P.Jankūnas suko ratus „Žalgirio“ arenoje po pergalės 85:70 – tai galimai buvo paskutinės jo rungtynės namų tvirtovėje. 38-rių kapitonas po sezono baigs spalvingą karjerą, o pirmadienį jis pasižymėjo 4 taškais, 4 atkovotais kamuoliais ir 4 rezultatyviais perdavimais.
Ir labai tikėtina, kad baigs jis karjerą ne namuose, mat „Žalgiris“ serijoje iki keturių pergalių 3-0 pirmauja prieš „Šiaulius“, o sezoną uždaryti bronzos apdovanojimais galės jau penktadienį Saulės mieste.
Kazys Maksvytis prašė minutės pertraukėlės ketvirtojo kėlinio pabaigoje, kad arena galėtų pagerbti P.Jankūną, tapusį Lietuvos čempionu net 15 kartų su žaliai baltais marškinėliais.
Iškart po to ir Antanas Sireika paprašė pertraukėlės, bet jo tikslas buvo toks pat – suteikti dar laiko P.Jankūno pagerbimui. Tai buvo labai simboliškas momentas, mat būtent dabartinis „Šiaulių“ treneris suteikė P.Jankūnui pirmąsias minutes aukščiausiame lygyje, kuomet vadovavo „Žalgiriui“.
Prieš rungtynes arenoje buvo rodomas specialus vaizdo klipas, visi žalgiriečiai ant marškinėlių buvo pasidabinę Jankūno pavarde, arenos centre puikavosi numeris 13. Viskas šį vakarą buvo apie Paulių Jankūną.
– Atmosfera „Žalgirio“ arenoje buvo neeilinė, kaip ją matėte pats? Ar gerai pastebėjau, kad vienu metu ir susigraudinot? – žurnalistai paklausė karjerą pabaigą priėjusios legendos.
– Daug tikrai emocijų. Atrodo, viską nustūmiau į šalį, bet tas filmukas prieš pristatymą kažkaip sukėlė... Visi draugai, pažįstami, sūnūs sakė palinkėjimus. Buvo sunku, bet žengus ant parketo viskas nurimo, reikėjo žaisti. Fanai, šeima susirinkusi. Sirgaliai atėjo į trečią kėlinį, jautėsi dėmesys, palaikymas, skanduotės mano adresu. Tikrai smagu.
Nemeluosiu, rungtynių metu tą girdėjau, nors dažniausiai negirdi, ką sirgaliai šaukia. Tai jaudina. Atrodė, kad buvau pasiruošęs toms rungtynėms. Šnekam, kad galbūt paskutinėms šioje arenoje, emocijoms, bet vis tiek pramušė. Ačiū sirgaliams, kurie po tokio įspūdingo sezono vis tiek atėjo į areną, palaikė, parodė pagarbą man. Jie tikrai šaunuoliai.
– „Green White Boys“ buvo paskelbė, kad nepalaikys „Žalgirio“, tačiau ketvirtojo kėlinio pradžioje susirinko į tribūną. Ar pats to tikėjotės?
– Aš laukiau, mes, ne paslaptis, buvome susitikę pokalbiui. Buvo iškilę tam tikrų problemų, bet, manau, tai daugiau komunikaciniai dalykai, kur dvi pusės nori to paties, bet mažai šnekasi ir tai nepavyksta. Viskas labai lengvai išsispręs ir tokių dalykų daugiau nebus.
Ačiū jiems, kad atėjo. Per pirmus kėlinius galvojau, kad gal neateis, bet paskui išgirdau skanduotes ir tikrai pagyvino areną. Ačiū už pagarbą, kurią parodė man.
– O jie jums sakė, kad ateis?
– Nebuvo pasakyta. Visada tikiesi, kad įvyks.
– Ar pačiam jau pavyko suvokti, kad tai, veikiausiai, paskutinės rungtynės „Žalgirio“ arenoje?
– Pavyko, iš tikro pavyko. Žiūri į kalendorių, matai pabaigą, tai ir susitaikyti nesunku. Kaip ir sakiau, esu pilnai apsisprendęs, pasiruošęs tai pabaigai. Aišku, visi tie video, emocijos užplūsta, bet tu tiesiog žinai, kad ateis ta diena.
– Ar jau žinot, ko labiausiai pasiilgsit po karjeros pabaigos?
– Turbūt rūbinės, tai kažkas tokio. Savitas dalykas, kur, jei paklaustum, kas ten tokio yra, aš tau negalėčiau atsakyti. Tas kasdienis buvimas rūbinėje, treniruotėse, kas vyksta tarp treniruočių, rungtynių, kelionėse. To bendravimo pasiilgsiu labiausiai, taip pat rungtynių adrenalino, emocijų.
Tai svarbiausi dalykai. Visų pirma, yra adrenalinas ir pergalės siekimas, o tada – kasdienis buvimas su komanda. Tai dariau 20 metų ir to tikrai truks.
Ne visos istorijos turi gražią pabaigą. Reikia su tuo susitaikyti. Sezonas buvo toks, koks buvo.
– Praėjusiame sezone nusprendei dar nebaigti karjeros, sužaisti dar vieną. Šis sezonas buvo labai sunkus, ar nesigaili dėl tokio sprendimo?
– Daug kas klausia šito klausimo (juokiasi). Nesigailiu. Ne visos istorijos turi gražią pabaigą. Reikia su tuo susitaikyti. Sezonas buvo toks, koks buvo. Dėl nieko nesigailiu. Turėjome daug problemų, bandėme jas spręsti, smagu, kad su nė vienu žmogumi, kuris turėjo išvykti ar liko, nėra jokių pykčių, nuoskaudų. Išlikome žmonėmis, profesionalais.
Apie rezultatus aš nešneku. Tiesiog, matyt, iš aukščiau taip buvo suplanuota, kad šitas sezonas bus toks.
– Pas A.Sireiką teko profesionalo karjerą pradėti, prieš A.Sireiką – ją užbaigti. Kiek šis treneris buvo svarbus karjeroje?
– Vienas svarbiausių žmonių mano karjeroje. Pirmi žingsniai „Žalgiryje“ buvo žengti jo dėka, su jo palaiminimu įėjau į aikštelę. Gavau pasitikėjimą, kurio kitas treneris jaunam žaidėjui galbūt nebūtų suteikęs.
Tikrai visą gyvenimą būsiu dėkingas treneriui Antanui, kad jis mane jauną, liauną leido žaisti tarp tokių vyrų. Turbūt pamenate, kokia buvo tuo metu aukštaūgių sudėtis „Žalgiryje“. Ačiū jam. Po to, aišku, ir į rinktinę pakvietė.
– Po minutės pertraukėlės A.Sireika prašė ir dar vienos, kad galėtų pats atsisveikinti. Jei nėra paslaptis, ką sakė treneris?
– Pasakė, kad tikrai labai didžiuojasi, kad yra laimingas dėl mano karjeros, kad pavyko prie jos prisidėti. Ne tik prisidėti. Kaip dabar sakau, tapo jis vienu pagrindinių žmonių karjeros pradžioje. Emocionalus pokalbis. Nėra ką daug viešinti. Pasidalinome prisiminimais ir tiek.
– Esat atskleidęs, kad po karjeros tęsite darbus „Žalgiryje“. Ar su Pauliumi Motiejūnu jau pavyko išsigryninti, kokia tai bus pozicija?
– Nepavyko. Gal ir dėl to, kad niekas jos negrynino labai stipriai. Visi suprantame, kad tie dalykai niekur nepabėgs. Sulaukiame sezono pabaigos, užbaigiame jį, sezonas pats nebuvo lengviausias, tad netrūko ir visokių įtampų, reikalų. Dalykai, kurie gali palaukt, buvo nustumti į priekį. Baigsis sezonas, susirinksime ir pasikalbėsime. Niekada neturėjau problemos su Paulium, manau, nebus ir šį kartą.
– Ar teko girdėti gerų patarimų, palinkėjimų, ką reikia daryti po karjeros pabaigos?
– Didžiausias ir svarbiausias, kad nenustočiau sportuoti. Tai būtų negerai sveikatai, širdžiai. Galbūt kažkada, kai jaunas buvau, su Tadu Klimavičium kalbėjom, kad po karjeros dvejus metus išvis nieko neveiksime, tik žvejosim ir gamtoj būsim.
Kai suaugi, supranti, kad to nebus. Dabar norisi kaip tik greičiau įsijungti į naują veiklą. Aišku, bus atostogos su šeima praleistos, bet atsiradęs vakuumas bus greitai užpildytas naujais iššūkiais, naujom pareigom ir naujais dalykais, kuriuos reikės išmokti.
