Nuaidėjo Dainiaus Adomaičio švilpukas ir 10 rinktinės žaidėjų išsirikiavo Palangos sporto centro krepšinio salėje. „Balti“ stojo pulti prieš „Juodus“.
Baltus marškinėlius vilkėjo Domantas Sabonis. Centravo. Pirmą kartą su saviškiais pagaliau galėjo pasistumdyti ir vienas potencialių rinktinės lyderių.
Mėnesį individualiai sportavusiam „Indiana Pacers“ aukštaūgiui oficialiai duotas leidimas prisijungti prie komandinio rinktinės darbo. Pirmos treniruotės pabaigoje Domantas stumdėsi su kitu vidurio puolėju Martynu Echodu.
D.Sabonis statė tvirtą užtvarą Mariui Grigoniui, kuris atsiplėšė nuo Ado Juškevičiaus. Kitą kartą Adas jau taip lengvai nepaleido žalgiriečio iš rankų.
Trečia treniruotė krepšinio salėje, o Jonas Mačiulis, tas nepailstantis karys, treniravosi su prakirstu antakiu. Kaip trečios pozicijos žaidėjas, lakstė įsikibęs jaunesnį varžovą Edgarą Ulanovą.
10 žaidėjų aikštėje suko D.Adomaičio nubraižytus derinius, o septyni stebėjo veiksmą iš šalies, už galinės ir šoninės linijos.
Po 20 atsispaudimų – geras prasitampymas, paskutiniai trenerio žodžiai ir garsus „Mes už... Lietuvą!“ Palangos salės centre.
Iš kai kurių rinktinės žaidėjų veidų ir alsavimo matėsi, kad darbas intensyvus. Nacionalinė komanda jungia vis aukštesnę pavarą, iki pasaulio čempionato likus jau mažiau nei mėnesiui.
Vėlų penktadienio vakarą Pamplonoje pamatysime, kuo virto pirmos 11 pasiruošimo dienų su treniruotėmis lauke ir salėje. Dar neišvysime tikrojo Lietuvos rinktinės portreto – Ispanijoje nežais Jonas Valančiūnas, Domantas Sabonis, Mantas Kalnietis, Renaldas Seibutis ir Paulius Jankūnas.
Bet pasaulio čempionato misijai susirinkusi Lietuvos rinktinė bus kitokia, sako nacionalinės komandos trenerių štabo narys Benas Matkevičius.
„Boston Celtics“ tarptautiniu skautu dirbantis specialistas 24sek parodė Lietuvos rinktinės kontūrus pasaulio pirmenybėms Kinijoje.
– Kokią Lietuvos rinktinę mes matysime pasaulio čempionate? – paklausėme Beno Matkevičiaus.
– Manau, rinktinė bus kitokia, nei esame įpratę matyti. Rinktinė turės skirtingus žaidimo bruožus.
Išnaudojant mūsų jėgas po krepšiu su Domantu ir JV reikės žaisti vienaip, o kai eisime su lengvesniu penketu, reikės žaisti kitaip.
Turėsime gerai ir protingai aikštėje išdėlioti žaidėjus. Labai daug kas priklausys nuo to, kaip ginsis varžovai ir nuo kur jie padės gynyboje – prie to mes kartais turėsime prisitaikyti. Bet mes bandysime versti varžovus taikytis prie mūsų, nes mūsų žaidimas bus vienoks ir bandysime išnaudoti savo pranašumus.
Reikės išmokti žaisti kartu su JV ir Domantu. Birželio lange pernai jau tą šiek tiek matėme. Tai buvo trumpa akimirka to, ką mes norime matyti.
Aišku, pasaulio čempionate mūsų lauks didesni iššūkiai, bet bandysime tam ruoštis ir išnaudoti savo pranašumus.
– Ką reiškia „kitokia rinktinė“? Kuo ji bus kitokia nei anksčiau?
– Žaisime įvairiapusiškai: tai po krepšiu, tai pikenrolas, tai metikams. Pagal tuos penketus, kurie bus aikštėje, mes bandysime išnaudoti savo stiprybes aikštėje.
Pagal tai turėsime parinkti ir teisingus derinius. Tai jau mūsų, trenerių, uždavinys.
– Ar toks įvairiapusiškas žaidimas reiškia, kad jūsų laukia daugiau darbo: daugiau derinių, jų šlifavimo, laiko išdirbimui?
– Nebus taip, kad žaidėjus versime taikytis prie savo sistemos.
Per trumpą laiką bandysime pritaikyti žaidimą prie mūsų krepšininkų stiprybių. Negali atvažiuoti su savo sistema ir versti žaidėjus taikytis prie tavęs ir tikėtis kažką pamatyti. Žinome mūsų kandidatų stiprybes ir stengsimės jas išnaudoti prasmingai.
Kiekvienos draugiškos rungtynės bus labai svarbios.
Rungtynių metu turėsime tai greitai galvoje atpažinti, įgyvendinti ir pakeisti, jeigu reikės pakeisti. Po rungtynių turėsime analizuoti, kuo greičiau prisitaikyti ir išryškinti problemas.
Kartais jos būna paslėptos, ne iš karto atpažįstamos, todėl visų mūsų darbas bus kuo greičiau atpažinti sunkumus ir tuos iššūkius greitai įgyvendinti.
Jeigu ne, bus daugiau problemų.
– Kai varžovų skautai analizuos Lietuvos rinktinės žaidimą ir pateiks jo įvertinimą savo žaidėjams, kokias pagrindines rinktinės stiprybes jie išskirs?
– Manau, kad priekinė linija yra ir tikrai bus privalumas. Tada, žinoma, firminis pikenrolas su Mantu Kalniečiu ir Jonu Valančiūnu turėtų būti efektyvus.
Žvelgiant toliau, turime išlaikyti balansą ir išnaudoti savo metikus prie perimetro.
Jeigu varžovai mus įvertins ir apibūdins kaip komandą, su gerai subalansuotu puolimu, tada, reiškia, būsime gerai atlikę savo darbą. O jeigu dar pridės, kad tobulai ginamės ir esame fiziška komanda, tada tai bus labai geras ženklas.
– Koks veiksmas turi vykti aplinkui Joną Valančiūną ir Domantą Sabonį, kad jie atskleistų savo geriausias savybes ir būtų naudingiausi Lietuvos rinktinei?
– Šalia turi būti daugiau metikų, kad galėtume išplėsti aikštę. Varžovams tada būtų sunkiau padėti po krepšiu, tad galėtume geriau išnaudoti tiek Domantą, tiek JV. Kai abu jie aikštėje, jie taip pat turi susigroti su vienas kitu.
Birželį pasaulio čempionato lange buvo gerų momentų, kai jie susipasavo tarpusavyje ir gerai sužaidė. Dėl to tos draugiškos rungtynės mums bus labai svarbios, nes reikės surasti vienas kito ritmą.
– Panašius galvosūkius, kokius pasaulio čempionatui spręsite ir jūs, NBA sezono metu narsto „Indiana Pacers“ klubas. Jame taip pat didžiulį galvos skausmą kelia klausimas, kaip vienu metu aikštėje išnaudoti du centrus – Domantą Sabonį ir Mylesą Turnerį. Kuo Lietuvos rinktinės situacija skiriasi nuo „Pacers“?
– Skiriasi daugiausia tuo, kad Turneris meta daugiau tritaškių. Domantas tą irgi gali padaryti, bet NBA aikštė yra platesnė, taisyklės – kitokios. Čia, Europoje, baudos aikštelė yra labiau užkimšta.
Turėsime išmokti išplėsti tą aikštę ir teoriškai padaryti ją kaip NBA.
Bet taip, Indianoje Turneris išsimeta daugiau tritaškių nei kažkuris iš mūsiškių.
– Dėl tų taisyklių skirtumų bus tik dar sunkiau išnaudoti J.Valančiūno ir D.Sabonio duetą?
– Taip. Yra komandos, kurios turi tokius žaidėjus kaip mūsų – du didelius, kurie turi vienas su kitu žaisti tam tikru metu. Tam sugalvotas ir padarytas tam tikras žaidėjų išsidėstymas aikštėje. Labai daug kas priklauso nuo derinių ir aikštėje esančių žaidėjų, kad varžovų pagalbos būtų sunkesnės.
Bet tos taisyklės Europoje leidžia gynybai labiau užkimšti baudos aikštelę. Tarptautiniame krepšinyje varžovai gali labiau užsidaryti baudos aikštelėje, todėl labai svarbu turėti metikus.
– Ar Jonas Valančiūnas arba Domantas Sabonis šioje rinktinėje patys plės aikštę ir mėtys iš toli?
– Bus ir taip, ir taip.
Negalime žaisti tik vienpusiškai ir viską stumti po krepšiu. Bus ir progos, ir laikas, kai reikės išsimesti tritaškius.
Daug kas priklauso nuo gynybos. Jeigu varžovai ginsis labai atsitraukę, jiems bus galimybė atšokti ir išmesti iš toli.
Bet čia viskas priklausys nuo situacijos, todėl bus labai svarbus žaidimo skaitymas.
– Su Domantu Saboniu ir Jonu Valančiūnu aikštėje, rinktinės žaidimo kryptis bus aiški. Ar galima sakyti, kad ši rinktinė bus tarsi amerikietiško futbolo komanda, nes kai keisis starto penketo aukštaūgiai, visiškai keisis ir komandos žaidimo braižas – atrodo, rinktinė žemės, bus greitesnė ir su naujais pranašumais?
– Taip, bus skirtingi penketai.
Turėsime specifinę rotaciją, kurią bandysime atrasti ir greičiau į ją įeiti. O tada žiūrėsime, kaip žaidėjai ras ritmą. Gal vienas penketas žais geriau, o kitas po dviejų–trijų keitimų atrodys kitaip ir žaidėjai turės prie to prisitaikyti.
Labai svarbu, kad tas rotacijas perprastų ir žaidėjai – kad jie žinotų, kas su kuo žaidžia, kas kada įeina ir kas kokius metimus susimeta. Nes jei kaip žaidėjas žinai, kokius metimus turi išsimesti, tavo procentas automatiškai kils. Jeigu ateisi nežinodamas, iš kur ir kada mesti, procentas kris, o varžovams bus lengviau prisitaikyti ginantis.
Dėl to bus labai svarbu kuo greičiau surasti rotaciją ir joje kiekvienam atrasti save. Tie penketai privalės išmokti žaisti vienas su kitu.
– Kartais NBA aplinkoje dvi į vieną komandą susibūrusios superžvaigždės tarpsezonio metu daug laiko praleidžia kartu treniruočių salėje ar net už aikštės ribų. Ar kaip nors specifiškai bandysite dar geriau suklijuoti Jono Valančiūno ir Domanto Sabonio duetą?
– Jie jau ilgą laiką pažįstami, tad nėra taip, kad jie būtų nauji ir turėtų vienas prie kito pratintis.
Nemačiau tų jų individualių treniruočių prie rinktinės, bet kiek supratau, treniruodamiesi individualiai jie dirbo vienas su kitu, žaidė vienas prieš kitą.
Manau, kad iš Indianos atvykęs treneris prisitaikė prie situacijos ir išnaudojo tai, kad jiedu galėtų žaisti kartu.
Jie vienas kitą gerai pažįsta ir bus pasiruošę tam iššūkiui. Nemanau, kad būtinai reikės pririšti vienas prie kito rankomis ir priversti vaikščioti kartu (šypsosi.).
– Bus labai įdomu stebėti Lietuvos rinktinės žaidimą, kai prasidės keitimai. Ar po tų keitimų Sabonis taps vidurio puolėju, kai Jonas Valančiūnas sės ant suolo?
– Bus du penkti numeriai, kurie privalės žaisti aikštėje, todėl ir yra sunku. Bet kartais bus varžovų, kuriems bus sunku prisitaikyti prie mūsų ūgio ir masės.
Manau, priešininkai turės dėti savo ketvirtus numerius ant Domanto. Ten Domantas galės žaisti daugiau ant ūso. Jeigu varžovų ketvirtas numeris bus lengvas, tada Domantas galės atakuoti jį su savo stiprybe po krepšiu, jeigu varžovas lėtesnis – galės jį atakuoti žaisdamas du prieš du.
Bet taip, Domantas žais per abi pozicijas. Kaip centras, jis gali gerai nusimesti kamuolį. Jis gali ne tik pats užpulti. Visi susižavėję, kad kamuolys nelimpa prie jo – kamuolys limpa prie komandos draugų per jį.
Jis labai greitai skaito situacijas, toliau perveda kamuolį ir žaidimas prie jo nestoja. Tai pats geriausias dalykas – centro pozicijoje tai yra privalumas.
Su savo ilgomis rankomis ir mase po krepšiu Valančiūnas turi vieną privalumą, o Sabonis turi kiek kitokias stiprybes, kurios gali sueiti viena su kita arba atskirai.
– Sabonis ir Valančiūnas NBA žaidžia daugiausiai vidurio puolėjo pozicijoje. Jeigu Valančiūnui ilsintis Sabonis galės perimti jo minutes centro pozicijoje, ar rinktinei dar reikės saugiklių – papildomų tikrų vidurio puolėjų ant suolo?
– Be abejo, reikia.
Pirmame ketvirtyje gali surinkti dvi greitas pražangas ir situacija keičiasi. Atsarginį turbūt reikės turėti. Aišku, čia reikės vertinti pagal pasiruošimą čempionatui ir žiūrėti, kaip tie žaidėjai įsipaišo į žaidimo braižą.
– Ar Paulius Jankūnas rinktinėje virs centru, ar vis dar ketvirtos pozicijos, o reikalui esant – tuo pačiu ir penktos pozicijos žaidėju?
– Pauliui teks žaisti per abi pozicijas. Jis tai puikiai supranta ir žino, kaip išnaudoti savo stiprybes tiek vienoje, tiek kitoje pozicijoje.
– Daugelis akcentuoja stiprią Lietuvos priekinę liniją. O kokie pagrindiniai mūsų perimetro žaidėjų privalumai ir stiprybės?
– Žinoma, minėtas tandemas tarp JV ir Manto yra vienas iš privalumų. Taip pat žaidimas du prieš du.
Manau, mūsų patirtis visose pozicijose bus labai svarbi. Tiek tokių žaidėjų kaip Kalnietis ar Seibutis aukščiausio lygio krepšinio patirtis bus tik į naudą.
Mačiulis su Kuzminsku turės irgi padėti išplėsti aikštę ir prisidėti savo atletiškumu bei fizine jėga.
– Rinktinėje yra labai daug žaidėjų, kurie gali žaisti per kelias pozicijos. Daug universalių krepšininkų turime tarp 3 ir 4 numerių. Ką tai suteikia komandai?
– Labai daug kas priklausys nuo varžovų. Vienoje situacijoje kartu gali gerai sužaisti Kuzia su Mačiuliu, kitoje – Ulė su Kuzia ir t.t.
Reikės vertinti, kaip gynyba prieš juos ginasi, kuris turi pranašumą ir kaip juos išnaudosime.
Šiais laikais nėra tik 1, 2, 3, 4 ir 5 pozicijos. Turi įžaidėją – kamuolio valdytoją, gynėjus arba vadinamuosius žaidėjus, kurie gali žaisti antroje arba trečioje pozicijoje ir su kamuoliu priimti sprendimus, ir yra dideli.
Pagal tai žiūri, kaip varžovai prisitaiko prie tavęs ir kur susidaro pranašumai. Tada per tas varžovų silpnybes ir reikia eiti.
– Dėl kokių galimų rinktinės situacijų jums, kaip trenerių štabui, kyla daugiausiai nerimo?
– Daugiausiai ne kiek deriniuose, bet, turbūt, gynyboje. Kiek sistemų mes galėsime turėti gynyboje.
Pasiruošimo cikle bandysime žiūrėti, kaip mes galime tai įgyvendinti su penketais. Ar galime būti agresyvūs, ar pasyvesni, prisitaikyti prie varžovo. Reikės žiūrėti, kuri gynyba mūsų komandai labiausiai tinka. Tie penketai labai dažnai keisis aikštėje, todėl sunku turėti 3-4 skirtingas gynybos sistemas.
Jau bandome tai įgyvendinti ir žiūrėsime, kaip per pasiruošimo etapą visa tai vystysis.
– Ar tokia sudėtinga pasaulio čempionato grupė keičia Lietuvos rinktinės pasiruošimo planą ir akcentus?
– Turime atvažiuoti pilnai pasiruošę. Negalime nė minutės pagalvoti, kad dar turime laiko įsivažiuoti. Turime būti iškart pasiruošę, nusiteikę ir nuo pat pradžių kovoti.
Senegalas mūsų tikrai neglostys, o Kanada gal ir neaiški, bet turi daug talento. Jie gali konkuruoti su visais pasaulio čempionato varžovais.
O apie Australiją net nėra ką kalbėti. Tai jau beveik kaip pagrindinis mūsų varžovas, su kuriuo mes beveik kasmet susitinkame. Tai bus didelis iššūkis.
– Tai bus antras toks didelis ilgas turnyras šiam trenerių štabui. Ar pasiruošimas planetos pirmenybėms vyko kaip nors kitaip nei 2017-ųjų Europos čempionatui?
– Mes per pasaulio čempionato langus įsivažiavome ir gerai vienas kitą pažįstame.
Treniruočių procesas išlieka panašus, tik detalių gilumas dabar išsamesnis. Dabar gal reikia perteikti žaidėjams daugiau informacijos.
Per langą yra mažiau laiko ir ten turi greitai viską įgyvendinti – nėra daug ką keisti. O čia yra daugiau laiko, turime daugiau idėjų.
Procesas labai nesikeitė, bet turime surasti gerus penketus ir geras rotacijas. Dėl to tarpusavyje visuomet diskutuojame ir ieškome to gero susižaidimo vienas su kitu.
Su Evaldu Kandratavičiumi ruošėme komandą ir lauke, ir aikštelėje. Manau, be problemų įgysime tą formą. Jau po beveik 10 dienų kai kurių žaidėjų forma buvo ženkliai pagerėjusi. Geras ženklas. Toliau žiūrėsime, kaip salėje vystyti tą formą.
Salės forma yra kitokia nei lauko. Mes bandėme tą sujungti ir Evaldas Kandratavičius tą labai gerai padarė.
– Kokią Lietuvos rinktinę mes matysime pirmosiose draugiškose rungtynėse Ispanijoje?
– Tai bus pirmas apsiuostymas. Pažiūrėsime, kaip atrodome po viso to treniruočių proceso, metimų, pasižaidimo.
Gal daugiau dėmesio atkreipsime į tuos rolinius žaidėjus, kaip jie save atranda, kaip jie įsivažiuoja ir kaip šioje komandoje gali atrodyti.
Žiūrėsime, kaip galėsime bėgti prieš ispanus, kaip galėsime apsiginti ir kaip tie žaidėjai atrodys individualiai. Tai bus labiau individualus testas. Komandinis žaidimas bus svarbus, bet žiūrėsime, kaip žaidėjai galės įsiterpti į tą sistemą.
– Kaip tos pirmosios pasiruošimo rungtynės atrodo nuo suolo trenerių akimis?
– Kai einame į salę ir žaidžiame, matosi daug skubėjimo. Pirmą savaitę labai sunku išgauti kokybę. Dar daug kas perskuba, sprendimų greitis nedidelis, žaidimas sulėtintas.
Reikia išdirbti kokybiškas užtvaras, perdavimus, išsimesti tikrus metimus. Dabar dar truputį perskubame.
Taip pat bus svarbu per daug neįsivelti į ispanų žaidimą. Jei jie pradės bėgti, svarbu mums nepradėti su jais žaisti.
