– Rungtynėse su Čekija pergalę vėl išplėšėme sunkiai, tačiau gražesnių ir lengvesnių epizodų buvo kur kas daugiau. Kokios jums pasirodė šios rungtynės?
– Pats treneris Jonas Kazlauskas minėjo, kad geriau negraži pergalė negu gražus pralaimėjimas.
Iki paskutinių finalinių rungtynių dar daug laiko (finalai vyks rugsėjo 20 dieną – aut. past.), aišku – duok, Dieve, kad iki jo nueitume.
Pagrindinį uždavinį įvykdėme – likome pirmi grupėje, kitame etape turėsime sąlyginai gerą varžovą (C grupės 4-ą vietą užėmusi Gruzijos komanda), tai, manau, kad kol kas viskas gerai. Nors negražiai, bet laimėjome.
Pasikeitęs čempionato formatas ir tos rinktinės, kurios dabar žaidžia gerai, nebūtinai gerai žais čempionato pabaigoje. Tad manau, jog lietuviai nėra nieko praradę. Paprasčiausiai reikia susikurti savo pačių aplinką. Kelias iki čempionato pabaigos susiklostė lengvas. Dabar gruzinai, jei laimėsime – Izraelio – Italijos pora. Yra visi šansai patekti į ketvirtfinalį.
– Kaip manote, tas gražesnis Lietuvos rinktinės žaidimas rungtynėse su Čekija – požymis, kad pradedame rodyti gerą formą?
– Greitai niekas nesikeičia, bet, aišku, nerodome savo geriausio krepšinio. Duok, Dieve, kad jį sužaistume per lemiamas rungtynes. Bet, manau, kad panikuoti neverta, nes viena kita pergalė, geros emocijos – ir viskas pasikeičia į gerąją pusę.
– Prieš Čekijos ir Lietuvos rungtynes buvo skelbiama, kad Jonas Valančiūnas tikriausiai nežais. Kaip, manote, aikštėje pasirodęs mūsų aukštaūgis buvo staigmena?
– Aišku, čekai būtų apsidžiaugę, jei J.Valančiūnas būtų nežaidęs, bet žinant Jono charakterį, man pačiam yra tekę jį treniruoti, tai turbūt jis nenusėdėjo vietoje, išėjo ir davė komandai gerą impulsą.
– Nuo pat čempionato pradžios sirgaliai laukė Artūro Milaknio tritaškių. Rungtynėse su Čekija snaiperis pagaliau pradėjo šaudyti (4 tritaškiai iš 8). Kaip jums jo žaidimas?
– Jo žaidimas reikalingas. Kuo daugiau taip. Ne paslaptis, kad Renaldas Seibutis dar ieško savo žaidimo, taip, kad Lietuvos rinktinei reikia to. Manau, kad viena iš pagrindinių priežasčių – reikia tų vadinamų taškų darytojų. Taškų darytojai yra 1, 2, 3 pozicijos. Gerai, kad šitose pozicijose mūsų žaidėjai atsigauna, nes, jeigu jie neatsigaus, mes ir toliau taip strigsime puolime.
– Koks šiame čempionate pasirodė jūsų buvuso auklėtinio Deivido Gailiaus žaidimas?
– Treneriai žino – jis gali pagyvinti žaidimą, įnešti agresyvumo, energijos, matėme kelias rungtynes – jis tą pateisina.
– Ką prognozuojate Lietuvos komandai kituose etapuose?
– Bandyčiau prognozuoti, kad laimėsime prieš gruzinus, laimėsime kitame etape (ketvirtfinalyje su Italija arba Izraeliu), pusfinalyje pralaimėsime serbams, bet laimėsime trečią vietą.
– O kas taps Europos čempionais?
– Mano favoritai – prancūzai. Ir šiaip jaučiu sentimentus jų šaliai. Aišku, juos šiek tiek išmušė iš vėžių žaidėjų pasikeitimas prieš pat čempionatą, bet, manau, jie vis tiek yra pagrindiniai šio čempionato favoritai. Aišku, serbai dabar žaidžia labai gerą krepšinį, bet, pasikartosiu – dažnai būna, kad tos komandos, kurios gerai pradeda, nelabai gerai užbaigia. O čempionatus laimi tos komandos, kurios gerai žaidžia čempionato pabaigoje. Manau, kad staigmenų dar gali būti.
– Tai manote, kad Lietuvos komanda dar parodys, ką gali ir čempionate dar nustebins?
– Pagal tai, ką dabar matau, tai į ketvertuką patekti galime. Taip pat – nereikia nuvertinti varžovų, jau pamatėme grupės rungtynėse, kad visi moka žaisti krepšinį.