Taip, skaičiai nenuginčijami. J.Diggsas yra didžiausią naudingumo balų vidurkį turintis LKL krepšininkas. Faktas: su 16 naudingumo balų per rungtynes 188 cm ūgio krepšininkas 0,17 naudingumo balo aplenkė Vilniaus „Lietuvos ryto“ vidurio puolėją Artūrą Gudaitį.
Tačiau laikai keičiasi ir tobulėja ne tik krepšinis, bet ir jį aiškinantys skaičiavimai.
Žymiausi pasaulio krepšinio žurnalistai jau seniai atsisakė standartinio vidurkio per rungtynes skaičiavimo. Šiais laikais pateikiama daugiau skaičiavimų, kuriais objektyviau galima apibūdinti kiekvieno žaidėjo statistinį naudingumą.
Galime pradėti nuo naudingumo balų vidurkio skaičiavimo, visų LKL krepšininkų naudingumą skaičiuojant per 40 minučių. Taip lygiavertiškai skaičiuojama statistika žaidėjų, kurių minučių skaičius gali skirtis bent dešimčia per rungtynes.
Ką turime?
Remiantis „Court Side Newspaper“ duomenimis, jeigu visų žaidėjų rodiklius skaičiuotume išvedus 40 minučių vidurkį ir atrinktume tik tuos žaidėjus, kurie sužaidė daugiau nei 18, t.y. daugiau nei 50 proc. sezono rungtynių (juk naudingiausias sezono žaidėjas negali būti krepšininkas, žaidęs LKL du mėnesius) ir bent 300 minučių (vid. 15 minučių rungtyniavęs žaidėjas negali vadintis geriausiu visą sezoną), statistika rodo, kad didžiausią efektyvumą rinko šie žaidėjai:
| Žaidėjas | Komanda | Naudingumas |
| 1. Artūras Gudaitis | „Lietuvos rytas“ | 28,8 |
| 2. Kšištofas Lavrinovičius | „Lietkabelis“ | 28,5 |
| 3. Drew Gordonas | „Lietuvos rytas“ | 27,4 |
| 4. Vaidas Čepukaitis | „Juventus“ | 26,4 |
| 5. Jerai Grantas | „Neptūnas“ | 23,7 |
| 6. Paulius Jankūnas | „Žalgiris“ | 23,1 |
| 7. Edgaras Ulanovas | „Žalgiris“ | 22,2 |
| 8. Artūras Valeika | „Vytautas“ | 22,2 |
| 9. Benas Madgenas | „Lietkabelis“ | 21,5 |
| 10. Andriyus Agafonovas | „Pieno žvaigždės“ | 21,3 |
O kur J.Diggsas?
Skaičiuojant jo efektyvumą per 40 minučių, šiame sąraše amerikietis būtų penkioliktas (19,6 naud.).
Reikalas tas, kad J.Diggsas šį sezoną žaidė vid. po 30,4 minutės per rungtynes – tai yra antras didžiausias rodiklis visoje lygoje.
Natūralu, kad žaisdamas daugiau nei jo oponentai MVP lenktynėse – kai kurie rungtyniavo net 10-ia minučių mažiau, J.Diggsas turėjo daugiau galimybių susirinkti geresnius statistinius rodiklis.
Aišku, galima ginčytis, kad galbūt kitų žaidėjų efektyvumas žaidžiant ilgiau dėl nuovargio būtų smukęs, bet progresyviosios statistikos skaičiavimai rodo, kad iš tiesų buvo daugiau efektyvesnių už J.Diggsą LKL krepšininkų.
NBA neskaičiuoja naudingumo balų. Jie turi kiek kitokį – žaidėjo efektyvumo reitingą (PER), kuris nuo naudingumo balų skiriasi tuo, kad čia susumuojami visi teigiami ir neigiami žaidėjo veiksmai aikštėje ir išvedamas jų vidurkis per 1 minutę.
Taigi, jeigu pagal tuos pačius kriterijus (bent 20 rungtynių šį sezoną ir bent 18 minučių per rungtynes) skaičiuotume efektyviausius LKL žaidėjus, lentelė būtų tokia:
| Žaidėjai | Komanda | PER |
| 1. Kšištofas Lavrinovičius | „Lietkabelis“ | 27,8 |
| 2. Artūras Gudaitis | „Lietuvos rytas“ | 27,2 |
| 3. Vaidas Čepukaitis | „Juventus“ | 23,3 |
| 4. Drew Gordonas | „Lietuvos rytas“ | 23,1 |
| 5. Jerai Grantas | „Neptūnas“ | 22,1 |
| 6. Edgaras Ulanovas | „Žalgiris“ | 21,6 |
| 7. Paulius Jankūnas | „Žalgiris“ | 21,2 |
| 8. Benas Madgenas | „Lietkabelis“ | 20,1 |
| 9. Artūras Valeika | „Vytautas“ | 19,3 |
| 10. Derrickas Low | „Pieno žvaigždės“ | 18,1 |
Dešimtuke vėl nematome J.Diggso, kuris šiame sąraše rikiuojasi 13-as (PER – 17,5).
Dar vienas svertas, kuris turėtų lemti naudingiausio sezono žaidėjo vardą, yra komandos rezultatai.
Klausimas: ar naudingiausiu sezono žaidėju būtų buvęs išrinktas „Šiaulių“ žaidėjas, jei jo komanda šį sezoną laimėjo tik mažiau nei kas šeštas rungtynes?
Būtų „neskanu“, todėl vertėtų atsižvelgti į komandos rezultatus.
Pradedant nuo J.Diggso, „Juventus“ klubas su 19 pergalių ir 17 pralaimėjimų reguliariajame sezone užėmė penktąją vietą. Tai yra geras uteniškių rezultatas, nes daugelis prieš sezoną prognozavo, kad „Juventus“ užims maždaug 6–7 vietas.
Taigi, statistiškai naudingiausiais sezono žaidėjais galėtų vadintis Kšištofas Lavrinovičius arba Artūras Gudaitis. Jų komandos turnyro lentelėje užėmė atitinkamai 3 ir 2 vietas, o už „Juventus“ pasiekė atitinkamai 6 ir 7 pergalėmis daugiau.
Jeigu skaičiuotume statistiškai naudingiausią žaidėją, kurio komanda pasiekė daugiausia pergalių, sezono MVP turėjo tapti Artūras Gudaitis.
Jis, beje, kaip ir J.Diggsas (priklauso nuo skaičiavimo kriterijų), drąsiai galėjo vadintis sezono MVP. Bet, mano subjektyvia nuomone, naudingiausias LKL sezono žaidėjas yra Kšištofas Lavrinovičius.
Pirmiausia, mažai kas tikėjosi, kad „Lietkabelis“ iškovos tiek pergalių ir vos neužims antros vietos reguliariajame sezone. Tik paskutinėmis savaitėmis panevėžiečiai užleido „Lietuvos rytą“ į antrąją poziciją.
Be to, 37-erių veteranas, kurio nugara atrodė trapesnė už trapučius, sužaidė visas 36 reguliariojo sezono rungtynes. Palyginimui, tai 7 mačais daugiau nei A.Gudaitis.
Įvertinimai lemia dešimtis milijonų
Naudingiausio sezono žaidėjo rinkimas yra labai subjektyvus dalykas.
Dėl to net NBA pešasi, kad bus metų MVP – trigubo dublio vidurkį turėjęs Russellas Westbrookas, fantastiškų rezultatų su „Houston Rockets“ pasiekęs ir fantastiškai žaidęs Jamesas Hardenas, ne tik puolime, bet ir gynyboje puikiai žaidžiantis Kawhi Leonardas, vienaip ar kitaip geriausias žaidėjas pasaulyje LeBronas Jamesas ar kuris kitas krepšininkas.
NBA, pavyzdžiui, individualūs prizai lemia premijas. Žymiausias šių dienų atvejis – „Indiana Pacers“ puolėjo Paulo George'o situacija. Jeigu NBA žvaigždė bus išrinkta į bent vieną iš trijų NBA simbolinių penketų, jis galės sulaukti iš klubo ne 170–180 milijonų (per 5 metus), o didesnės nei 200 milijonų dolerių sutarties.
Tą apibrėžia NBA taisyklės.
NBA žaidėjai savo sutartyse su klubais įvairiai apsibrėžia premijas už individualius apdovanojimus. Europos krepšinyje, o ypač LKL, tai gerokai retesnis atvejis. Bet krepšininkai gali gauti premiją iš savo rėmėjų, tokių kaip, pavyzdžiui, „Adidas“ ar „Nike“.
Ir LKL sezono MVP lenktynėse būtų galima rasti kelis kandidatus, kurių argumentai atitiktų MVP apibūdinimą.
Nesu tikras, ar A.Gudaičiui, K.Lavrinovičiui ar J.Diggsui šis įvertinimas atnešė ar galėjo atnešti daugiau pinigų, todėl kol kas Lietuvoje tai labiau žaidimas nei verslo dalis.
LKL pagrindiniu kriterijumi pasirinko naudingumo balų vidurkį per rungtynes. Bet tai nebūtinai buvo pats teisingiausias ir objektyviausias sprendimas.
