Paskutinę pratęsimo minutę „Lietuvos rytas“ atsiliko 67:68 ir rezgė svarbią ataką, bet Žygimanto Janavičiaus Antanui Kavaliauskui adresuotas perdavimas surado Roberto Javtoko koją.
Teisėjų švilpukas tylėjo, nors A.Kavaliauskas demonstratyviai parodė, kad buvo žaidžiama koja.
Kitoje „Žalgirio“ atakoje, likus žaisti maždaug 20 sekundžių, beveik ištiksėjo atakai skirtas laikas, bet paskutinėmis akimirkomis kamuolį perėmė „Lietuvos ryto“ puolėjas Mindaugas Lukauskis.
Vis dėlto neišlaikęs pusiausvyros M.Lukauskis spėjo tik pamušti kamuolį, griuvo ant žemės, o kamuolį „Žalgiriui“ sugrąžino įžaidėjas Willas Cherry.
Internete pasipylė komentarai, kad „Lietuvos rytas“ nebuvo užvaldęs kamuolio, todėl „Žalgirio“ atakai skirtas laikas neturėjo būti pradėtas iš naujo. Tokiu atveju jis būtų pasibaigęs ir kamuolys būtų skirtas „Lietuvos rytui“.
K.Pilipauskas: „Suprantu, kad abejotini teisėjų sprendimai erzina žaidėjus, trenerius ir aistruolius. Bet reikia suprasti, kad teisėjų klaidos yra sudėtinė žaidimo dalis. Esu įsitikinęs, kad jos vakar nebuvo tyčinės.“
Tačiau LKL sekretoriatas leido „Žalgiriui“ pradėti naują ataką.
Negana to, kamuolį sugrąžinęs W.Cherry padarė pirmąjį žingsnį rankose laikydamas kamuolį. Internautai įžvelgė dar vieną taisyklių pažeidimą – žingsnius, nors arbitrų švilpukas tylėjo.
„Žalgiris“ šventė pergalę 71:68 ir serijoje iki keturių pergalių atsiplėšė jau 3-0. 15min.lt teisėjų sprendimus paprašė įvertinti tarptautinės kategorijos teisėjo, komisaro Kęstučio Pilipausko.
1 epizodas: Atakai skirtas laikas
„Sudėtingas epizodas. Matyti, kad pirmu lietimu M.Lukauskis išmuša kamuolį, antras jo mušimas – į grindis, trečias lietimas – kai jis praranda kamuolį ir griūna. Manau, tiek teisėjai, tiek sekretoriatas traktavo, kad antru mušimu į grindis prasidėjo driblingas, o tai yra kamuolio valdymas. Teoriškai, taip galima interpretuoti. Tai yra normali praktika. Nebūtinai iš naujo skaičiuojamas laikas tada, kai kamuolys yra abiejose rankose. Jei prasideda driblingas, tai yra kamuolio valdymo dalis.
Tačiau tai daugiau – interpretacijos klausimas, kaip traktuoti antrą kamuolio pamušimą. Jei tai būtų vienas kamuolio išmušimas, tai, be abejo, nėra kamuolio valdymas. Bet antrąjį lietimą, kuris buvo, matosi, sąmoningas, jau galima traktuoti kaip prasidėjusį driblingą. O tada sekretoriatas turi pradėti skaičiuoti naują atakos laiką.
Bet sakau taip, kaip matau vaizdą ekrane. Manau, kad ir laikininkas taip interpretavo situaciją. Kadangi nereagavo ir teisėjai, jie galvojo lygiai taip pat. Atvirai pasakius, tuo metu epizodas man klausimų šiuo aspektu nesukėlė. Dabar atsirado klausimų, bet epizodas nėra vienareikšmiškas. Tačiau manau, kad pasirinkta interpretacija yra teoriškai pateisinama.“
2 epizodas: W.Cherry žingsniai
„Epizodas – labai dinamiškas. Jei žiūrėtume kadras po kadro, galima pripažinti, kad pirmasis žingsnis buvo padarytas su kamuoliu rankose. Nesinori nei teisinti, nei kaltinti teisėjų, bet epizodas labai dinamiškas. Tas kamuolys per kelias sekundžių dalis perėjo iš vienos komandos kitai. Aišku, dabar lengva stabdant vaizdą ir žiūrint kadrą po kadrą išrinkti tuos epizodus. Tačiau reikia pripažinti, kad W.Cherry sužingsniavo.“
3 epizodas: Roberto Javtoko koja
„Šioje situacijoje lengvesnis teisėjo sprendimas būtų fiksuoti žaidimą koja, nes R.Javtokas buvo judesyje, koja judėjo. Tiesa, sunku pasakyti, ar judesys buvo sąmoningas kamuoliui sulaikyti. Tačiau visais variantais, kai yra judanti komanda, teisėjams paprasčiau fiksuoti pažeidimą.
Jie traktavo, kad R.Javtokas galbūt nematė kamuolio ir tai buvo atsitiktinis kontaktas. Ta interpretacija paliekama teisėjams rungtynių metu. Paskutinėmis sekundėmis, kai įtempta situacija, tvyro didžiulis ažiotažas, žaibai, manau, teisėjai kartais galbūt nesiryžta traktuoti sprendimų „50 ant 50”. Jeigu nesi šimtu procentų užtikrintas, kad pažeidimas buvo, manau, galima suprasti arbitrų sprendimą nefiksuoto žaidimo koja.“
Teisėjų darbas trečiosiose rungtynėse
„Rungtynės teisėjams buvo labai sudėtingos. Labai daug kontaktinio žaidimo, nerezultatyvus krepšinis, nedidelis skirtumas. Vėliau ir P.Jankūnas pripažino, kad buvo naudojami nešvarūs metodai.
Tačiau sutinku, kad teisėjams nepavyko visko išgaudyti. Sprendimuose buvo bangavimų – buvo fiksuojami silpnesni kontaktai, o stipresni – praleidžiami. Bet čia teisėjų interpretacija į kontaktą. Kartais pasiseka ir pasirinktas traktavimo stilius tinka abiem komandoms. Bet kartais viena komanda pradeda jaustis skriaudžiama.
Neperžiūrėjau viso rungtynių įrašo, bet kita vertus, manau, kad didžioji dalis „Žalgirio“ trenerių štabo neigiamų emocijų buvo nepagrįstos. Jie reiškėsi pernelyg aštriai. Manau, jie gali džiaugtis, kad buvo taip toleruojami. Viena techninė buvo skirta, tačiau manau, kad buvo galima skirti dar vieną. Treneriui greičiausiai būtų tekę palikti salę.
Suprantu, kad abejotini teisėjų sprendimai erzina žaidėjus, trenerius ir aistruolius. Bet reikia suprasti, kad teisėjų klaidos yra sudėtine žaidimo dalis. Jos nėra tyčinės. Esu įsitikinęs, kad jos vakar nebuvo tyčinės. Reikėtų labiau toleruoti jų darbą. Aišku, tai nereiškia, kad teisėjai neturi prisiimti atsakomybės. Anaiptol, jų darbas bus įvertintas.“
