Mažai kas žino, jog bet šiuo metu puikų žaidimą demonstruojantis Panevėžio „Lietkabelio“ žaidėjas Margiris Normantas turi pakankamai artimą santykį su menu.
Jis pirmosiose aštuoniose klasėse lankė ir krepšinio treniruotes Šarūno Marčiulionio akademijoje, ir Nacionalinę Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklą, iki kol atėjo pasirinkimų kryžkelė: teptukas arba kamuolys.
Išskirtinio talento menininku, kaip sako pats Margiris, jis niekada nebuvo, nors tam tikros disciplinos sekėsi neblogai – piešimas ar lipdymas iš molio.
„Šiuo metu menu domiuosi mažiau, bet tuo metu man patiko. Po karjeros baigimo, kai ateis meninis įkvėpimas, galbūt pasiimsiu didelį popieriaus lapą ir kažką papaišysiu. Manau, kad kiekviena patirtis yra gera. Net ir bloga, iš kurios gali ištraukti kažką gero“, – 15min sakė Margiris Normantas.
O patirčių Margirio krepšinio kelionėje buvo įvairių. Malonus debiutas Vilniaus „Ryte“, bet vėliau lūžusi pėda ir nepavykęs įsitvirtinimas sostinės ekipoje, tuomet – nurašyto krepšininko etiketė ir kryžkelė tarp Prienų ir Kėdainių klubų, kol galiausiai jis atsidūrė „Lietkabelyje“.
Nenado Čanako patikimu buldogu aikštelėje tapęs gynėjas visada kunkuliavo didžiule aistra žaidimui, kuri praeityje kartais privesdavo ir iki anksčiau laiko baigti treniruotes Vilniaus krepšinio mokykloje, o dabar – iki emocinio lyderio statuso „Lietkabelyje“.
„Paauglystėje buvo įvairių dalykų. Nebuvau gerietis, nebuvau ir blogietis. Tiesiog toks charakteris, kad buvo visko. Pora kartų teko išeiti iš treniruočių, nes treneris buvo nepatenkintas (šypteli). Bet bręstu psichologiškai, tai prisideda, kad dabar esu kiek ramesnis“, – prisiminęs paauglystę šyptelėjęs sakė „Lietkabelio“ žaidėjas.
Per pastaruosius dvejus metus M.Normanto gyvenimas apsivertė kardinaliai – 2018-2019 metų sezone pėdą susilaužęs atletas tapo nereikalingu gimtajam Vilniaus „Rytui“ bei atsidūrė Prienų klubo trenerio Manto Šerniaus peržiūroje.
Viena koja Kėdainiuose, kita Prienuose, bet krepšininkui paskambino pakeitimo traumuotam dviem mėnesiams iškritusiam Stefanui Sinovecui ieškojęs Panevėžio „Lietkabelis“.
Skylių užkamšytojas, kaip save pavadino pats M.Normantas, tapo viena kertinių figūrų rūbinėje ir aikštelėje.
„Po sezono „Ryte“ neturėjau daug pasiūlymų. Po pėdos traumos mažai žaidžiau, visi galvojo, kokia yra mano forma. Prienai pasikvietė peržiūrai, domėjosi dar pora lentelės apačios komandų. Galiausiai, mane kaip skylių užkamšytoją pasikvietė „Lietkabelis“. Taip ir gavosi, kad esu kur esu“, – pasakoja M.Normantas.
„Rytas“ buvo Margirio svajonė, tad debiutas joje 2017-aisiais buvo ypatingas.
Gynėjas epizodiškai pasirodė dviejuose pergalinguose „Ryto“ mačuose Europos taurėje vadovaujant dar Tomui Pačėsui, bet daugiausiai šiurpuliukų jam kėlė akistata „Jeep“ arenoje prieš Alytaus „Dzūkiją“, kai ant parketo M.Normantas praleido 23 minutes. 4 taškai, 4 atkovoti kamuoliai ir 4 rezultatyvūs perdavimai.
„Buvau pirmo kurso studentas, tad tikrai buvo išskirtinis dalykas. Esu tikras vilnietis, sirgau už Vilnių. Man buvo labai malonu, kad esu pirmoje Vilniaus komandoje, žengiu į aikštelę prie žiūrovų, o jie myli ir palaiko. Man tai buvo svarbu. Jaudulys tikrai didelis, bet tai man patiko“, – sakė 24-erių metų 194 cm ūgio krepšininkas.
Meilės ir noro buvo daug, bet užsikabinti nepavyko. Žaisti jis daug negavo komandos vairą perėmus Dainiui Adomaičiui, kai sezono starte trauma kankino ir pagrindinį įžaidėją Chrisą Kramerį.
Vėliau – paties M.Normanto lūžusi pėda, kuri jį ilgam išėmė iš rikiuotės. Sugrįžus buvo sunku iš naujo įrodyti save.
„Kažko trūko, – svarstė M.Normantas. – Galbūt poros rungtynių, kuriose pasitikėtų treneris, galbūt būtų įvykęs lūžis? Krameris buvo iškritęs mėnesiui, buvo galimybė daugiau pažaisti, bet lūžo pėda. Jauti, kad gali užsikabinti, bet nutinka toks dalykas. Tai duoda psichologiškai per galvą. Bet jei nori tęsti karjerą, tai duoda motyvacijos dirbti su savo kūnu, daryti traumų prevenciją. Gal tai prisidėjo prie to, kaip dabar atrodau fiziškai. Viskas išėjo į gerą.“
Antroje LKL vietoje su „Lietkabeliu“ žygiuojantis krepšininkas per 130 kilometrų atstumą stebi situaciją Vilniuje, linkėdamas klubui susitvarkyti savas bėdas.
„Norisi, kad jie susitvarkytų. Bet tai jų problemos, aš daugiau žiūriu savo ir „Lietkabelio“ daržą. Turiu savo gyvenimą. Leiskime jiems susitvarkyti, o kaip bus, taip bus“, – teigė M.Normantas.
Ar dar yra noro sugrįžti į sostinės komandą?
„Konkrečių tikslų, kad turiu grįžti į „Rytą“, neturiu. Tai parodys gyvenimas, nesinori kažko sakyti ar prisikalbėti“, – atsakė krepšininkas.
15min žiniomis, „Lietkabelis“ su M.Normantu turi sutartį ir kitam sezonui, bet simbolinė išpirka kontrakte gali paskubinti Aukštaitijos klubą pratęsti bendradarbiavimą ilgesniam laikotarpiui.
Antrąjį sezoną Panevėžyje pasitikęs krepšininkas gan netikėtai tapo antru pagal rezultatyvumą (vid. 11,9 tšk.) Nenado Čanako auklėtiniu Europos taurėje, dar vidutiniškai pridėdavęs po 2,4 atkovoto kamuolio, 2,6 rezultatyvaus perdavimo ir 9,7 naudingumo balo per beveik 23 minutes ant parketo.
Puikų pasirodymą antrajame pagal pajėgumą Europos turnyre įprasmino lietuvio mačas prieš Krasnodaro „Lokomotiv“, kuriame jis užfiksavo net 30 naudingumo balų.
„Tai geriausias mano karjeros sezonas ir psichologiškai, ir statistiškai. Tikėkimės, kad viskas eisis tik geryn ar bent taip pat, – sakė M.Normantas. – Kas lemia gerą žaidimą? Antras sezonas pas tą patį trenerį, filosofija žaidimo irgi ta pati. Treneris mane pastato į gerą vietą, aš žinau savo užduotis. Pas mane dominuoja fizinis krepšinis, tai gynyba sumaišyta su puolimu. Prisidėjo ir tai, kad kai komandą dukart užpuolė COVID-19, aš nepapuoliau tarp sergančiųjų. Man pasisekė tęsti treniruotes ir palaikyti sportinę formą. Vasarą man išoperavo pėdoje tokį trikdį, likusį nuo pėdos lūžio, tad dabar nebejaučiu būto diskomforto. Jaučiuosi labai gerai. Manau, kad šios priežastys lemia tokį mano sezoną.“
M.Normantas – dar vienas „Lietkabelio“ žaidėjas liaupsinantis trenerį N.Čanaką, kuris Panevėžyje dirba jau trečiąjį sezoną.
Serbo vadovaujamas Aukštaitijos klubas per šį laiką kartą iškovojo LKL bronzą bei dukart tapo Karaliaus Mindaugo taurės trečios vietos laimėtoju.
„Nenadas yra buvęs žaidėjas, jis supranta mus, pasikalba asmeniškai. Tai žaidėjų treneris, kuris moka išlaikyti balansą, – stratego pliusus vardino auklėtinis. – Jis reaguoja karštai, nors gal to neparodo. Kaip treneris, tai jis man labai imponuoja, tikrai geras treneris. Jis mane pastatė labai geroje vietoje, kaip dabar sakoma, tapau „combo guard“ (ang. – universalus gynėjas). Galiu gintis prieš pirmąsias tris pozicijas, galiu padėti įžaisti kamuolį, kažkur užkurti, atimti ir nubėgti į greitą ataką. Jis man atrado gerą vietą.“
Dublerių laikais Normantą tekdavo matyti atakų organizatoriaus pozicijoje, prie D.Adomaičio „Ryte“ jis yra žaidęs atkarpomis ir lengvuoju krašto puolėju, kai tekdavo keisti Arną Butkevičių.
„Keliavau per pozicijas, bet apsistojau ties antru numeriu, galinčiu pabūti pirmu“, – konstatavo „Lietkabelio“ krepšininkas.
Lietuvos krepšinio lygoje M.Normantas fiksuoja po 12,3 taško, o taiklumas – puikus: 58,7 proc. dvitaškių, 45,5 proc. tritaškių ir 82,4 proc. baudų metimų. Jis dar prideda po 2,3 atkovoto ir net 2,4 perimto kamuolio, 3,2 rezultatyvaus perdavimo ir 13,5 naudingumo balo.
Galingiausi susitikimai buvo pastarieji du, kai Prienams atseikėjo 31, o Utenos „Juventus“ komandai – 41 naudingumo balą.
Perimtų kamuolių rodiklis – didžiausias šį sezoną visame LKL. Pastarųjų penkerių rungtynių atkarpoje M.Normantas nugvelbia net po 4 kamuolius per mačą.
Būtent darbu gynyboje labiausiai ir išsiskiria šis „Lietkabelio“ žaidėjas, mėgstantis pasirašyti „šuns“ hashtagą po nuotraukomis socialiniuose tinkluose, lyg tapatindamasis su panašaus profilio NBA peštuku Patricku Beverly.
„Užsidegimas, noras gynyboje atidirbti ir padėti komandoje, situacijos skaitymas pagalbose ir ties perimtais kamuoliais. Agresyvesnė gynyba ir žaidime vienas prieš vieną. Tiesiog toks periodas, dar Paulius Valinskas porai rungtynių buvo iškritęs, tad gavau daugiau minučių aš“, – savos geros gynybos receptą aiškino M.Normantas.
Nors pastaruoju metu šis „Lietkabelio“ krepšininkas demonstruoja puikią formą, tačiau kvietimo į rinktinę lemiamam Europos čempionato langui nesulaukė.
„Nežinau, pradžioje nelabai tikėjausi, nes laukia svarbios rungtynės. Gal po pastarųjų pasirodymų ir kažkiek tikėjausi. Bet labai daug nesureikšminu, leidžiu spręsti ir galvoti žmonėms. Gal ateityje dar pakvies, tai kiekvieno krepšininko svajonė. Reikia dirbti ir eiti link to“, – nesikrimto Vilniaus krepšinio sistemos auklėtinis.
„Lietkabelio“ kelionė Europos taurėje baigėsi grupių etape. Tris turnyro tūzus – Bolonijos „Virtus“, Krasnodaro „Lokomotiv“ ir „Monaco“ atnešę burtai panevėžiečiams daug vietos improvizacijai nedavė. 2 pergalės per 10 mačų ir penktoji vieta C grupėje.
„Dvejopi jausmai, tikrai galėjome geriau, – sakė M.Normantas. – Burtai nebuvo palankūs, gavome tris stiprias komandas. Tai galingos, mums gal per galingos komandos. Galėjome gauti kokią vieną, bet ne tris. Manau, kad turėjome laimėti prieš „Telenet Giants“, bet nepadarėme to. Su „MoraBanc“ galėjome geriau pasirodyti pirmose rungtynėse, kad būtų mažesnis skirtumas ir galėtume pasigalynėti dėl vietos kitame etape. Gaila, bet nepavyko. Susidėjo viskas į vieną – ir korona, ir Gagičius tik dabar atvyko. Tai komandinis žaidėjas. Matosi, kad fiziškai dar reikia jam pridėti, bet komandiškai jis atrodo gerai. Turi patirties, gali paduoti gerą perdavimą, pasiginti. Geras žaidėjas.“
Po kiek mažiau nei mėnesio – vasario 13-14 dienomis „Cido“ arenoje Panevėžyje vyks „Citadele“ Karaliaus Mindaugo taurės finalo ketvertas. Aikštelės šeimininkai tikisi, kad namų sienos padės pasiekti gerą rezultatą.
„Liko dar pusė sezono, liko dar yra KMT finalo ketvertas. Norime pasirodyti kuo geriau, tikime, kad galime kovoti su bet kuo“, – teigė Margiris.