Ketvirtadienį smeigęs penkis tritaškius iš eilės į Vilerbano ASVEL krepšį Eurolygoje, T.Dimša įvairiais būdais baudė ir Vilniaus „Ryto“ gynybą sekmadienį sausakimšoje „Avia Solutions Group“ arenoje.
Su 17 taškų (4/6 dvit., 2/5 trit., 3/4 baud.) jis ir vėl buvo rezultatyviausias „Žalgiryje“, o per pastaruosius tris mačus Eurolygoje ir dvi akistatas prieš „Betsafe-LKL“ prizininkus „Rytą“ ir Panevėžio „7bet-Lietkabelį“ gynėjas rinko po 13,6 taško.
Toks T.Dimšos sėkmingas žaidimas leido „Žalgiriui“ atsitiesti po dviejų pralaimėjimų Eurolygoje ir įtikinamai 81:67 nugalėti „Rytą“, išliekant vienintele nepralaimėjusia LKL komanda.
„Parodėme, koks turi būti mūsų veidas“, – po pergalės pabrėžė akcentus gynyboje išskyręs T.Dimša.
– Kas taip gerai veikė gynyboje?
– Daug jų dalykų atkirtome. Dabar sunku pasakyti nepažiūrėjus rungtynių įrašo, bet manau, kad didžioji dalis [sumanymų] pavyko. Kažkiek leidome jų įžaidėjams veržtis į stiprias rankas, bet jei tik tokių taisytinų dalykų turėsime, tai tikrai žengsime didesnius žingsnius į priekį. O jau ir dabar didelį žengėme.
– „Rytas“ pataikė tik 12,5 proc. tritaškių (3 iš 24). Kiek tai – jūsų gynybos nuopelnas?
– Žinom, kas pas juos meta, kas nemeta. Didžiąją dalį rungtynių keitėmės ginamaisiais, neleidome jiems lengvų metimų išsimesti, nes mėgsta jie tą daryti. Išmušėme iš jų mėgstamo derinio, dėl ko jie neturėjo lengvų metimų. Nuo ko galėjome pasirizikavome. Manau, tikrai gera gynyba, o ne tai, kad jie neįmetė laisvi.
– Būdavo rungtynių, kai nuo suolo išeina antras penketas ir žaidimo kreivė krenta, bet šį kartą bet kas, kas kilo, davė postūmį, ar ne?
– Pirmiausia, didžiulė padėka mūsų sirgaliams, kurių čia susirinko didžiulis skaičius. Ką jie čia išdarinėjo... Gerai prisimenu pokalbį prieš sezoną, kai jie atėjo į mūsų treniruotę ir davė mums suprasti, kokios reikšmės rungtynės tai yra. Mes, lietuviai, tą žinome, bet užsieniečiams reikėjo suprasti. Visi priėmė tai labai rimtai ir atėjo su didžiuliu užsivedimu bei susikoncentravimu. Visi pakilę nuo suolo žaidė labai gerai.
– Tampi vis svarbesnis žaidėjas rotacijoje. Kaip jautiesi būdamas aikštėje ir turėdamas svarbų vaidmenį?
– Nesureikšminu to. Darau tą, ką dariau ir praėjusiame sezone. Stengiuosi būti agresyvus, labiau grįžau į savo poziciją, nebereikia žaisti įžaidėju. Man pačiam palengvėjo. Iggy išvyko, minučių padaugėjo, tad stengiuosi pateisinti visus lūkesčius, ko iš manęs norima. Noriu ir toliau nesustoti.
– Kiek svarbi ši pergalė prieš sugrįžtant į Eurolygą?
– Ne tiek prieš Eurolygą, bet apskritai sužaidėme vienas geriausių rungtynių šiame sezone. Parodėme, koks turi būti mūsų veidas – kad nelaimėsime rungtynių puolimu Eurolygoje. LKL gal ir galime kažkurias komandas „apmesti“, bet kentėsime viso sezono metu. Viskas turi prasidėti nuo to, kaip pradėjome šiandien. Toks turi būti mūsų veidas.
– Kiek skiriasi atmosfera ASG arenoje ir „Jeep“, kur žaidėte praėjusiais metais?
– Leido ateiti mūsų keliems, gal trims, tūkstančiams sirgalių (šypteli). Tuo ir skiriasi. Pas juos į salę negali ateiti niekas. Didelis skirtumas.
– O ar jautėsi, kad atmosfera šiandien geresnė nei įprastai būdavo šioje arenoje?
– Labai džiugu už abiejų komandų sirgalius. Tai neįtikėtinas reginys. Abiejų komandų sirgaliai palaikė savo komandas, o nuo to Lietuvos krepšiniui tik geriau ir smagiau. Smagu, kad sugrįžo į didelę areną, daug daugiau žmonių gali ateiti pažiūrėti tiek mūsų, tiek jų. Tikrai smagu.
– Atrodote kaip vienas emocinių „Žalgirio“ lyderių, kelis kartus atsisukote paraginti sirgalius. Ar tai rodo, kad labiau įsipatoginote komandoje?
– Negalvoju, kad esu įsipatoginęs, nes kiekvienose rungtynėse ar treniruotėje reikia iš naujo įrodinėti, kad gautum galimybių. Tiesiog kai kuriais momentais pasijauti, pabėgi, užsikrauni ir nori dar labiau užvesti komandą. Daug žaidėjų tą daro, manau, kad nesu išskirtinis. Nesu tas, kuris rodo daug emocijų, bet kartais iššaukia.
– Kaip įvertintum Nazo Mitrou-Longo bloką varžovui dviem rankomis?
– Kaip tik bėgau iš nugaros – atrodė tikrai įspūdingai (šypsosi).
– Pabaigoje prašeisi keitimo – užklupo skausmai?
– Taip, varžovas padarė pražangą ir įspyrė į raumenį, bet nieko rimto.
