Ministrės Aušrinės Armonaitės patarėja Skaistė Barauskienė 15min informavo, kad viešajai įstaigai „Žalgirio krepšinio centras“ mėnesio pradžioje paskirta 160 tūkst. 946 eurai.
„Dar tiek pat Žalgirio krepšinio centras gaus artimiausiu metu, kadangi Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyva buvo nuspręsta padvigubinti paramą verslams, per karantiną patyrusiems 30 proc. kritimą. Pagal šią schemą, „Žalgirio krepšinio centras“ gaus per 320 tūkst. eurų subsidijų“, – teigė ji.
Lėšos krepšinio klubui skirtos pagal priemonę „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“.
Suprasti akimirksniu
- 320 tūkst. eurų – ką klubo kišenei reiškia tokia suma?
- Tai 3,3 proc. viso suplanuoto Kauno klubo biudžeto, arba apie 12 proc. visos sumos, kurią tikisi susigrąžinti klubas už neparduotus bilietus.
- Subsidija panaši, kaip dviejų rečiau Eurolygoje žaidžiančių krepšininkų (Marekas Blaževičius ir Martinas Gebenas) atlygis kartu sudėjus, bet mažesnė nei brangiausių „Žalgirio“ žaidėjų, kaip Joffrey Lavergne'as ar Marius Grigonis.
- Maždaug po 350 tūkst. eurų šį sezoną pagal kontraktus turėtų uždirbti Thomas Walkupas, Lukas Lekavičius, kiek daugiau Nigelas Hayesas.
Anot Kauno klubo vadovo Pauliaus Motiejūno, tai svarbi parama klubui, keliausianti į bendrą katilą, bet „Žalgiris“ turi kur kas didesnių lūkesčių, nes didžioji nuostolių skylė atsivėrusi kitoje vietoje.
Prieš sezoną Kauno „Žalgiris“ planavo surinkti 9,7 mln. eurų biudžetą, iš kurio žaidėjų ir trenerių atlyginimams buvo numatyta skirti 7,2 mln. eurų.
Apie 2,6 mln. eurų Kauno klubas šį sezoną ketino uždirbti už parduotus bilietus krepšinio rungtynėms, tačiau Eurolygoje tik pirmieji du mačai iš 17 namų rungtynių buvo su žiūrovais, kai prieš atsiritant antrajai pandemijos bangai susirinko po 5 tūkst. sirgalių.
Kauno „Žalgirio“ generalinis direktorius P.Motiejūnas dar kovo pradžioje lankydamasis Seime sakė, kad COVID-19 stipriai spaudžia į kampą pajėgiausią šalies komandą.
„Negauname pajamų iš bilietų, rėmėjų biudžetai taip pat yra sumažinti, nes pelnai mažėja. Bandome jų neprarasti ir kol kas neblogai sekasi, bet būsiu atviras – vėluojame žaidėjams mokėti atlyginimus. Jei kompensacijų nebus, tos skolos vilksis ir teks galvoti, kaip sumokėti jas iš ateinančių sezonų. Situacija liūdna. Neprašytume paramos, jei turėtume žiūrovus. Dabar neturime tos meškerės, su kuria galėtume pagauti žuvį“, – tuomet kalbėjo „Žalgirio“ generalinis direktorius.
„Daug dirbame, daug kalbamės, su politikų pagalba tikimės, kad būtų kompensuotas bilietų pardavimas, kaip jis kompensuojamas ir kitose Europos valstybėse“, – ketvirtadienį sakė P.Motiejūnas.
Ar Kauno klubas tikisi visos 2,6 mln. eurų už bilietus planuotos sumos?
„Visos tikrai ne, bet esame pasirengę kalbėtis, pagal pavyzdžius Europoje tikimės 60–80 proc. sumos už neparduotus bilietus“, – vylėsi P.Motiejūnas.
Šios svarios sumos „Žalgiris“ prašo drauge su kitomis LKL komandomis ir Lietuvos krepšinio federacija, kuri jau rengė be žiūrovų Europos čempionato atrankos rungtynes, o po dviejų mėnesių Kaune rengs olimpinį krepšinio atrankos turnyrą.
Be to, Kauno klubas tikisi iš dalies užtaisyti biudžeto spragas ir kitais būdais.
„Kartu su kitais klubais deramės su Eurolygos žaidėjų asociacija, tikimės, kad galėsime susimažinti žaidėjų algas, galbūt dalelę pinigų dar pavyks uždirbti šį sezoną leidžiant į tribūnas kažkiek žiūrovų, – kalbėjo P.Motiejūnas. – Kol kas nenoriu sakyti, kokia galėtų būti viso sezono skola, nes laukiame skaičių ir tikimės kompensacijos. O po sezono viską įvardinsime tiksliai.“
Kauno krepšininkams šį sezoną liko LKL kovos. Šiuo metu krepšinio rungtynes leidžiama stebėti ne daugiau kaip po 150 žiūrovų.
