Sergu už „Žalgirį“ nuo septynerių ir taip jau daugiau nei penkiasdešimt metų.
Šią komandą mačiau visokią. Tačiau „Žalgirio“, kuris vienareikšmiškai pranašesnis už varžovą pagal savo sudėtį, tokios pralaimėjimų serijos stebėti dar neteko. Nė vienas „Neptūno“ ar „Lietkabelio“, ir juo labiau Jonavos, komandų žaidėjas netempia šiuo metu iki Eurolygos lygio, kai „Žalgiryje“ yra tokių ne vienas.
Vienas pralaimėjimas silpnesniam varžovui gali būti atsitiktinumas. Serija pralaimėjimų silpnesniems varžovams – žaidėjų savigarbos praradimas ir nepagarba sirgaliams. Todėl paramos iš sirgalių „Žalgirio“ žaidėjai tikėtis neturi teisės. Pergalė prieš Šiaulius net rezultatu 4:0, to kartėlio, kurį šį sezoną patyrė „Žalgirio“ sirgaliai, tikrai nenuplaus.
Blogam šokėjui ir ...
Paulius Motiejūnas atleido Martiną Schillerį pačiu laiku, anksčiau jo atleisti nebuvo priežasčių. Emmanuelio Mudiay, šliaužiojančio po aikštelę, irgi nebuvo jokios prasmės pasilikti. Tačiau visi kiti žingsniai buvo tragiški. Ir jų taisyti net nebuvo bandoma. Bet laidojant sezoną, galima palaidoti ir komandą. Ir jeigu ne įžaidėjo, tai bent jau combo gynėjo, Mantui Kalniečiui gulantis ant operacinio stalo, reikėjo paieškoti. Juo labiau, kai sutartį nutraukė Zoranas Dragičius.
Kazys Maksvytis buvo įmestas į ugnį. Ir sudegė. Nes nesugebėjo pasinaudoti „Žalgirio“ akivaizdžiais pranašumais prieš „Lietkabelį“. Jam pavyko kažkiek reanimuoti gynėjų grandį, jis bandė siekti pergalės prieš Panevėžį remdamasis ja. Tačiau „Žalgiris“ prieš „Barseloną“ ir „Real“ laimėjo dėka puikiai funkcionavusios priekinės linijos. Jos Kazys mobilizuoti nesugebėjo. Visoje serijoje Tyleris Cavanaugh buvo beviltiškas, bet K.Maksvytis atkakliai rėmėsi juo. Nekalbėsime apie Paulių Jankūną, treneris visiškai pamiršo ir Regimantą Miniotą. Keista, Gediminui Orelikui vietos rinktinėje nėra, bet jos narys R.Miniotas akistatoje su juo, K.Maksvyčiui, tapus „Žalgirio“ treneriu, atrodė nebetinkamas.
Legionieriams LKL neįdomi, bet sirgaliams jie irgi neįdomūs
„Žalgiris“ turi šešis legionierius. Visiems jiems kovoje dėl bronzos nėra ko įrodinėti. Trijų kitame sezone „Žalgiryje“ tikrai niekas nenorės matyti, nes jie akivaizdžiai ne Eurolygos lygio žaidėjai. Janis Strelniekas bei Nielsas Giffey ir Tai Websteris neturi jokių perspektyvų „Žalgiryje“ ir lieka absoliučiai neįdomūs sirgaliams.
Beviltiškame „Žalgirio“ Eurolygos sezone retkarčiais sublizgėdavo T.Cavanaugh, Joffrey Lauvergne'as bei Joshas Nebo, bet LKL atkrintamosiose jie atrodė labai silpnai. Kaip „Žalgirio“ sirgalius jų šioje komandoje kitame sezone matyti nenoriu ir manau, kad su šia nuostata sutiks dauguma mano kolegų.
Visi „Žalgirio“ legionieriai turi būti išsiųsti namo dar prieš seriją su Šiaulių klubu. Šiame sezone jie LKL nenusipelnė jokios prabos medalių. Leisti jiems reabilituotis sutrypiant Šiaulių ekipą būtų nepagarba visam Lietuvos krepšiniui.
„Žalgiryje“ yra žmonių, kuriems ir LKL bronza gali tapti laimėjimu
Atsisakius legionierių paslaugų, ženkliai išaugtų R.Minioto ir Mareko Blaževičiaus vaidmuo, kurie atkrintamosiose varžybose buvo visiškai pamiršti. Galbūt daugiau susipažintume su Manto Rubštavičiaus ir Motiejaus Krivo galimybėmis. Jiems, kaip Titui Sargiūnui bei Liutaurui Lelevičiui, LKL bronza būtų neįtikėtinas įvykis.
Paulius Jankūnas, pavėlavęs bent vienais metais pasitraukti iš krepšinio, gautų proga tapti galbūt būsimos Lietuvos krepšinio žvaigždės krikštatėviu. Tuo pačiu galėtų pasigirti ir Artūras Milaknis bei Mantas Kalnietis, kuriuos Eurolygos lygis jau aplenkė.
Gali būti, kad „Žalgiris“ tokios sudėties ir pralaimės. Tačiau taptų galutinai aišku, kad Mantui ir Milui reikia kabinti sportbačius, o Karoliui Lukošiūnui susirūpinti, ar jis atitinka LKL lygį.
Didelio skirtumo, ar „Žalgiris“ LKL trečias, ar ketvirtas, jo sirgaliams tikrai nėra, pone Pauliau Motiejūnai. Tačiau „Žalgirio“ laimėjimas mažajame LKL finale be legionierių būtų šioks toks įvykis.
