Pasaulio čempionato finalo dieną FIBA organizavo oficialią spaudos konferenciją. Joje FIBA generalinis sekretorius Andreas Zagklis bei naujasis FIBA prezidentas Hamane'as Niangas turėjo papasakoti apie „2019-ųjų pasaulio pirmenybių Kinijoje pasiekimus“.
Tai turėjo būti pirma oficiali H.Niango pažintis su tarptautine krepšinio žiniasklaida. Deja, į spaudos konferenciją atvyko tik A.Zagklis – H.Niangą išvydome Pekino „Cadillac“ tribūnose ir vėliau įteikiant žaidėjams medalius.
39-erių graikas priėjo prie kiekvieno ir mandagiai pasisveikino su visais į spaudos konferenciją susirinkusiais žurnalistais. Bet A.Zagklio atsakymai buvo abejingesni nei žiniasklaidai parodytas dėmesys.
30 minučių spaudos konferencijos apibendrinimas būtų toks: „sistema – gerai“, „teisėjai – gerai“, „FIBA – gerai“. Tačiau kai kurie FIBA generalinio sekretoriaus pareiškimai stebino.
Spaudos konferencija neprasidėjo nuo įžanginio A.Zagklio žodžio, kuriuo jis galėjo pristatyti „2019-ųjų pasaulio čempionato pasiekimus“. Paprastai organizatoriai išnaudoja tokias įžangas savo rezultatais pasipuikuoti. Graikas paprašė startuoti su klausimais.
Greitai mikrofone pasigirdo klausimas apie Andrew Boguto tiradą po pusfinalio rungtynių su Ispanija. Pralaimėjęs centras keikė arbitrus ir kaltino palankumu Ispanijos rinktinei.
„Paguglinkite, kur yra FIBA būstinė. Tai sušiktas pasityčiojimas!“ – rėkė australų veteranas.
Tokios organizacijos kaip NBA būtų sureagavusios standartiškai – paprastai užtenka paros ir krepšininkui adresuojama griežta finansinė nuobauda. A.Zagklis prasitarė, kad „vyksta tyrimas“, bet ką jis tiria, kam jis skirtas ir kodėl čia dar reikia kažkokių tyrimų – į detales nesivėlė. Jo rezultatų neturime iki šiol.
Tačiau čia svarbiausia buvo ne tai – už A.Boguto pykčio slėpėsi nepasitenkinimas FIBA teisėjų kvalifikacija.
Graikija, Lietuva, Australija, Prancūzija, Kanada ir dar daug krepšinio šalių prakeikė FIBA trečio ešelono teisėjus – tiek viešai, tiek neoficialiuose pokalbiuose. Bet A.Zagklis džiaugėsi bendru teisėjavimo lygiu, mojo rankas į „pavienes“ pretenzijas dangstydamasis „klysta visi“ kliše. Ir taip staiga pasaulio krepšinio čempionatas – didysis FIBA projektas, tapo Pietų ir Šiaurės Amerikos teisėjų kvalifikacijos kėlimo stovykla. Europos, kur žaidžiamas geriausio lygio krepšinis už NBA ribų, teisėjų buvo 40 proc. (23 iš 56).
71 teisėjas dirba Eurolygoje ir už tai juos bausdama FIBA nekviečia jų teisėjauti tarptautiniams turnyrams. Iš A.Zagklio pareiškimų panašu, kad į savo teisėjų kursus patyrusių Eurolygos specialistų jie nesikvies ir ateityje.
FIBA jau metų metus neišsprendžia klausimo, kaip visoms rinktinėms prieš pusfinalį suteikti vienodas poilsio sąlygas. Vėl prancūzai su australais turi viena poilsio diena mažiau, maža to, dar turi pasileisti į aštuonių valandų kelionę, o jau kitą dieną, kaip netikėta, pralaimi pusfinalio rungtynes: australai – ketvirtojo kėlinio pabaigoje išleisdami persvarą, prancūzai – nespėdami paskui pailsėjusių argentiniečių puolimo viesulą.
A.Zagklis žada, kad FIBA po čempionato vertins šį „iššūkį“. Atsimenu, kad su tuo pačiu nesusidorojamu iššūkiu Lietuvos rinktinė susidūrė dar 2007 metų Europos čempionate, kai lygiai taip pat ėjo į pusfinalį kautis su diena ilgiau besiilsėjusiais rusais ir pralaimėjo.
Žmogus greičiau išsilaipins Marse, nei FIBA ras sprendimą šiam tvarkaraščio formalumui išspręsti.
A.Zagklis pasakojo apie Lenkijos ir Čekijos rinktinių pavyzdį krepšinio pasauliui, ką duoda sėkmingas federacijų darbas ir rinktinių tęstinumas. Be abejo. Reikėtų parašyti vadovėliuose, kaip gauti tokius burtus, kad net Lenkija – trečią vietą pasaulio čempionato atrankoje užėmusi mūsų rinktinės varžovė, patektų į tokį čempionato greitkelį, kad vėliau pralenktų Lietuvos ir Graikijos komandas.
Su visa pagarba Lenkijos rinktinei – sveikinimai jai su aštuntąja vieta ir patekimu į olimpinę atranką, bet kiekvienas logiškai mąstantis ir krepšinį suprantantis žmogus žino, kad jeigu Lenkija būtų patupdyta į Lietuvos poziciją, greičiausiai nebūtų įveikusi nė grupės varžybų barjero. O paradoksas tas, kad būtent lietuviai su 11 pergalių per 12 atrankos rungtynių buvo pirmi – du kartus įveikė tuos pačius lenkus 18-20 taškų skirtumu, tačiau vis tiek buvo įmesti į žymiai sudėtingesnį turnyro tinklelį.
„Bet, manau, kiekviena federacija ir rinktinė po turnyro pasidarys savo išvadas“, – sakė A.Zagklis. Gaila, kad tos išvados nenumatytos FIBA vadovų darbotvarkėje logiškai burtų tvarkai užtikrinti.
Tokiose spaudos konferencijose tikėtis daug savikritikos sunku. Bet toks aklas požiūris į savo problemas yra mažų mažiausiai įžūlus.
Net buvęs NBA bosas Davidas Sternas neabejoja, kad FIBA suklydo dvi vasaras iš eilės suplanavusi pasaulio čempionatą ir olimpines žaidynes. Esą būtent tai buvo viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl net 32 NBA krepšininkai atsisakė užsivilkti JAV rinktinės marškinėlius.
Bet A.Zagklis tai vertina kaip kiekvienos federacijos individualią problemą ir mato, kad nacionalinės atsakomybės kratėsi tik dviejų šalių žaidėjai – JAV ir Kanados.
Nei D.Sterno, nei NBA krepšininkų pozicija dėl dviejų vasarų, kurias reikia paaukoti rinktinei, neatkreipė FIBA dėmesio.
„Kodėl viena ar kita federacija nesurinko visų žaidėjų, tai turbūt yra individualus klausimas kiekvienai federacijai, o ne bendrai FIBA“, – komentavo A.Zagklis.
A.Zagklio kalboje pradžiugino nebent du dalykai – gan teigiamas požiūris į galimą dialogo ieškojimą su Eurolyga. O dar labiau – rimtas olimpinio krepšinio turnyro vertinimas. Graikas patvirtino, kad pasaulio čempionatas augs ir 3 prieš 3 krepšinis bus puoselėjamas ne olimpinio krepšinio turnyro sąskaita.
Bet apsilankymas didžiausioje pasaulio čempionato scenoje – pusfinalio ir finalo mūšiuose Pekine A.Zagkliui turėjo užduoti nemažai asmeninių savikritiškų klausimų.
Ispanijos rinktinė laimėjo pasaulio čempionatą be Pau Gasolio, Nikolos Mirotičiaus arba Serge'o Ibakos, Sergio Rodriguezo ir Alexo Abrineso. Tai nemažai pasako apie čempionato lygį.
Atėjo laikai, kai NBA Las Vegaso vasaros lyga renka didesnę auditoriją nei FIBA pasaulio čempionato pusfinalio ir finalo kovos, tad kažin, ką apie „globalinį FIBA krepšinio populiarinimą“ NBA komisarui Adamui Silveriui tribūnose galėjo papasakoti FIBA galva.
Pusfinalio rungtynėse buvo užpildyta tik kiek daugiau nei pusė Pekino „Cadillac“ tribūnų. Tik finalo dieną 17,1 tūkst. sirgalių talpinančioje arenoje liko mažiau laisvų kėdžių, bet ji vis tiek nebuvo sklidina.
Lemiamas kovas be tarptautinio krepšinio legendų Tony Parkerio bei Manu Ginobilio stebėjo ir NBA superžvaigždės Kobe Bryantas, Chrisas Boshas, taip pat Derrickas Rose'as. Tačiau nežinau, kuo juos galėjo sudominti FIBA krepšinis ir ką jie pasakos savo bičiuliams iš NBA. Aikštėje trūko intrigos, o aplink ją – žavesio.
Kinija turėjo idealią sceną.
Per pasaulio čempionatą teko lankytis keturiose iš aštuonių turnyro arenų – Donguane, Nankine, Šanchajuje ir Pekine. Visos jos buvo modernios, erdvios ir puikiai parinktos krepšiniui. Pripažinsiu – tikrai pavyzdinė infrastruktūra.
Dėl organizavimo pernelyg nesiskundė ir komandų atstovai – treniruotės vyko pagal planą, transportavimas iš arenos į viešbutį ir atgal buvo nepriekaištingas, sąlygos sportui – idealios.
Bet toks įspūdis, kad Kinija ir FIBA dar nelabai supranta, kad žiūrovas ateina į areną pasižiūrėti daugiau nei krepšinio rungtynių.
Tik paskutinę čempionato dieną pagaliau pamatėme bent kažkokią šou programą. Pagaliau per komandų pristatymą bent pritemo arenos šviesos. Buvo įtraukti kinų tautiniai elementai ir įdomūs prezentacijos sprendimai. Tačiau didžiąją turnyro dalį organizatoriai bandė sudominti žiūrovus tik arba meniniais pasirodymais per ilgąją rungtynių pertrauką, arba arenos kubo kamera, kuri linksmino susirinkusius „kiss cam“ arba „emoji cam“ žaidimais. Šiais laikais tuo nieko nebenustebinsi.
Nėra abejonių – Kauno „Žalgiris“ Eurolygos rungtynes žiūrovui pateikia kur kas įdomiau, nei tą darė pasaulio čempionato organizatoriai. Čia net neverta nerti į detales – tie du dalykai tiesiog net nesulyginami. Reikia įvertinti ir Karaliaus Mindaugo taurės organizatorius Lietuvoje. Jų indėlis į krepšinio renginį kaip šventę pranoko pasaulio čempionato šou programą.
Labai gerai pasaulio čempionato organizacinę dalį iliustravo FIBA vėliavos perdavimo ceremonija 2023-ųjų planetos pirmenybių šeimininkams per finalo rungtynių ilgąją pertrauką.
Pekino „Cadillac“ arenos parketas dešimčiai minučių buvo užleistas gan bereikšmei ceremonijai su vietiniais politikais ir krepšinio superžvaigždėmis – Yao Mingu bei Kobe Bryantu. Estafetės perdavimas buvo toks nykus ir ištęstas, kad arenoje nenuaidėjo plojimai, o žaidėjai jau muistėsi šalia šoninės linijos, nes norėjo tęsti apšilimą prieš antrąją finalo pusę.
K.Bryantas dar sudalyvavo neaiškioje ir jokių emocijų nesukėlusioje jo marškinėlių su „Nike“ ženklu pristatymo ceremonijoje. Amerikietis atsakė į pora banalių klausimų, kuriuos organizatoriams dar reikėjo išversti visai publikai kinų kalba.
Buvo keista matyti ir tas valdančias FIBA galvas per apdovanojimų ceremoniją. Visi jie išdidžiai puikavosi prie naujųjų pasaulio čempionų, kai kur kas rečiau juos matome ir girdime kalbant apie esminius pasaulinio krepšinio rūpesčius.
FIBA padarė puikų darbą priviliodama K.Bryantą ir D.Nowitzkį tapti čempionato ambasadoriais, bet toks įspūdis, kad organizatoriams pritrūko idėjų, kaip išnaudoti šiuos visame pasaulyje puikiai žinomus veidus. Beje, buvo keista matyti, kad K.Bryantas taip ir nepasirodė pirmoje žiūrovų eilėje per rungtynes dėl bronzos bei kiek vėlavo į auksinio mūšio pradžią.
Vietos sirgaliai neužpildė visų arenų. Dažniausiai arenos surinkdavo maždaug 50 proc. tribūnų. Aišku, tuščios kėdės badė akis dėl didžiulio vietų skaičiaus – mažiausia arena Kinijoje talpino 11,5 tūkst. Jeigu čempionatas būtų vykęs Europoje, tos pusiau užpildytos tribūnos virstų sausakimšomis.
Bet ir Lietuvos aistruoliai tikėjosi, kad vietos žiūrovų dėmesys bus didesnis. Nors buvo skleidžiama žinutė, kad Kinija dvi savaites gyvens krepšiniu, nebuvo nieko panašaus. Nemažai taksistų nieko nežinojo apie jų mieste vykusį pasaulio čempionatą ir dažnai net neįsivaizduodavo, kur stovi arena. Į ją patekti norėjusius lietuvius gelbėdavo tik viešbučių registratūros darbuotojai, kurie aiškiai užrašydavo taksi vairuotojams nurodymus ant lapelių.
24sek kalbinti aistruoliai pasakojo, kad čempionato organizavimo lygis buvo minimalus. Jie irgi tikėjosi įspūdingesnio Kinijos pasiruošimo didžiajai krepšinio fiestai.
Pasaulio čempionatas Kinijoje įsimins kaip vienas sunkiausių krepšinio turnyrų ne tik dėl prasčiausio Lietuvos rezultato planetos pirmenybių istorijoje.
Dar jokiame kitame čempionate kolegos ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio taip dažnai nekartojo „greičiau jis baigtųsi“.
Žurnalistams šis turnyras buvo tiesiog košmariškas.
Nankine ir Pekine internetas buvo toks prastas, kad paprastas 5 minučių darbas virsdavo 2 valandų kankyne, nuo kurios gelbėdavo nebent kiek spartesnis internetas „Starbucks“.
FIBA generalinis sekretorius Andreas Zagklis lankėsi visuose komandas aštuoniuose miestuose apgyvendinusiuose viešbučiuose ir džiaugėsi, kad visuose juose krepšininkams buvo suteiktos puikios sąlygos.
Bet ko A.Zagklis tikrai nedarė, tai nelankė žurnalistų viešbučių, kuriuos FIBA rekomendavo ir paruošė visai tarptautinei žiniasklaidai. Kokiam nors FIBA pasiuntinukui būtų užtekę tik įsijungti bevielį ryšį ir pamatyti, kad normalus žiniasklaidos darbas čia bus beviltiškas reikalas. Gaila, neapsilankė ir Nankino viešbutyje, kuris savo cigarečių dvelksmu ir interjero dizainu priminė pigų kazino ir vietelę, kurioje populiari 2-3 valandų kambarių rezervacija. Vienintelis Donguanas suteikė spartesnį internetą ir normalias darbo sąlygas pranešti pasauliui apie pasaulio krepšinio čempionatą.
Dar jokiame turnyre neteko pereiti tiek daug ryšio užkardų, kad būtų galima naudotis socialiniais tinklais, kurie irgi buvo svarbūs realizuoti visus darbo sumanymus.
Nuolat vėluojantys organizatorių autobusai iš viešbučio į areną ir atgal, problemos su žurnalistų akreditacijomis, beveik jokio kokybiško priėjimo prie varžovų komandų čempionato metu, ispanakalbių rinktinių ignoravimas užsienio žiniasklaidai, jokios išskirtinės prieigos finalinėms kovoms nesuteikimas, nuolatinės iš niekur atsirandančios kliūtys dėl kalbos barjero ir daug kitų kasdienių rūpesčių lydėjo žiniasklaidą nuo pirmos iki paskutinės dienos.
Bet žurnalistų problemos pasaulio čempionato žiūrovams turėtų rūpėti mažiausiai. Svarbiausia buvo žaidimo pojūčio perteikimas tribūnose susirinkusiems aistruoliams, žiūrovams prie televizijos ekranų ir patiems krepšininkams. Bet rūpesčių čia netrūko.
24sek kalbinti Lietuvos krepšinio sirgaliai pasakojo, kad tai buvo viena blankiausių ir brangiausių kelionių paskui Lietuvos rinktinę, į kurią teko investuoti žymiai daugiau pinigų, nei ji buvo to verta. Lietuviai nusivylė Donguanu ir Nankinu, kurie neturėjo ko pasiūlyti turistams.
FIBA buvo negailestinga nugrūsdama daugelį rinktinių į atokesnius Kinijos kampelius. Visai kitokių įspūdžių aistruoliai būtų pasisėmę suvesti burtų į grupę Šanchajuje. Bet ši buvo rezervuota amerikiečių žvaigždynui.
Tie, kurie keliavo paskui nacionalinę komandą, o paskui – iki pat Pekino, susidūrė su transporto problemomis.
Aštuonių čempionato miestų idėja atrodo galingai, bet ji komplikavo sirgalių kelionių planavimą. Čempionatas pirmą kartą buvo sudėliotas taip, kad prieš grupės varžybas dar nebuvo aiški tiksli kita čempionato stotelė – ji priklausė nuo pirmųjų trijų kovų rezultatų. Natūralu, kad daug aistruolių atkrito po pirmo grupės etapo.
Daug sirgalių arenoje pasigedo alaus – Kinijoje renginiuose jis nepardavinėjamas. Kita vertus, trūko net geriamo vandens – privežę kolos ir sojų pieno, organizatoriai neapskaičiavo natūralaus vandens rezervų.
Aistruoliai skundėsi, kad prie bilietų kasų susidūrė su kalbos barjeru, vis pasitaikydavo nesusipratimų patikros punkte, pro kurį nepavyko prasinešti visų būgnų, o organizuotumas jiems paliko nekokį įspūdį.
Lietuvos aistruoliai pasigedo aktyvesnės fanų zonos, kuri nuolat įrengiama čempionato organizatorių miestuose. Tačiau kai maždaug 10 Lietuvos aistruolių būrys susirinko pažiūrėti vietiniams svarbių Kinijos ir Lenkijos rungtynių, sirgaliai nustebo, sudarę maždaug trečdalį visos fanų zonoje buvusios auditorijos. Lietuvos sirgaliai pasakojo, kad nė vienas miestas neturėjo jokios aktyvios fanų zonos – net per finalą lemiamus mūšius „Cadillac“ arenos prieigose stebėjo tik saujelė žmonių.
Bent krepšininkai Kinijoje jautėsi patogiau.
Lietuvos rinktinė Donguane gyveno „geriausiame viešbutyje per 10 metų“. Daugelį krepšininkų tenkino ir restorane patiektas maistas. Iš viso, Donguanas visiems iki vieno paliko puikų įspūdį dėl savo tvarkos, sklandumo ir paslaugumo.
Lietuviams paliko įspūdį transportavimas. Pavyzdžiui, Donguane, toks įspūdis, nacionalinei komandai degdavo tik žalias šviesoforo signalas.
Iškilus rūpesčiams, nacionalinei komandai smarkiai padėjo vietinis atašė, kuris puikiai bendravo anglų kalba ir mikliai reagavo į iškilusias situacijas. Kinas dirba vertėju Guangdongo „Southern Tigers“ klube, kuriame fizinio rengimo trenerio pareigas užima Sigitas Kavaliauskas.
Tik visi iki vieno turėjo pastabų dėl interneto.
Žaidėjams interneto problemos ir socialinių tinklų blokada apsunkino naršymą ir bendravimą su namie likusiais artimaisiais. Federacijos atstovams tai trikdė komunikacinį darbą viešinant pasaulio čempionatą per savo kanalus.
O rinktinės treneriams tai pridarė rūpesčių ruošiantis pasaulio čempionato rungtynėms. Dėl žemos interneto spartos nebuvo galimybių reikiamu metu atsiųsti vaizdinės priešininkų rungtynių medžiagos. Todėl jie išsireikalavo organizatorių iškart po rungtynių duoti jiems mačo įrašus laikmenoje.
Daugelis liko nusivylę sąlygomis Nankine, kur netrūko problemų ir dėl maisto, ir dėl prirūkytų patalpų.
Lietuviai nespėjo įsisukti į tą kelionių sūkurį, kuris taip išsekino finalinių pasaulio čempionato kovų dalyves, bet pajuto kelionių rūpesčius. Pusantros valandos kelionė autobusu iki oro uosto, 2-3 valandų trukmės skrydis ir dar 1-1,5 val. autobusu nesužavėjo nė vieno.
Panašius rūpesčius rinktinės išgyveno po ketvirtfinalio etapo, o prancūzai su australais nė neturėjo kada atsikvėpti – žaidė vos po 48 valandų nuo paskutinių rungtynių visai kitame Kinijos mieste.
Kuo arčiau aikštės – tuo daugiau problemų. Be abejo, visos geros suteiktos sąlygos viešbučiuose ir arenose žaidėjams nublanko prieš teisėjavimo kliurkas.
„Rašyk, kad viskas blogai“, – pusiau juokais, pusiau rimtai atsakė vienas 24sek kalbintas krepšininkas.
Dėl šio pasaulio čempionato buvo paaukota daug. FIBA ir Eurolygos karo fone 2019-ųjų pasaulio pirmenybės turėjo tapti įrodymu, kodėl radikali FIBA pozicija buvo teisinga. Kinija turėjo pakerėti savo pasaulio čempionato organizavimu, bet vilčių burbulas sprogo.
FIBA toliau eksperimentuos ir dės visas pastangas išjudinti didžiules, bet neišnaudotas krepšinio rinkas. O mes, krepšinio šalys, kantriai leisime jiems iš mūsų daryti bandomuosius triušius ir turėsime susitaikyti, kad šių FIBA vadovų mintyse yra kiekybė, o ne kokybė.
Žadėjo kažką neregėto, bet Kinijoje gavome tik pigoką klastotę gero prekinio ženklo.
