Vargo vakarienę išgyvenę ketvirtfinalyje su Klaipėdos „Neptūnu“, Kazio Maksvyčio auklėtiniai pusfinalio etape atsimušė į puikiai Nenado Čanako sustyguotą Panevėžio „Lietkabelio“ sieną.
Laimėję pirmąjį serijos mačą namuose, kuris virto paskutinių sekundžių trileriu, „Žalgirio“ krepšininkai sulaukė trijų smūgių iš eilės, o paskutinis jų – rezultatu 75:86.
Lemiamą kauniečių pralaimėjimą stebėjo sausakimša „Cido“ arena, kurios tribūnose buvo ir puikiai Lietuvos krepšinio visuomenei pažįstami veidai – Jonas Valančiūnas, Antanas Kavaliauskas, Adas Juškevičius, Artūras Jomantas.
„Sveikinu „Lietkabelį“ su patekimu į finalą. Nesinori to sakyti, kad jie buvo stipresni, bet skaičiai rodo ką kita. Jie laimėjo seriją 3-1 ir laimėjo trejas rungtynes iš eilės, – po istorinės nesėkmės kalbėjo Kazys Maksvytis. – Manau, kad nespėjome surasti gero tarpusavio ritmo. Nepadėjo kažkiek ir tai, kad kai kurie žaidėjai buvo iškritę, kaip Edgaras Ulanovas. Gaila, bet tenka pripažinti pralaimėjimą.“
Sugrįžusio Edgaro Ulanovo pakylėti Lietuvos čempionai rungtynes pradėjo pelnydami aštuonis taškus be atsako, kol keturių minučių „Lietkabelio“ taškų badą nutraukė Kristupas Žemaitis.
Nors Kazio Maksvyčio auklėtiniai pirmajame kėlinyje sugėrė 9 taškų atkarpą, bet pirmąjį ketvirtį užbaigė būdami priekyje 17:15.
„Gydytojas kalbėjo apie tris savaites – galėjo būti daugiau, galėjo būti mažiau. Jis grįžo po 17 dienų. Jis šiandien žaidė kažkiek per daug, bet neturėjome kur trauktis. Mes įtraukėme jį į startinį penketą, gavo nemažai minučių. Ačiū Dievui, kad neatsinaujino trauma“, – apie Edgaro Ulanovo situaciją kalbėjo K.Maksvytis.
Jau antrojo kėlinio pradžioje „Žalgirio“ vairininkas iš Darbėnų aikštelėje panaudojo visus 12 žaidėjų, plačia rotacija siekdamas ir varginti varžovą, ir ieškoti optimalaus penketuko lemiamoms mačo minutėms.
„Mes ieškojome išeičių, nes atsilikome serijoje. Jeigu „Lietkabelis“ žaidė su ta pačia sistema ir su tais pačiais žaidėjais, tai mes ieškojome žaidėjų, kurie tą dieną gali būti geresni. Reikia pripažinti, kad „Lietkabelis“ buvo labiau susižaidęs“, – sakė K.Maksvytis.
K.Maksvyčiui vis dar ieškant tinkamų žaidėjų, „Lietkabelio“ vyrai ėmė ne tik dominuoti kovoje dėl atšokusių kamuolių, bet ir kaip pašėlę šaudyti iš toli ir bėgti į priekį. Per antrąjį ketvirtį realizavę penkis tritaškius panevėžiečiai po dviejų ketvirčių „Žalgirį“ nustūmė per dviženklį skirtumą – 43:32.
Aukštaitijos ekipos krepšininkams toliašaudės artilerijos nestabdant ir po ilgosios pertraukos, pratrūko ir K.Maksvytis, nesutikęs su arbitrų sprendimu skirti pražangą Lukui Lekavičiui. „Žalgirio“ strategas sulaukė techninės nuobaudos.
Per trečiąjį kėlinį „Žalgiris“ į priekį nepasistūmėjo, turėjęs tą patį dviženklį deficitą – 57:67.
Į kalną žaliai balti ėmė lipti artėjant rungtynių atomazgai, kai Janio Strelnieko tritaškis 35-ąją mačo minutę sumažino atsilikimą iki 70:75, bet tuomet Paulius Jankūnas už smūgį alkūne Vyteniui Lipkevičiui buvo nubaustas nesportine pražanga, o greitus penkis taškus surinkę šeimininkai atstatė 10 taškų pranašumą ir užtikrintai užbaigė rungtynes.
Kaip žalgiriečiai priėmė istorinę nesėkmę?
„Liūdnai, – sakė K.Maksvytis. – Aš nesu tas, kuris pradėtų pirštu rodyti į žaidėjus ar laiko stoką. Prisiimu kaltę. Laiko buvo pakankamai, bet nepavyko nuteikti komandos ir nepavyko iškovoti pergalės.“
– Koks yra jūsų ir komandos požiūris į kovą dėl trečios LKL vietos?
– Nebuvo dar progos apie tai pagalvoti. Mintyse buvau apie šios dienos mačą ir šansus dėl patekimo į finalą. Žinoma, reikės kovoti, nes medalis yra medalis, bet „Žalgiriui“ ši vieta nėra rodiklis.
– Ar nesigailite balandžio pradžioje perėmęs „Žalgirio“ vairą tokioje sudėtingoje situacijoje?
– Nesigailiu. Ne vienas man sakė, kad būtų patogiau ateiti rugsėjį, turėti pasiruošimą ir pasirinkti savo žaidėjus. Bet aš visą karjerą taip dariau. Kai gauni „Žalgirio“ pasiūlymą čia ir dabar, eini į bet kokią situaciją. Ėjau galvodamas, kad susitvarkysiu ir šį sezoną. Aišku, mintis buvo kažkiek pasiruošti ir kitam sezonui. Nesigailiu. Visą karjerą ėjau sunkiais keliais, nesirinkau, kur lengviau ir patogiau.
– Kas gali prikelti šį „Žalgirį“, jei to nepadaro pralaimėjimai?
– Pralaimėjimų buvo labai daug. Ir jie neprikėlė. Pamokų ir reakcijų buvo nemažai – pradedant Eurolyga ir baigiant LKL. Gaila, kad tai persikėlė į LKL. Manau, reikia daryti pakeitimus. Reikia atletiškumo, reikia šviežio kraujo. Pasikeitė daug žaidėjų ir trenerių, vadinasi, ši komanda šį sezoną serga ir taip lengvai išgydyti nepavyko.
– Ar šiai komandai tarpsezonio metu reikės generalinio remonto?
– Nesinori taip sakyti, nes dar žaisime seriją dėl trečios vietos. Nesinori kalbėti apie kitą sezoną, nes tai būtų nepagarba sau ir žaidėjams. Dabar žaisime dėl trečios vietos, o tuomet galėsime pakalbėti dėl kito sezono.
– Ar atsukus laiką atgal darytumėte kažką kitaip ruošdamas komandą atkrintamosioms?
– Sprendimą daryčiau lygiai tą patį. Kažkokių pasikeitimų būtų, žinoma.
– „Žalgiris“ seniau turėdavo problemų Eurolygos išvykose, bet dabar turi problemų žaisdamas ir išvykose Lietuvoje, kaip kad pralaimėjimai Klaipėdoje ir Panevėžyje. Kas tai lemia?
– Jūs visi pasigavote tą žaizdą ir minate ant jos. Jau sakiau, kad komanda serga ir nepavyksta jos taip lengvai pagydyti. Iš to ateina pralaimėjimai, kurie irgi nestiprina situacijos. Nesinorėtų, kad taip būtų. Visi stebisi, kodėl „Žalgiris“ šįmet pralaimi, bet jis pralaimi, nes turi problemų.
– Antroje pusėje Joshas Nebo nežaidė. Kiek jis yra išėjęs, o kiek dar yra „Žalgiryje“?
– Nežinau, ar pastebėjote, Joshas Nebo praėjusiame mače gavo lengvą nokautą. Jis kelioms akimirkoms buvo praradęs sąmonę. Ačiū Dievui, kad jis išvis žaidė. Bet patys matėte, kaip jis žaidė. Antroje pusėje nusprendėme juo nebesikliauti, nes jis buvo ne toks.
– Kur yra šio fantastiško „Lietkabelio“ stiprybė?
– Surinko neblogą sudėtį – atletiški, aukšti ir jauni žaidėjai. Treneris panašią sistemą taikydavo ir anksčiau, bet šįmet jam viskas puikiai susidėliojo – atitiko ir žaidėjai, ir jis pats prisitaikė prie Lietuvos lygos. Sveikinimai jiems, jie nusipelnė.
– Prieš penkerius metus buvote priešingai situacijoje, kai pusfinalyje su Panevėžio „Lietkabeliu“ įveikėte Vilniaus „Rytą“. Ar galite palyginti šias situacijas?
– Jos skirtingos. Kai esi autsaideris ir iš tavęs tikisi mažiau, yra žymiai maloniau laimėti, negu pralaimėti, kai esi favoritas. Nieko naujo nepasakysiu.
