D.Motiejūnas prieš kelias dienas pirmą kartą Šandongo komandos istorijoje buvo paskelbtas naudingiausiu savaitės krepšininku. Dar nė vienas šio klubo legionierius nesulaukė tokio įvertinimo.
D-Mo girdėjo ir Lietuvos krepšinio rinktinės trenerio Dainiaus Adomaičio komentarus apie norinčius žaisti rinktinėje, tačiau apgailestauja, kad su juo apskritai niekas iš rinktinės atstovų nesusisiekė.
– Donatai, nenorite žaisti rinktinėje?
– Kodėl nenoriu? Žinoma, kad noriu ir visada norėjau.
– Bet iš rinktinės vyriausiojo trenerio komentaro buvo galima suprasti, kad nenorit?
– Sunku ką ir pasakyti. Su manimi iš rinktinės niekas nesusisiekė. Nei skambino, nei parašė bent jau sms. Gal tie žodžiai reiškia, kad pats turiu skambinti ir prašyti paimti mane į rinktinę. Iš kitos pusės, matyt, taip ir esu reikalingas.
Kaip suprantu, federacija atsiuntė raštą klubui, kad mane išleistų į rinktinę. Klubas, naudodamasis taisyklėmis, nukreipė juos į Kinijos krepšinio federaciją. Spėju tuo viskas ir baigėsi.
– Donatai praėjo jau pakankamai daug laiko, kad galėtumėte pasakyti, ar sprendimas vykti į Kiniją buvo geras. Kokį įspūdį palieka gyvenimas šioje šalyje?
– Čia atvažiavau nežinodamas, nei ko laukti, nei ko tikėtis. Tai buvo apskritai mano pirmas kartas Kinijoje. Žinojau tik tiek, kad beveik kiekviena komanda turi po du NBA lygio žaidėjus, kad nebus lengva. Žiūrint į mano pastarųjų metų žaidimą, neturėjau daug praktikos. Todėl man tikrai buvo būtina grįžti į žaidimo kelią. Vėl atgauti pasitikėjimą savimi.
Tik pasirašius sutartį su „Golden Stars“ klubu buvo kažkokių abejonių. Tikėjau, kad žaisiu NBA. Bet atėjus tam tikram momentui supratau, kad mano pasirinkimas vykti į Kiniją buvo idealus. Čia atvažiavęs likau nustebintas. Man pasisekė, kad komanda dar pasirašė sutartį su Ty Lawsonu.
– Kokie komandos tikslai Kinijos čempionate?
– Praėjusiais metais ši komanda paskutinėse rungtynėse iškovojo pergalę, užėmė aštuntą vietą ir pateko į atkrintamąsias varžybas. Dabar turime daugiau pergalių. Tikslai keliami aukščiausi. Kiek žinau, sirgaliai ir komandos vadovai yra patenkinti rezultatais. Užimam trečią vietą čempionate. Yra noras laimėti viską ir eiti iki galo. Ypač kai turime tikrai neblogų žaidėjų – T.Lawsoną, vieną geriausių Kinijos žaidėjų Dingą (Dingas Yanyuhangas). Šansai laimėti tikrai yra.
– Neįprasta skaityti naujienas, kad rungtynes „Golden Stars“ komandoje jums tenka pradėti nuo atsarginių suolo. Kodėl taip yra?
– Kinijoje tokios taisyklės, kad aikštėje tam tikruose kėliniuose gali žaisti tik vienas užsienietis. T.Lawsonas yra mūsų pagrindinis įžaidėjas. Kelias rungtynes mes pradėjome atsilikdami dideliu taškų skirtumu ir treneris man pasakė, kad žaidimą nori kontroliuoti nuo pat pradžių, tad nusprendė mane leisti nuo atsarginių suolo. Dėl to problemų nematau. Viskas yra suprantama. T.Lawsonas valdo mūsų žaidimą, o kai pradedi rungtynes su -20, vėliau būna labai sunku laimėti.
– Įdomi taisyklė dėl vieno užsieniečio...
– Ketvirtame kėlinyje gali žaisti tik vienas užsienietis. Ir per pirmus tris kėlinius komandos turi pasirinkti, kuriame kėlinyje žais vienas užsienietis. Dažniausiai pasirenkama, kad tai bus pirmas kėlinys. Beveik visą sezoną pradėdavau aš, o Ty įžengdavo likus penkiomis minutėms iki pirmo kėlinio pabaigos. Tada abu žaisdavome visą antrą ir trečią kėlinius, o pabaigoje ir vėl dalindavomės laiką.
T.Lawsonas turi puikų gebėjimą valdyti komandą ir atlieka didžiulį darbą. Man iš sunkaus krašto pozicijos būtų sudėtinga tai daryti.
– Bet reikalui esant...
– Jeigu reikalas bus, tai išsivarysiu tą kamuolį, be problemų (juokiasi). Bet geriau to nebūtų.
– Donatai, kaip reagavote, kai nepatekote į Kinijos visų žvaigždžių rungtynių starto penketą? Jeigu neklystu, buvo skelbta, kad esate daugiausia uždirbantis lygos krepšininkas.
– Iš mūsų komandos užsieniečių nepaėmė. Nors, manau, T.Lawsonas tikrai yra vienas geriausių šios lygos žaidėjų. Tai šiek tiek kelia juoką, nes tuomet mes užėmėme antrą vietą čempionate. Viena pergale buvome atsilikę nuo pirmos. Todėl tai kelia šypseną, bet man svarbiausia laimėti čempionatą.
– Kaip gyvena brangiausiai apmokamas Kinijos čempionato žaidėjas? Viešbutis su trimis vonios kambariais, daug miegamųjų ir panašiai?
– Iš tikrųjų viskas yra paprasta. Visus žaidėjus prižiūri daugiau mažiau vienodai. Gyvenu komandos apartamentuose. Čia yra gaminamas maistas, yra ir salė, baseinas, kiti reikiami dalykai. Tačiau iki salės tenka važiuoti apie 30 minučių, bet per tiek laiko jau pripratome.
Komandos savininkas labai maloniai nustebino, nes nei aš, nei T.Lawsonas sutartyje neturėjo verslo klasės lėktuvo bilietų, bet po pirmų penkerių, šešerių rungtynių, komandos savininkas liepė mums pakeisti bilietus. Tai tikrai mus labai nudžiugino.
– Daugeliui vienas svarbiausių faktorių jūsų žaidime Kinijoje yra aikštėje praleistas laikas. O jo praleidžiate daug. Pelnote daug taškų, atkovojate daug kamuolių. Kaip atlaiko kūnas?
– Iš pradžių, aišku, buvo šioks toks šokas. Tiek minučių nebuvau ilgą laiką žaidęs. Reikėjo, kad organizmas priprastų žaisti du, du su puse kėlinio be keitimų. Bet dabar būna taip, kad, atrodo, dar tiek pat galėčiau sužaisti.
Tai yra didelis ir trenerio Virginijaus Mikalausko nuopelnas. Atvažiavau čia ir nieko nežinojau. Susėdom ne vieną kartą prie arbatos puodelio. Jis pasakė, kad pasirengęs man padėti, kad duos pratimus, kurie mano kūnui grąžins laisvumą. Sakė, kad atrodau kaip robotas.
Ėjo laikas ir mano kūnas po truputėlį atsigavo. Dabar žaidžiu daug laisviau. Atsirado ir tokių judesių, kurie jau buvo ir primiršti. Bėgu žymiai lengviau. Dėl to džiaugiuosi ir jam esu dėkingas.
– Kaip tik ir norėjau klausti apie „Golden Stars“ klube dirbantį fizinio rengimo trenerį V.Mikalauską. Kiek daug jis padėjo atsidūrus visai kitokioje ir dar nematytoje aplinkoje. Juolab po sunkaus karjeros laikotarpio?
– Prieš tai su Virginijumi buvau susidūręs tik vieną kartą. Trumpai buvome susitikę ir tik pasisveikinome. Todėl apie jį nieko nežinojau. Bet per šį laiką jis daug ką man parodė ir pamokė. Jis yra super inteligentiškas, super protingas, kiekvieną dieną pasako įdomių dalykų, susijusių ne tik su krepšiniu.
Mes kiekvieną dieną geriame arbatą. Nutariau jam simboliškai padovanoti arbatinuką, kuris buvo sudužęs. Bet kai jį sutvarko, jis tampa kur kas reikšmingesnis. Dovanodamas treneriui pasakiau, kad tai yra su mintimi, jog čia atvažiavau psichologiškai sudužęs, bet jam pavyko sulipdyti mane atgal, tarsi šis arbatinukas. Kinijoje tokie arbatinukai yra labai vertinami, nes turi savo istoriją.
Tikrai esu nustebintas, koks puikus jis yra žmogus. Turbūt nepraeina ir dienos, kad kartu su juo neišgertume puodelio arbatos. Pasijuokiam, pasikalbam visokiomis temomis. Jis man tikrai šiuo metu yra tarsi mokytojas ir džiaugiuosi, kad likimas mane suvedė su juo.
– Dažnai minite arbatą. Čia gal vienas iš didžiausių pasikeitimų atvykus į Kiniją?
– Na, žinokit, tikrai taip. Prieš čia atvažiuodamas neįsivaizduodavau rungtynių dienos be dviejų, trijų puodelių kavos. Bet tai turėjo padarinių, jaučiau dehidrataciją. Po varžybų traukdavo raumenis. Bet čia ir vėl treneris V.Mikalauskas pasikvietė ir sako, žiūrėk, kas yra tikroji arbata. Ji auga specialiose provincijose, ant specialių krūmų. Rankomis skinta. Tai, kas buvo anksčiau, nelabai galima pavadinti arbata.
Ir jis man tą įdiegė. Žmonės kur nors Ispanijoje ar Italijoje kalbasi prie vyno taurės, o mes prie arbatos puodelio. Tai turi irgi stiprią reikšmę. Tai tas naujas kultūrinis dalykas, kurio išmokau atvykęs čia.
– Kinijos čempionatas artėja prie pabaigos. Donatai, kokie šansai, kad ir po šio sezono liksite žaisti šioje šalyje? Sakoma, kad per mėnesį Šandongo klube uždirbate po 400 tūkst. dolerių. Daugelyje Europos komandų tiek žaidėjai uždirba per visą sezoną... Gaunate algą, kokią kitas žaidėjas uždirbtų gal per penkis sezonus.
– Tikrai nesakau ne. Bet dabar visos mintys yra apie šį sezoną. Noriu jį pabaigti kaip galima geriau. O jeigu viskas susiklostys sėkmingai, manau, bus ir variantų. Žiūrėsim, kaip susiklostys mano kelias, bet dabar tikrai esu viskuo patenkintas.
– Į Kiniją atvykote iš Naujojo Orleano „Pelicans“. Tuomet jūsų vietą užėmė NBA super žvaigždė DeMarcusas Cousinsas. Vėl likote įkalintas ant suolo. Dabar jis traumuotas iki sezono pabaigos. Gal „Pelikanai“ kviečiasi sugrįžti, esat panašios pozicijos žaidėjas, sezonas jums jau greitai baigsis. Gal kitos NBA komandos domisi?
– Šiuos visus dalykus aš palieku savo agentui. Tai jo darbas. Nematau reikalo dabar į tai koncentruotis. Dabar svarbiausia sužaisti ir laimėti čia.
O po sezono matysime. Dar bus likę apie dvidešimt rungtynių. Nematau problemų nuvažiuoti ir sužaisti.
– Donatai, daugelis Lietuvoje labai rimtai Kinijos čempionato nevertina. Vieniems tai NKL lygio lyga, kitiems LKL autsaiderių vieta. Kokį įspūdį pačiam palieka Kinijos čempionato pajėgumas?
– Na, čia yra apie dvidešimt komandų. Negali būti visos labai aukšto lygio. Vieni sugeba įsigyti aukšto lygio žaidėjus, kiti gal kiek žemesnio. Bet viršutinės dešimt komandų turi NBA lygio žaidėjus. Tikrai lygis yra aukštas. Būtų įdomu pamatyti NKL komandos sudėtyje du NBA krepšininkus. Kova čia tikrai verda intensyvi. Pirmą–aštuntą vietas skiria nedidelis tarpas. Pralaimi trejas rungtynes iš eilės arba laimi ir padėtis labai keičiasi.
Dabar va per šešias dienas sužaisim trejas rungtynes. Treniruotis beveik nesitreniruojam.
– Ar labai tolimos kelionės? Varginančios?
– Beveik į visur čia yra vienas skrydis. Iki šiol visi skrydžiai buvo be persėdimų. Kas, tarkime, Europoje būdavo neišvengiama. Nėra sunkumų. Į aplinkinius miestus, Pekiną, važiuojame traukiniu. Tai mane nustebino.
Nes paskutinį kartą traukiniu buvau važiavęs gal Rusijoje, kai man buvo 16-a metų. Turbūt įsivaizduojate, kokie tuomet ten buvo traukiniai. O čia traukiniai važiuoja turbūt apie 400 kilometrų per valandą greičiu. Sėdynės patogios, servisas juose labai geras.
Treneris V.Mikalauskas taip ir sakė, kad man patiks traukiniai. Bet aš pradžioje buvau skeptiškas. Dabar mieliau rinkčiausi kelionę traukiniu.
– Kad klausotės radijo stoties „M1 plius“ jau žinau, bet ar tenka pasidomėti įvykiais Lietuvoje. Gal sekat, kaip žaidžia Lietuvos komandos ar NBA lietuviai?
– Aišku, sekam. Kai į treniruotę važiuoji trisdešimt minučių, tai randi laiko ir viską perskaityti, ir viską sekti. Tikrai labai džiaugiuosi „Žalgirio“ pasirodymu. Tikrai labai malonu žiūrėti, kaip komanda žaidžia. Seku ir lietuvių žaidimą.
Virginijus paleidžia „M1 plius“. O aš girdžiu girdėtą balsą, pasirodo, Tomas Langvinis ten pasakoja istorijas. Tai va, pasijuokiam. Pasikalbam apie naujienas Lietuvoje. Jeigu tik yra galimybė, domimės viskuo.
– Tai, vadinasi, sekėte ir Mindaugo Kuzminsko istoriją. Vienas geriausių Lietuvos krepšininkų tapo nereikalingas NBA lygai. Kaip vertinate Mindaugo sezono pradžią, laukimo periodą ir galiausiai sprendimą vykti į Milaną?
– Nemažai sekiau ir pats kalbėjausi su juo. Manau, kad jis priėmė gerą sprendimą, nesėdėti, nelaukti. Laikas yra brangus, o be žaidybinės praktikos jam kuo toliau, tuo būtų sunkiau sugrįžti į sportinę formą. Milano pasirinkimas irgi, manau, nėra blogas. Ten jis turės progą parodyti save ir turės žaidimo laiko.
NBA jis tikrai gali grįžti. O NBA dar kartą parodė, kad tai yra verslas. Kad ir koks jis būtų neteisingas, tai paprasčiausiai yra verslas.
Prasideda patinka, nepatinka. Mindaugas po tokios vasaros tikėjosi žaisti daug, bet NBA mechanizmas išspjovė jį. Bet tikrai manau, kad jis ten gali sugrįžti.
Mindaugas yra protingas žaidėjas ir protingas žmogus. Užuot sėdėjęs ir klausinėjęs: na tai kada? Na tai kada? Jis pasirinko žaidimą.
– Kaip jūsų šeima prisitaikė prie gyvenimo Kinijoje?
– Gerai. Sūnus auga labai dideliais tempais. Aišku, vienas iš blogesnių dalykų čia – oro užterštumas. Daugiau nelabai yra dėl ko skųstis.
