiame atkrintamųjų varžybų etape laukė čempionato siurprizas Makedonija. Tai buvo pavojinga dviejų milijonų gyventojų šalies komanda, kurią į pergales vedė 178 cm ūgio vyrukas iš Naujojo Orleano Bo McCalebbas.
Tuometinis Sienos „Montepaschi“ atakų lyderis Europos čempionate rinko vid. 21,4 taško ir įsiterpė rezultatyviausių turnyro žaidėjų trejetuką, tarp tokių žvaigždžių kaip Tony Parkeris ir Pau Gasolis.
Tačiau Lietuva vis tiek buvo favoritė – ir ekspertų, ir sirgalių akyse. Prieš lemiamas rungtynes tą išgirdo pats Bo McCalebbas.
„Atsimenu, buvau labai užsivedęs prieš jūsų komandą“, – 24sek Saragosoje atviravo amerikietis su Makedonijos pasu.
Pasirodo, Kauno gatvėse prieš dvikovą su Lietuva makedonų lyderį užkabinėjo vietiniai sirgaliai.
„Atsimenu, ėjau į prekybos centrą. Lietuvos rinktinės fanai gatvėje ėmė man replikuoti: o, mes šiąnakt jus... mes šiąnakt jums tą. Kalbėjo visokiausius dalykus, – po 8 metų šitai dar prisiminė B.McCalebbas. – Ir tada pasakiau sau: „Gerai“. Aš susitelkiau.“
Įžaidėjas paprastai nereaguoja į aistruolių replikas, bet tąkart jos įkvėpė B.McCalebbą.
„Aš paprastai per daug negalvoju apie būsimas rungtynes – tiesiog einu ir žaidžiu. Tačiau kai kas nors prie manęs kabinėjasi ir kvailioja, priimu tai rimčiau. Ne asmeniškai, bet rimčiau“, – 24sek tikino B.McCalebbas.
Iki ketvirtojo kėlinio pabaigos likus žaisti 3 minutes, Lietuva pirmavo 60:55 ir makedonai metė pro šalį. Tačiau žaidėjų grūstyje svečiai atkovojo kamuolį puolime ir jis atsidūrė B.McCalebbo rankose.
Mažiausias vyrukas ant parketo skrodė trijų Lietuvos rinktinės žaidėjų gynybą – Dariaus Songailos, Rimanto Kaukėno ir Jono Valančiūno, bei sudėtingu dvitaškiu griūdamas ant žemės karpė skirtumą 57:60.
Po pusantros minutės Paulius Jankūnas prilipęs prie Bo McCalebbo stūmė jį į užribį, bet mažylis vis tiek sugebėjo įridenti dvitaškį 61:62.
Jankis atsakė dvitaškiu su pražanga ir paskutinė minutė prasidėjo Lietuvai pirmaujant 65:61. Bet B.McCalebbas vėl tūpdamas ant žemės pakėlęs akis stebėjo, kaip po dar vieno sudėtingo jo manevro kamuolys krito į skylę ir saugojo viltį 63:65. Ispanijos komentatoriai net juokėsi, kokius beprotiškus metimus realizavo Makedonijos didvyris.
„Mes labai daug prieš jį ruošėmės, – 24sek pasakojo Kšištofas Lavrinovičius, žaidęs kartu su B.McCalebbu Sienos „Montepaschi“ klube. – Ypač akcentavome jo prasiveržimus. Bet vis tiek to neužteko.
Jis toks staigus, toks greitas ir protingas žaidėjas, kad gal kažkiek pavyko sistema keliskart jį pristabdyti, bet pilnai jo sustabdyti neįmanoma.“
Likus 36 sekundėms Šarūnas Jasikevičius pradėjo lemiamą manevrą. Puolime kamuolį atkovojusi Lietuva vis dar laikėsi priekyje 65:63. Tačiau Šaras paslydo ir atidavė kamuolį makedonams.
B.McCalebbas vienas prieš du Lietuvos rinktinės gynėjus bandė lyginti rezultatą prasiveržimu, bet kamuolys atsimušė nuo lanko ir atsidūrė D.Songailos rankose. 22 sekundės, +2 ir lietuvių kamuolys.
Šaras kėlė ranką prašydamas kamuolio ir D.Songaila, neįvertinęs situacijos, kreivai siuntė jį įžaidėjui.
„O, Jėzau!“ – ne savu balsu sušuko tas rungtynes su Robertu Petrausku komentavęs Tomas Pačėsas. Po akimirkos Vojdanas Stojanovskis perėmė kamuolį ir pašiurpino 15 tūkst. „Žalgirio“ arenoje susirinkusių žiūrovų.
„Kas čia per perdavimas?!“ – šaukė R.Petrauskas.
V.Stojanovskis greitai perdavė kamuolį B.McCalebbui, o šis pričiupo nepasiruošusią ir pasimetusią Lietuvos rinktinės gynybą.
Tą vakarą Bo buvo pelnęs 23 taškus, bet lemiamą akimirką atidavė lemtingą perdavimą.
„Atsimenu tą perdavimą, – Saragosos princo Filipo arenos tuneliuose šyptelėjo B.McCalebbas. – Žinote, nesu metikas, tad norėjau rasti žmogų, kuris gali pataikyti. Ir Ilievskis pataikė.“
Po Vlado Iliveskio tritaškio, kuris persvėrė svarstykles makedonų naudai 66:63, Kęstutis Kemzūra sušaukė dvi minutės pertraukėles ir nubraižė du gerus derinius. Tačiau per likusias 11,3 sek. kamuolys taip ir neįkrito į skylę.
Visas Makedonijos rinktinės suolas pakilo iš vietų ir kaip cunamis nuplovė „Žalgirio“ arenos parketą. Su savimi nusinešęs aikštės viduryje triumfavusius komandos draugus, jis nubangavo iki pat triukšmingų Makedonijos sirgalių tribūnos, kurias vos prilaikė sustiprintos apsaugos pajėgos.
Bo McCalebbas džiaugsmingai straksėjo šalia savo naujųjų tautiečių, kurie juokais jį pakrikštijo Boško McCalebbovskiu.
„Jis pats kiečiausias! – šaukė tada Pero Antičius, vienas makedonų lyderių. – Jis tikras makedonas! Tai puikus vyrukas, nuostabus sportininkas. Kitoks ir būti negali, jei taip pritampa kitos šalies rinktinėje.“
„Tai buvo tikra beprotybė, – savo patirtį su Makedonijos rinktine prisimena B.McCalebbas. – Tame Europos čempionate buvo labai daug gerų komandų, kurios, kaip daugelis galvojo, turėjo mus nugalėti.
Bet mes įsisukome ir tik ispanai vėliau mus sustabdė.“
„Nemanau, kad Makedonija tada buvo už mus silpnesnė, – pripažino K.Lavrinovičius. – Jie buvo emociškai pakylėti, o nepasakyčiau, kad mes iki tų rungtynių rodėme geresnį žaidimą nei jie.
Makedonai demonstravo gerą krepšinį. Komandoje akivaizdžiai tvyrojo gera chemija, viskas labai sutapo: kiekvieno požiūris, noras, supratimas krepšinyje, ką kas daro aikštėje. Jie buvo labai stiprūs kaip komanda.
Tuo metu visa Makedonijos rinktinė buvo įspūdingos formos.“
Europos čempionato pusfinalyje Makedonija 80:92 nusileido būsimai čempionei Ispanijai, o mūšyje dėl bronzos 68:72 nusilenkė Rusijai. B.McCalebbas per šias lemiamas rungtynes rinko vid. 23,5 taško.
Makedonija sutiko savo krepšininkus kaip didvyrius.
Skopjės oro uoste rinktinės laukė 5 tūkst. sirgalių, o centrinėje miesto aikštėje – dar 100 tūkst.
„Jūsų atneštas džiaugsmas suvienijo šalį“, – didvyriams tarė Makedonijos prezidentas Gjorge Ivanovas.
„Liūdna, kad neatvežėme jums medalio, – šalies vadovui ir šimtatūkstantinei miniai sakė treneris Marinas Dokužovskis. – Bet kai čia matome jūsų tiek daug, jūs esate mūsų medalis. Net jeigu dabar įteiktumėte mums auksą, mes grąžintume jį atgal. Mums nereikia aukso. Mums reikia jūsų.“
Minia ėmė ošti, kai kažką makedonų kalba jiems per mikrofoną pasakė nacionalinis herojus iš JAV.
„Geriausias visų laikų makedonas“; „nacionalinis herojus“; „mėgstamiausias žmogus Makedonijoje“; „geriausias Makedonijos ambasadorius“ – tokios etiketės buvo klijuojamos Bo.
Makedonijoje netgi pasklido legenda, kad B.McCalebbo garbei bus pastatytas paminklas.
„Aš irgi apie tai girdėjau, – 24sek pasakojo amerikietis. – Vėliau keliskart buvau Skopjėje. Tačiau panašu, kad tai tik kalbos.“
Lietuvių neskaudino
B.McCalebbas iš Makedonijos rinktinės stovyklos grįžo į Sienos „Montepaschi“ klubą, kuriame tuomet rungtyniavo du nelaimingosios Lietuvos nacionalinės komandos nariai – Rimantas Kaukėnas ir Kšištofas Lavrinovičius.
„Jie mano vyrukai! – džiaugsmingai lietuvius prisimena B.McCalebbas. – Kaukėnas yra puikus žmogus. Jam tada buvo 33-34 metai, bet Kaukėnas buvo daugiausiai dirbantis vyrukas. Visada ateidavo anksčiau ir išeidavo paskutinis. Puikus žmogus, juodadarbis.
Lavrinovičius... Jis labai linksmas! Man patiko jie abu. Jie šaunūs vyrukai.“
B.McCalebbas 24sek tikino niekada nebandęs priminti lietuviams to skausmingo rugsėjo 14-osios vakaro. Kaip amerikietis, jis nesijautė turįs teisę tą daryti. Juolab, žinodamas, kaip tai buvo skaudu Lietuvai.
„Matote, aš esu iš JAV ir man tai nėra taip asmeniška. Tuo tarpu jiems tai buvo jautru“, – tikino B.McCalebbas.
K.Lavrinovičius 24sek patvirtino, kad Bo buvo ne iš tų daugžodžiaujančių amerikiečių, kurie mėgaudavosi savo pasiekimais kitų akivaizdoje.
„Įspūdingas vyrukas, – apie B.McCalebbą pasakojo Brolis. – Ir kaip žaidėjas, ir kaip žmogus. Labai labai lengvai bendraujantis, labai išauklėtas. Jis turi kovotojo charakterį.“
Kšištofo teigimu, B.McCalebbas tą pergalę prieš Lietuvą prisiminė kaip vieną didžiausių savo gyvenime. Esą džiaugėsi ne tik dėl savęs, bet dėl viso Makedonijos krepšinio.
„Gana tolerantiškas vyrukas – stengėsi mūsų per skaudžią vietą neliesti, – šyptelėjo K.Lavrinovičius. – Bet prie geros mūsų nuotaikos galėjo kažką linksmiau neįžeidžiant priminti.
Galvoju, tais metais jie buvo verti tos pergalės. Matėsi, kad jų komanda buvo labai vieninga. Užsivedusi. Buvo tikra komanda.“
Tą sezoną Sienoje B.McCalebbas Eurolygos reguliariajame sezone rinko vid. 17,9 taško ir laimėjo rezultatyviausiems krepšininkams skirtą Alphonso Fordo apdovanojimą.
B.McCalebbui įstrigo, kad po to Europos čempionato Eurolygoje teisėjai ėmė labiau jį gerbti. Esą jam buvo lengviau išprovokuoti pražangas ir stoti prie baudų metimo linijos.
Tačiau už sėkmingą sezoną su „Montepaschi“ jis buvo dėkingas komandos draugams: „Labai sunkiai dirbau, bet man padėjo daug komandos draugų. Jei ne Kaukėnas, Stonerookas ar Zisis, nebūčiau be jų to pasiekęs.“
Trumpa pasaka
B.McCalebbas 2012-aisiais sudarė sutartį su Stambulo „Fenerbahče“, vėliau žaidė Miuncheno „Bayern“, Limožo CSP, Las Palmaso „Gran Canaria“ klubuose, bandė laimę „New Orleans Pelicans“, o dabar yra Renaldo Seibučio komandos draugas Saragosos „Tecnyconta“ ekipoje.
Makedonijos didvyriui dabar 33-eji ir apie šalį, kurioje jam žadėjo pastatyti paminklą, amerikietis kalba jau tik per prisiminimų prizmę.
Po to stebuklingo Europos čempionato, makedonai per olimpinę atranką bandė prisibelsti iki Londono olimpinių žaidynių, tačiau nesėkmingai.
2013-ųjų ir 2015-ųjų Europos čempionate Makedonija neįveikė grupės varžybų etapo, o paskutiniąsias savo rungtynes su raudonais marškinėliais Bo McCalebbas sužaidė 2013-aisiais Slovėnijoje.
24sek šaltinių teigimu, po triumfo Lietuvoje Makedonijos krepšinio federacijoje prasidėjo pokyčiai ir politinės intrigos.
Sėkmingą pamatą Makedonijos krepšiniui sustatę keli juodadarbiai buvo išstumti iš pareigų. Tuo tarpu naujieji federacijos atstovai prarado krepšininkų pasitikėjimą ir samdė trenerius, kurie nesutarė su pagrindiniais lyderiais.
Staiga niekas nebenorėjo žaisti už Makedonijos rinktinę.
B.McCalebbo šlovės valanda baigėsi greitai. Naujiesiems Makedonijos krepšinio vadams įžaidėjas pasirodė nebereikalingas, nes kai karjeras rinktinėje baigė Pero Antičius bei Todoras Gečevskis, pastiprinimo priekinėje linijoje makedonai ėmė ieškoti natūralizuodami aukštaūgius iš JAV.
„Daug kas pasikeitė, – pasakojo B.McCalebbas. – Vietoj manęs jie pasirinko aukštaūgius. Rezultatai kasmet ėmė ristis žemyn. Tikiuosi, kad ateityje jie vėl bus geresni.
Tada, 2011-aisiais, suvokiau, ką padarėme Makedonijos labui. Makedonija buvo šalis, kuri nebuvo žinoma dėl krepšinio. Bet dabar dar labiau vertinu to čempionato reikšmę.“
B.McCalebbas iki šiol palaiko ryšį su keliais tuometinės Makedonijos rinktinės žaidėjais ir su jais susirašo telefonu.
Nors atrodo kiek atitolęs nuo Makedonijos, buvę B.McCalebbo bendražygiai 24sek pasakojo, jog amerikietis iš tikrųjų neįsivaizduoja, koks mylimas ir vertinamas jis ten liko iki šių dienų.
B.McCalebbas vis dar sklando šalia lanko Ispanijoje ir įridena neįtikėtinus metimus varžovų rankų miške. Nors problemų jo gyvenime netrūksta, 178 cm ūgio mažylis sukandęs dantis eina per sunkumus.
Pirmiausia, traumos suvaržė B.McCalebbo atletiškumą. Tai matyti plika akimi stebint, kaip amerikietis laksto ant parketo, keistai valdydamas vieną koją.
Pernai mirė krepšininko mama, o vienas jo brolių buvo pasodintas į kalėjimą, tad 2017-2018 m. sezoną dėl šeimyninių aplinkybių B.McCalebbas turėjo palikti „Tecnyconta“ ir grįžti į JAV dar vasario mėnesį.
Bet kai Saragosos ekipai prireikė pagalbos įžaidėjo pozicijoje prieš pat 2018-2019 m. sezono pradžią, B.McCalebbas akimirksniu sutiko padėti „Tecnyconta“ klubui.
Jis vis dar skriaudžia aukštesnius priešininkus, daužydamas jų gynybines užtvaras į šipulius. Panašiai, kaip tada, 2011-ųjų Europos čempionate daužė Lietuvos krepšinio svajones.
„Tai buvo puiki vasara, – mena B.McCalebbas. – Tas prisiminimas visam gyvenimui liks mano atmintyje. Bus ką žmonėms papasakoti.“
B.McCalebbas turbūt daugiau nebegrįš į „Žalgirio“ areną. Bet tas jo vienintelis ir paskutinis apsilankymas Kaune įeis į istoriją.
