2016 12 23

K.Maksvytis – apie pažadą už pergalę prieš „Lietuvos rytą“, Darjušą ir darbą rinktinėje

Jei Kazys Maksvytis būtų treniravęs „Lietkabelį“ prieš porą ar trejetą metų ir Kalėdoms rimtu veidu planuotų pergalę prieš „Lietuvos rytą“, būtų palaikytas bepročiu. Bet Panevėžys per porą vasarų smarkiai pasikeitė. Iš nykios krepšinio provincijos miestas tapo LKL išsišokėliu, kuris prieš pat Kalėdas rengia chuliganišką planą, kaip sugadinti „Lietuvos ryto“ šventes. Ir niekas tos pergalės jau nebepavadintų vagyste Panevėžyje vidury baltos dienos.
„Lietkabelis“
„Lietkabelis“ / K.Kavolėlio/kklietkabelis.lt nuotr.
LKL | „Lietkabelis“ – „Lietuvos rytas“ | 18:30 | Panevėžys

Užtenka vien pažiūrėti į LKL turnyro lentelę, kur „Lietkabelis“ šiuo metu lenkia „Lietuvos rytą“. Kas galėjo pagalvoti – tai bus tiesioginė kova dėl antrosios vietos tarpiniame sezono finiše.

Panevėžio „Ekraną“ ir futbolo kovas jau primiršęs miestas vieną po kito muša rekordus krepšinio arenoje. Europos taurės dvikovą su Zagrebo „Cedevita“ lapkritį stebėjo 4 tūkst. 427 žmonės. Dar 2014–2015 metų sezoną tiek žmonių susirinkdavo į 5–6 eilines LKL čempionato rungtynes. Per porą metų nuo 800 žmonių „Lietkabelio“ rungtynių lankomumas išaugo iki 3 tūkstančių.

Bet kaip pritaria K.Maksvytis, lietuviai myli LAIMINTĮ krepšinį. O kad pergalės nepralenktų Panevėžio, reikėjo tam tikrų aplinkybių.

Panevėžiečiai galbūt dabar voliotųsi antroje LKL turnyro lentelės pusėje, jei ne visiškas atsitiktinumas. „Lietkabelis“ išlošė iš FIBA ir Eurolygos karo. Kol stipriausi Europos klubai mėtėsi tarp dviejų turnyrų, laisvą vietą pamatęs Panevėžio klubas nepabijojo rizikuoti ir prasmuko į elitinę Eurolygos šeimą.

Neaišku, kokia būtų buvusi mūsų sudėtis, jei būtume žaidę tik FIBA Čempionų lygos atrankoje.

„Lietkabelis“ ne šiaip tik pateko į Europos taurės turnyrą. Antro pagal pajėgumą tarptautinio klubinio turnyro vardas tapo magnetu tokiems žaidėjams kaip broliai Lavrinovičiai ar Mindaugas Lukauskis, pajėgesniems legionieriams.

O šie 37-erių vilkai dabar veda paskui save visą grėsmingą bandą. Anksčiau ateidami į treniruotes, kruopščiai prižiūrėdami net savo mitybą, „Lietkabelio“ veteranai davė toną visai komandai.

K.Maksvyčiui su tokiais žaidėjais dirbti vienas malonumas. Ir treneris visiškai nesigėdija paklausti panevėžiečio M.Lukauskio ar brolių, koks sprendimas aikštėje būtų patogesnis komandai.

Jų patarimų prireiks ir penktadienio mūšyje su „Lietuvos rytu“. Bet 24sek pokalbis su 39-erių K.Maksvyčiu – ne tik apie „Lietuvos rytą“.

– Esate jaunosios kartos treneris. Ar Kazys Maksvytis nesulaukė kvietimo prisijungti prie naujo Dainiaus Adomaičio trenerių štabo Lietuvos vyrų rinktinėje? – pokalbio metu netikėtai paklausėme K.Maksvyčio.

– Ne. Kazys Maksvytis negavo kvietimo (šypsosi.). Bet suprantu Dainių. Ilgai dirbau su jaunimo rinktinėmis. Kai tave išrenka treneriu, prisiimi visą atsakomybę, todėl renkiesi štabą pagal save ir kaip atrodo geriausia. Dainius pasirinko savo kolektyvą ir už jį visiškai atsakys. Manau, čia nieko nuostabaus.

– Kokią kalėdinę dovaną įteiksite žaidėjams, jei šie jums padovanos pergalę prieš „Lietuvos rytą“?

– Laisvadienį tikrai gaus. Aš pažadėjau tris laisvas dienas, o dėl premijų reikia klausti vadovų (šypsosi.). Bet gerai, kad jie nespaudžia. Kalbėjomės, tai vadovai prašo tiesiog garbingai pakovoti.

K.Kavolėlio/kklietkabelis.lt nuotr./Mindaugas Lukauskis
K.Kavolėlio/kklietkabelis.lt nuotr./Mindaugas Lukauskis

– Apie „Lietuvos rytą“ – šiek tiek vėliau. Antroji vieta LKL čempionate sezonui beveik įpusėjus ir patekimas į kitą Europos taurės etapą. Ar viskas klostosi taip, kaip tikėjotės?

– Dėl LKL komandai didelių priekaištų tikrai nėra. Dėl tam tikrų priežasčių užtikrintai pralaimėjome tik vienerias rungtynes – Pasvaliui. Visas kitas arba laimėjome, arba pralaimėjome nestipriai. Iki visiškos laimės trūko to, kad Europos taurėje atidavėme kelias pergales namie. Bet tikslą pasiekėme – patekome į kitą etapą.

Smagu, kad „Lietkabelio“ rungtynės tampa tradicija, įpročiu.

Kita vertus, krepšinyje neverta kažką vertinti sezono viduryje. Taip, nuotaikos kaip ir nieko, nes viskas pavyko. Bet už antrąją vietą reguliariojo sezono metu medalio neužkabinsi. Viskas spręsis pavasarį ir vasarą.

– Krepšinis Panevėžyje išgyvena pakilimą. Ar dar mieste neišsikvėpė ta krepšinio euforija?

– Kiekvienoje srityje reikia pergalių. Deja, bet kaip sakė būsimas oponentas Tomas Pačėsas, lietuviams patinka laimintis krepšinis. Taip ir Panevėžy. Bet manau, kad mūsų žiūrovas auga. Malonu, kad daug žiūrovų susirenka ne tik į rungtynes su grandais. Smagu, kad „Lietkabelio“ rungtynės tampa tradicija, įpročiu.

Pirmiausia, tą lėmė neblogi vasaros darbai. Kadangi pavyko patekti į Europos taurę, pavyko pasikviesti labiau patyrusių stipresnių žaidėjų ir susirinkti stipresnę sudėtį. Neaišku, kokia būtų buvusi mūsų sudėtis, jei būtume žaidę tik FIBA Čempionų lygos atrankoje.

Taip pat pavyko pasikviesti įdomių žinomų vardų. Tie patys broliai Lavrinovičiai, į Panevėžį grįžo Mindaugas Lukauskis, Gintaras Leonavičius. Neblogai pasisekė su legionieriais.

Prisidėjo ir geras mikroklimatas. Labai gerai kapitono funkcijas atlieka Mindaugas Lukauskis. Gal prieš 10 metų šiose pareigose jis taip nebūtų žiūrėjęsis kaip dabar. Jo indėlis matosi visose smulkmenose: visiška disciplina, nėra vėlavimo į treniruotes ar keliones. Jis tą padarė savo pavyzdžiu.

– Mindaugas Lukauskis ir broliai Lavrinovičiai – tikri krepšinio vilkai. Ar jie dar kuo nors jus nustebino?

– Labiau ne stebina, bet džiugina tuo, kaip jie rodo savo pavyzdį – profesionalumu, režimu, ta pačia mityba. Pavyzdžiui, treniruotėse jie visada pirmi. Ateina anksčiau, kad gerai jai pasiruoštų. O tai duoda toną kitiems.

Taip pat su šiais žaidėjais kartais tariasi ir trenerių štabas. Nesidrovime ir tariamės su tuo pačiu Lukauskiu ar broliais, kaip elgtis vienur ir kitur, kaip būtų patogiau komandai. Visi savo ambicijas stumiame į šoną.

K.Kavolėlio/kklietkabelis.lt nuotr./Kšištofas ir Darjušas Lavrinovičius
K.Kavolėlio/kklietkabelis.lt nuotr./Kšištofas ir Darjušas Lavrinovičius

– Mityba? Čia gal Mindaugas Lukauskis dalijasi savo lieso raumens paslaptimis?

– Na ne, galbūt net broliai labiau. Bet taip, patyrę žaidėjai žino, kad tokiu metu jiems reikia kuo daugiau investuoti į save. Tačiau yra ir daugiau mitybos režimo besilaikančių žaidėjų. Pavyzdžiui, Simas Galdikas ir Žygimantas Skučas taip pat maitinasi pagal savo programas.

Darjušas dabar tikrai ne toks, koks buvo prieš traumą.

– Panevėžyje viskas lyg ir atrodo gražu, bet neramina Darjušo Lavrinovičiaus žaidimas (vid. 3,9 tšk. per 11 min.). Tie nugaros skausmai taip sugadino sezono pradžią?

– Manau, kad taip. Prieš tą mikrotraumą pasiruošimo etape jis atrodė labai gerai. Dabar jis tikrai ne toks, koks buvo prieš traumą. Bet vis dar tikimės, kad Darjušas atsistatys dar geriau. Bet ir dabar jis padeda. Vien savo buvimu treniruotėse, rungtynėse, patarimais.

– Ar dar galima tikėtis, kad nugaros skausmus kenčiantis tokią nugaros traumų istoriją turintis žaidėjas, būdamas 37-erių, iki sezono pabaigos dar parodys solidų krepšinį?

– Dėl jo sveikatos reikėtų geriau klausti daktarų. Nenoriu pasakyti ko nors ne taip. Tiesiog tos mikrotraumos jam dar trukdo žaisti geresniu pajėgumu.

– Prieš sezoną buvo baiminamasi, kad „Lietkabelio“ branduolys su veteranais dėl intensyvaus tvarkaraščio gali fiziškai subyrėti. Dar lyg ir nesubyrėjo. Kaip sekasi derinti krūvius?

– Kalbėjome ir dabar kalbame, kaip derinti rungtynių grafiką. Ačiū Dievui, dabar turime kelis langus. Tikimės, kad juos išnaudosime atsistatyti ir pergrupuoti jėgas. Apie tai kalbame nuolatos. Tos kelionės tikrai išmuša iš vėžių. Bet kalbant apie tai, kas vyksta už aikštės ribų, žaidėjai tikri profesionalai ir daro viską, kad greičiau grįžtų į ritmą.

– Ką turi padaryti „Lietkabelis“, kad nugalėtų „Lietuvos rytą“?

– Gerai žaisti (šypsosi.). „Lietuvos rytas“ labai atletiška, labai įvairiapusiška komanda. Todėl reikia sužaisti geras rungtynes ir nugalėti. Negali pro akis praslysti ir tai, kad jie visada laimi atkovotus kamuolius. Tai viena iš jų pergalių priežasčių. Išskirčiau greitą puolimą – ypač jie tą gerai daro po varžovų klaidų, kurias dažnai patys išprovokuoja savo gynyba. Ir, be abejo, tolimi metimai. „Lietuvos rytas“ turi daug snaiperių, o aukštaūgiai stato geras užtvaras.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Josh Akognon
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Josh Akognon

– Minėjote, kad „Lietuvos rytas“ žaidžia geriau nei sezono pradžioje. Kuo jis geresnis?

– Sezono pradžia buvo sezono pradžia. Nauja komanda, nebuvo tokių gerų tarpusavio ryšių. Dabar komandos susižaidė, nusistovėjo jų sudėtis. „Lietuvos rytas“ turi ir žmonių po krepšiu, ir pataikančių žaidėjų, greitų, besiginančių krepšininkų. Labai universali ir atletiška komanda. Su jais bus sunku.

– Ką į „Lietuvos ryto“ žaidimą įnešė naujokas Joshas Akognonas?

– Dabar nemažą dėmesį reikia skirti ir jam – ypač prie tritaškio linijos. Jei anksčiau galėdavai kur nors kažką aukoti dėl gynybos prieš tą patį Loganą, tai dabar bus sunkiau. Bet žaidžiant su tokiomis komandomis reikia rizikuoti, tad kažką aukosime. Rinksimės mažesnę blogybę.

– Beje, ar pats Davidas Loganas jums neatrodo sėdęs?

– Be abejo, jei žiūrint į sausą statistiką, jo rezultatyvumas kritęs. Bet jis labai pavojingas. Akcentuojame žaidėjams, kad jis gali tylėti visą mačą, bet per kelias akimirkas nuspręsti rungtynių baigtį. Galbūt dabar „Lietuvos ryto“ komanda lygesnė, gal jam nebereikia imtis tiek iniciatyvos. Sunku pasakyti. Tačiau mes tikrai jį gerbiame ir negalvojame, kad Loganas žaidžia blogai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų