2011-ieji – Stevenas Burttas, 2013-ieji ir 2014-ieji – Pooh Jeteris, 2015-ieji – Jerome'as Randle'as: tai pavardės amerikiečių, kurie vesdavo į priekį Ukrainos komandą pastaruosiuose Europos ir pasaulio čempionatuose.
Amerikietiškas vardas Ukrainos rinktinės paraiškoje turėjo būti įrašytas ir 2017-ųjų Europos pirmenybėms, tačiau susiklosčiusios aplinkybės paliko komandą tokią, kokia ir turėtų būti – tik su savais žaidėjais.
FIBA žaidėjų natūralizacijos klausimas buvo paūmėjęs, kai jau bemaž pusė čempionatų dalyvių turėdavo natūralizuotą krepšininką.
Amerikiečiai paaukodavo savo vasarą ne tik dėl to, kad europietiškas pasas jiems suteikdavo daugiau lengvatų žaidžiant Senajame žemyne ir nutiesdavo greitkelį į geresnes sutartis Ispanijos, Italijos ar Turkijos lygose.
| Eurobasket 2017 | Lietuva – Ukraina | 15:45 | Tel Avivas |
Už pagalbą rinktinei kai kuriems ir moka. Kiek teko domėtis, Ukrainos rinktinėje per du mėnesius amerikiečiai uždirba apie 30 tūkst. eurų.
Tai nėra milžiniški pinigai, bet geras jaukas amerikiečiams. Palyginimui, antrinėje NBA lygoje („G League“) anksčiau rungtyniaudavę krepšininkai galėdavo tikėtis maksimalios 24 tūkst. JAV dolerių sutarties už visą sezoną. O čia maždaug 30 tūkst. eurų galima užsidirbti už dviejų mėnesių pasiruošimą sezonui ir lengvatas žaidžiant Europoje.
Investicija atsipirkdavo. 2011, 2013 ir 2014 metais natūralizuoti žaidėjai buvo rezultatyviausi Ukrainos rinktinėje.
Tik 2015-aisiais Kirilas Fesenka rinkdavo daugiau taškų nei natūralizuotas amerikietis Jerome'as Randle'as. Šis buvęs žalgirietis, beje, šiek tiek pakeitė ukrainiečių sampratą apie pagalbą iš šalies.
175 cm ūgio mažylis neužmezgė gero ryšio su Ukrainos treneriu Jevgenijumi Murzinu. Aišku, tam trukdė ir prastokos J.Murzino anglų kalbos žinios, bet ir J.Randle'as buvo gana sudėtinga asmenybė.
Kitaip tariant, įžaidėjas nekomunikavo su treneriu, šiam nepatiko, kaip atakų dirigentas mato žaidimą, todėl komandoje tvyrojo įtampa.
Amerikietis atsiribojo nuo likusių komandos draugų, o prasta „chemija“ rinktinėje atsiliepė turnyro lentelėje – 2015-aisiais ukrainiečiai neįveikė grupės varžybų barjero.
Po J.Randle'o patirties Ukraina atsisuko į savo buvusį didvyrį – Pooh Jeterą, kuris 2015-aisiais atvedė ukrainiečius iki pat Europos čempionato ketvirtfinalio ir padėjo pirmą kartą iškovoti kelialapį į pasaulio čempionatą.
P.Jeteras buvo ne tik neabejotinas ukrainiečių puolimo lyderis, bet ir lengvai sukalbamas žaidėjas ir geras komandos draugas.
„Po P.Jeterio J.Randle'as buvo visiška tragedija“, – 24sek pasakojo vienas Ukrainos žurnalistas.
Esą J.Randle'o patirtis kiek atgrasė trenerį nuo natūralizuotų žaidėjų.
Tuo tarpu ilgai dvejojęs P.Jeteras šiemet nedavė teigiamo atsakymo Ukrainos rinktinei ir žydrų marškinėlių nebesivilko.
J.Murzinas nenurimo – jam reikėjo pagalbos iš užsienio.
Ukrainiečiai kreipėsi į sutartį su Milano „Emporio Armani“ sudariusiu Jordanu Theodore'u, bet buvęs Gedimino Oreliko komandos draugas iš Bandirmos „Banvit“ užsiprašė per didelės sąskaitos.
Ukraina kiek vėlokai skambino buvusiam Malagos „Unicaja“ gynėjui Kyle'ui Foggui, bet amerikietis tą pačią dieną gavo pelningą pasiūlymą iš Kinijos ir laiko su europiečiais nebešvaistė.
Ukraina atsisuko į vietos čempionato naudingiausią žaidėją Henry Dugatą, bet „Budivelnik“ klubas atsakingai ruošėsi FIBA Čempionų lygos atrankai, todėl savo lyderio į rinktinę neišleido.
Likusi ant ledo ir supratusi, kad galbūt neverta investuoti į čempionatą, kuriame net ir su legionieriaus pagalba patekti į kitą etapą būtų labai sudėtinga, Ukrainos rinktinė liko tokia, kokia ir turėtų būti – su ukrainiečiais.
