„Komplektavome ir kūrėme šią komandą su tikslu kovoti dėl Eurolygos atkrintamųjų. Išlaidos yra ganėtinai didelės, nes norime būti konkurencingi Eurolygoje, sėkmingai joje atstovauti Lietuvai ir žaisti“, – trečiadienį pristatydamas po praėjusio sezono išaugusį 2021-2022 m. klubo biudžetą aiškino „Žalgirio“ direktorius Paulius Motiejūnas.
Tiesa, pajamos – iš bilietų, rėmėjų, televizijos teisių, Eurolygos ir savivaldybės paramos – numatytos tik 8,1 mln. eurų. Jau dabar susidariusį dviejų milijonų eurų trūkumą Lietuvos čempionai kamšys paskola, gauta iš Valstybės investicijų valdymo agentūros (VIVA). Ją „Žalgiris“ turės atiduoti per 6 metus.
„Nusprendėme imti paskolą, nes dėl pandemijos nežinome, kaip bus su žiūrovais. Nežinodami, ką nuspręs valdžia ir kaip bus su bilietų pardavimais. Kad būtų ramiau. Jei viskas bus gerai, planuojame šią paskolą grąžinti greičiau. Gal net kitą sezoną“, – teigė P.Motiejūnas.
Skola – ir iš praėjusio sezono
Praėjusį sezoną, sujauktą pandemijos, Kauno ekipa turėjo 9,1 mln. eurų biudžetą ir 1,3 mln. eurų skolą, todėl liepą P.Motiejūnas kalbėjo apie gerokai mažesnes finansines ambicijas. „Žalgirio“ biudžetas turėjo trauktis iki 7 mln. eurų, iš kurių algos žaidėjams – iki 5 mln.
„Anksčiau Eurolyga mokėdavo premiją už laimėtas rungtynes. Dabar antras sezonas, kai ta parama yra fiksuota – 1,5 mln. eurų. Nuo laimėtų ir pralaimėtų rungtynių mūsų biudžetas nebepriklauso, todėl tikslo laimėti X rungtynių nebekeliame. Keliame tikslą patekti į Top-8. Bandysime jį pasiekti“, – teigė „Žalgirio“ direktorius.
„Lietuvoje tikslai nesikeičia – kaip „Žalgiris“, mes negalime kelti kitokių tikslų nei pirma vieta LKL ir KMT turnyruose“, – pridūrė P.Motiejūnas.
Gali stiprintis
Martino Schillerio treniruojamo „Žalgirio“ sezono pradžia kol kas neįkvepia ir klubo vadovybės. P.Motiejūno teigimu, komandoje gali būti pokyčių.
„Kol kas nežaidžiame taip, kaip norime žaisti. Matysime, kokia situacija bus. Kol kas analizuojame, intensyviai stebime kas, kur ir kaip. Tikrai gali būti, kad kažkas keisis ir pasistiprinsime“, – teigė „Žalgirio“ direktorius.
„Tikslas aiškus, investicija didelė. Viską darysime, kad tie rezultatai būtų pasiekti, – pridūrė P.Motiejūnas. – Kol kas yra stebėjimo stadija. Suprantame, kad kol kas tik spalio mėnuo. Visiems reikia įsivažiuoti, bet visi turi prisiimti atsakomybę, už tai, ką duoda aikštelėje.“
„Žaidimas tikrai netenkina. Startas Eurolygoje – ne toks, kokio tikėjomės. Nuo to nebėgame, bet viską sprendžiame viduje. Kalbu ir su treneriais, ir su žaidėjais. Panikos nėra, yra darbas, kuri reikia atlikti“, – pabrėžė P.Motiejūnas.
Sirgaliai perka bilietus
Artėjančiame sezone pajamas iš bilietų pardavimo „Žalgiris“ jau planavo gerokai atsargiau. Pernai planas siekė 2,6 mln. eurų, o parduoti dėl ribojimų galiausiai pavyko tik 0,4 mln. Šiemet suplanuota suma – 1,1 mln.
„Planavome labai saugiai. Jei atsimenate, mūsų vidurkis iš bilietų pardavimo visą laiką būdavo apie 3 mln. eurų. Be atkrintamųjų. Šiemet įsitraukėme 1,1 mln. eurų“, – aiškino P.Motiejūnas.
„Jeigu nebus ribojimų, tai šios pajamos turėtų dvigubai ir daugiau nei dvigubai turėtų augti. Tuo net neabejojame. Kol kas įspėjimų apie ribojimus iš Vyriausybės negirdėjome. Kaip tik girdėjome, kad viskas turėtų važiuoti taip, kaip yra“, – vylėsi klubo galva.
Į pirmąsias Eurolygos namų rungtynes su Sankt Peterburgo „Zenit“ susirinks daugiau nei 10 tūkst. „Žalgirio“ gerbėjų.
„Esame labai maloniai nustebinti. Pardavėme visus 3 tūkstančius abonementų ir 7 tūkst. bilietų, tad rytojaus rungtynėms jau dabar turime daugiau nei 10 tūkst. Tikimės, kad ši tendencija tik augs. Tai nėra „sold-out“, bet po pandemijos – tikrai geri skaičiai. Komanda turi atsidėkoti sirgaliams geru žaidimu“, – pabrėžė P.Motiejūnas.
„Bilietų kainų nekeitėme, nekėlėme jų. Jos liko tos pačios ir jos tikrai nesikandžioja“, – pridūrė „Žalgirio“ direktorius.
