Institucija balandžio 14 d. kreipėsi į LKL ir klubus prašydama suteikti informaciją apie minėtą posėdį ir priimtus sprendimus po to, kai viešojoje erdvėje pasirodė publikacija apie LKL ir krepšinio klubų diskusijas dėl krepšininkų algų mokėjimo sąlygų, o du klubai buvo kaltinami esą nesilaikę susitarimo dėl žaidėjų atlyginimų.
Konkurentų susitarimai dėl darbuotojams (šiuo atveju krepšininkams) mokamo atlygio dydžio ar kitų individualių sąlygų gali riboti konkurenciją ir pažeisti Konkurencijos įstatymo reikalavimus, todėl jie negali būti pateisinami kilusia COVID-19 krize.
Vis dėlto sprendimas pradėti tyrimą rodo, kad yra pagrindas įtarti galimą pažeidimą,
„Tačiau tai dar nereiškia, kad toks pažeidimas egzistuoja“, – pabrėžiama Konkurencijos tarybos pranešime.
Pagrindo konkurencijos taisyklių pažeidimams sukėlė nutekintas Klaipėdos „Neptūno“ vadovo Sigito Ambrazevičiaus laiškas Utenos „Juventus“ ir Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ klubams, kurie susitarė su krepšininkais dėl kompensacijų dydžio ir atsiskaitė.
„Visi buvome prie bendro stalo sutarę, kad laikysimės vieningos pozicijos dėl atlyginimų krepšininkams mokėjimo. Deja Pasvalys ir Utena nusprendė pabūti gudresniais“, – rašė S.Ambrazevičius, kuris prieš tai griežtai pasisakė apie tai, kad krepšininkams atlyginimai už karantino laikotarpį neturi būti mokami.
LKL sezonas buvo nutrauktas kovo 13-ąją beveik vienbalsiu klubų sutarimu – susilaikė ir balsavo prieš tik po vieną komandą, tuo tarpu likę aštuoni pasisakė už sezono nutraukimą ir čempionų paskelbimą.
„Nėra pajamų, tad nėra ir įsipareigojimų vykdymo. Tokia reali situacija. Galime būti lengvabūdžiais ir negalvoti, kaip gyvensime kitąmet, bet tokiu atveju nebebus komandos. Jei kažkas iš žaidėjų, turinčių sutartis, griežtai reikalaus atlyginimų, klubas galimai turės skelbti bankrotą, –15min sakė Sigitas Ambrazevičius, pagrindinis klubo dalininkas. – Turime gyventi šia diena, suprasti, kas vyksta aplinkoje, suprasti, kaip gyvena verslas ir situaciją tų, kurie tave išlaiko. Pinigų likučius, kuriuos dar gausime, turėsime išnaudoti be galo atsakingai, nes dabar kentės tiek miesto biudžetas, tiek visi verslai.“
Konkurencijos taryba yra ne kartą įspėjusi, kad tiek ūkio subjektai, tiek juos vienijančios asociacijos neturi dalytis itin jautria strateginio pobūdžio informacija. Institucija yra skelbusi palankiai vertinsianti tik tas verslo iniciatyvas, kurios per COVID-19 protrūkį užtikrins vartotojų interesus, tačiau netoleruos bandymų pasinaudoti esama situacija ir riboti konkurenciją.
Už dalyvavimą konkurenciją ribojančiame susitarime ūkio subjektui gali būti skiriama piniginė bauda iki 10 proc. bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais. Ūkio subjekto vadovui už prisidėjimą prie draudžiamo konkurentų susitarimo gali būti apribota teisė nuo trejų iki penkerių metų eiti viešo ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo ar priežiūros organo nariu. Vadovui taip pat gali būti papildomai skirta iki 14 500 Eur bauda.
Konkurenciją ribojančio susitarimo dalyvis pagal Atleidimo nuo baudų programą gali būti atleidžiamas nuo baudos tuo atveju, jei nėra susitarimo iniciatorius, pirmas pateikia visą jam žinomą informaciją apie sudarytą draudžiamą susitarimą, kai Konkurencijos taryba dar nėra pradėjusi tyrimo. Konkurencijos tarybai jau vykdant tyrimą, kartelio dalyvei bauda gali būti sumažinta iki 75 proc., jei ji institucijai pateikia svarius įrodymus ir kitos papildomos informacijos apie pažeidimą.
Konkurencijos taryba taip pat ragina fizinius asmenis, turinčius įrodymų apie galimus konkurenciją ribojančius susitarimus įvairiuose sektoriuose, pateikti informaciją apie tai institucijai ir gauti piniginę išmoką iki 100 tūkst. eurų. Pareiškėjų tapatybė, jų prašymu, nebus atskleidžiama procedūros dalyviams, įskaitant ir ūkio subjektus, kurie įtariami pažeidę Konkurencijos įstatymą.
