Dainius Adomaitis gali didžiuotis pirmuoju pasiekimu.
Tel Avivo arenoje rungtynes stebint daugiau nei tūkstančių sirgalių, tarp jų keturioms mylimiausioms damoms, Lietuvos rinktinės treneris su savo vyrais pasiekė Europos čempionato aštuntfinalį.
D.Adomaičio žmona Vita ir trys dukros – Urtė, Viltė ir net mažoji Eleonora mojavo trispalve ir džiaugėsi komandai įveikus Ukrainą bei, nepriklausomai nuo paskutinio grupės mačo trečiadienį su Vokietija baigties, patekus tarp šešiolikos geriausių čempionato komandų, kurios savaitės pabaigoje pradės kovas Stambule.
Ne veltui iškart po mačo, plodamas sirgaliams, trumpam užmetė akis ir aukščiau į tribūną, kur sėdėjo svarbiausios jam aistruolės. D.Adomaitis tik nežymiai linktelėjo, bet šiame mažame judesyje tilpo didelis palengvėjimas.
Antradienį buvo ramiausios rungtynės iš keturių Tel Avive. Lietuviai jau po pirmojo kėlinio pirmavo 17 taškų skirtumu (27:10). Nors 216 cm ūgio milžino Artiomo Pustovijaus vedami ukrainiečiai pabandė patriukšmauti antrajame kėlinyje, vėl susikaupę lietuviai ramiai nužingsniavo į trečiąją pergalę.
„Pirmiausia buvo geras susitelkimas. Vienu metu jį buvome praradę ir ukrainiečiai iškart spurtavo. Bet gynyboje buvo geras intensyvumas – tokio ir norėjome, – mačą analizavo D.Adomaitis. – Pirmojoje rungtynių pusėje turėjome bėdų su jų puolime atkovotais kamuoliais. Tai buvo atsakomybės klausimas. Jį labiau turėjo išspręsti mūsų maži žaidėjai, dideliems žaidėjams atitvėrus varžovus. Visi atsiprašinėjo už po vieną padarytą klaidą, bet aikštėje žaidžia vienuolika žaidėjų – jei visi padaro po klaidą, iš viso būna 11 klaidų. Tai buvo didžiausia problema, bet paskui susitvarkėme. Tikrai geros rungtynės.“
– Treneri, ką galite pasakyti apie Jono Valančiūno žaidimą?
– Kaip visada solidus. Tokį jį visada norėčiau matyti.
– Kas nutiko Jonui Mačiuliui?
– Jį išvežė į ligoninę. Laukiame žinių. Nenoriu spėlioti, ar nosis galėjo lūžti, ar ne. Daktaras pranešė, kad važiuoja pasidaryti nuotraukos.
– Šia pergale įvykdėte pirmąjį tikslą – užsitikrinote kelialapį į Stambulą – ar dėl to ramiau?
– Meluočiau, jei sakyčiau, kad ne, esą nėra ramiau (šypteli). Pirmiausia juk tai didelė atsakomybė. Šiek tiek ramiau, bet liekame susitelkę į savo darbą.
Šiek tiek ramiau, bet liekame susitelkę į savo darbą.
– Trys pergalės iš eilės – kas labiausiai progresuoja rinktinėje?
– Mane labiausiai tenkina rotacija. Vieną dieną mums rezultatą duoda vienas, antrą dieną – kitas žaidėjas. Mūsų rotacijoje kiekvienas įneša savo indėlį. Tai labiausiai tenkina, čia mes labiausiai progresuojame. Be to, šįkart suklydome tik 11 kartų. O ne 16 kaip pasitaikydavo anksčiau.
– Grupėje liko mačas su Vokietija. Kokių rungtynių laukiate?
– Sunkių. Tai bus fizinės grumtynės, nes žaisime su labai gerai organizuota komanda, kuri turi vieną ryškų lyderį (Dennisą Schroderį). Jų puolėjų ūgis – solidus. Tai sunkina žaidimą. Mūsų laukia stipri komanda su D.Schroderiu priešakyje.
Turėsime vėl persiorientuoti į ankstyvą rungtynių laiką, kaip pavyko šiandien. Vyrai šaunuoliai. Anksčiau atvykome į areną, visi atliko savo pasirengimo rutiną. Manau, kad ir trečiadienį užteks vaizdo analizės ir trumpo pasitarimo.
– Nors liko vienas mačas, užmetate akį į A grupę, iš kurios ateis varžovas aštuntfinalyje. Koks įspūdis susidaro žiūrint į Suomijoje žaidžiančias komandas?
– Viena, kas gerai – viešbutyje televizija per du kanalus rodo krepšinį. Tad mano laikas toks: arba rengiamės rungtynėms, arba treniruojamės, arba žiūrime kitas rungtynes. Šiek tiek matėme ir tą grupę. Bet dar norime likti susitelkę čia.
