Sostinės krepšinio mokyklos (SKM) treneris Deividas Zoruba sostinės Pilaitės rajone treniruoja apie šimtą jaunų krepšininkų.
Bet dabar jis bijo likti išmestas į gatvę, nes salę nuomojanti mokykla gavo raštą, jog patogiausias laikas treniruotėms turėtų būti skirtas nebe jam, o Vilniaus krepšinio mokyklai (VKM).
Už savo trenerį ir verslą stoja SKM vienas įkūrėjų Andrius Čerškus, turintis klausimų Adomui Bužinskui – sostinės administracijos direktoriaus pavaduotojui ir Vilniaus „Ryto“ klubo valdybos pirmininkui.
„Adomas Bužinskas stumia sporto salių nuomos tvarką, kuri biudžetines įstaigas, tarp jų ir VKM, padarytų išskirtinėmis su išskirtinėmis sąlygomis. Mums kyla klausimas: kodėl proteguojamos biudžetinės įstaigos?
Biudžetinės įstaigos be konkurso gaus sales, o mūsų treneriai liks už borto.
Nors jau trylika metų sėkmingai kuriame savo veiklą, pagal naują planą siekiama mus eliminuoti ir iš kitų sostinės rajonų bei nustumti į pakraštį“, – nerimauja SKM vienas įkūrėjų A.Čerškus.
Nuoma – vienoje interneto sistemoje
Vilniaus miesto vadovai žada naują tvarką.
Pagal ją, nuo šių metų rugsėjo visos sostinės mokyklos, ne tik krepšinio, naudosis aiškia nuomos sistema.
Iki šiol veikė „pirmesnis – gudresnis“ principas – dėl salės nuomos reikėdavo tartis su kiekvienos mokyklos direktoriumi ar ūkvedžiu. O nuo rudens visi laisvi laikai, erdvės, sąlygos bus matomi aiškiai vienoje interneto sistemoje.
„Iki šiol galiojusi tvarka nebuvo gera, nes jos tiesiog nebuvo. Esame už skaidrią sistemą, už salių atidarymą ir naudojimą visų reikmėms. Naujos sistemos tikslas yra geras – atidaryti sporto aikštynus ir muzikines klases visiems. Bet šioje vietoje užstringame, nes biudžeto mokykloms atiduotas pirmumas, o privačios – nustumtos“, – sakė Vaikų ir jaunimo neformaliojo švietimo asociacijos vadovė Neringa Juškienė.
Bet Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Adomas Bužinskas skaičiuoja kitaip.
Jis pabrėžė, kad tokia tvarka buvo ir iki šiol – pirmumo teisę rezervuoti sales turėjo savivaldos įstaigos.
Jos išlaikys pranašumą, bet bendras leidžiamų nuomai valandų skaičius auga privačių įstaigų naudai.
Trečiadienį A.Bužinskas Vilniaus savivaldybės ekonomikos ir finansų komitetui pateikė patobulintą projektą, pagal kurį privačioms neformalaus ugdymo įstaigoms atiteks nebe 8 valandos per savaitę, o 14–16,5 valandų. Biudžetinės įstaigos turės 12 valandų, bet jos išlaikys pirmenybę konkretų laiką užsiėmimams rinktis pirmosios.
„Pranašumas nėra suteikiamas. Kaip tik – privačioms neformalaus ugdymo įstaigoms dabar daugiau nei du kartus padidinamos valandos, – sakė A.Bužinskas. – Pagal šią tvarką papildomas pranašumas neatsiranda. Mokyklų laikai visada būdavo padalinami taip, kad pirmiausia būtų užtikrinamas bendrojo ugdymo mokyklų poreikis, tada savivaldos neformalaus ugdymo poreikis, o tada likęs laisvas laikas paliekamas nuomai privataus neformalaus ugdymo įstaigoms.
Jei anksčiau kokiais nors užkulisiniais susitarimais pavykdavo susitarti su direktoriais, kad būtų apeita bendra tvarka, tai jau turėtų komentuoti atitinkamos institucijos. Dabar galėsime užtikrinti, kad pokiliminiai susitarimai nebeegzistuotų.“
A.Čerškus sutinka, kad iki šiol mokyklos juos įsileisdavo mieliau, nes SKM prisidėdavo prie daugumos mokyklų gerovės įranga (kamuoliais) ir šventiniais renginiais.
Bet jis įsitikinęs, kad pakeitus tvarką savivaldos įstaigos, tarp jų svarbiausia varžovė VKM, turės pranašumą, o privačių įstaigų padėtis tikrai nepagerės.
Pavyzdžiui, turėdamos 12 valandų per savaitę ir rinkdamos rezervacijai laiką pirmosios, jos galės ramiai užsitikrinti popamokinį geriausią laiką – nuo 16 iki 19 val.
A.Bužinskas mano, kad galiausiai kova vyksta ne dėl valandų, o dėl svarbesnio grobio.
„Suprantu, kad yra politikų ir kitų žmonių nuomonių, kad mes apskritai turėtume neformalaus ugdymo funkcijų nevykdyti ir viską atiduoti privačiam verslui. Bet tai jau kito lygio politinis sprendimas, – sakė A.Bužinskas. – Manau, kad šaršalas kyla dėl to. Svarstymuose dalyvauja suinteresuotos pusės, kurios bando suplakti dvi temas. Yra pusė, kuri mano, kad savivaldybė neturėtų vykdyti neformalaus ugdymo funkcijos ir siūlytų uždaryti mūsų sporto ar muzikos mokyklas.
Vis grįžtama į šią diskusiją, bet šiuo atveju nagrinėjome konkrečią tvarką ir skyrėme privačioms įstaigoms daugiau valandų.“
Naujokai dirba efektyviau
Regis, nematoma kova tarp dviejų didelių krepšinio mokyklų kaista.
Tokias žvaigždes kaip Artūras Karnišovas, Rimantas Kaukėnas, Antanas Kavaliauskas, Angelė Rupšienė, Vida Beselienė išauginusi VKM didžiuojasi ir dabartiniais talentais.
Broliai Lavrinovičiai ir iš Utenos pervažiavęs Jonas Valančiūnas po kelerius metus tobulėjo VKM, o prieš kelerius metus jisji su gyvavimą baigusia Šarūno Marčiuliono akademija. VKM laiko savo auklėtiniais Deividą Sirvydį, Mareką Blaževičių, Ąžuolą Tubelį, Augustą Marčiulionį.
Vytauto Tupčiausko nuo 2015 metų vadovaujamoje VKM treniruojasi arti pusantro tūkstančio vaikų.
SKM dar negali didžiuotis išugdytomis žvaigždėmis, nes įsikūrė tik prieš trylika metų. Bet SKM įvairaus amžiaus komandos praėjusį sezoną laimėjo tris Moksleivių krepšinio lygos titulus, o šiemet iki pandemijos pretendavo į keturis.
Dar svarbiau, SKM laimėjo konkurencinę kovą dėl vaikų, subūrusi jų jau apie 3,5 tūkst., nors tėvai už jų treniruotes turi mokėti daugiau.
„2020 metais SKM biudžetas sieks 1,5 mln. eurų, savivaldos pinigai jame sudarys mažiau nei 1 proc., arba mažiau, nei savivaldybė skyrė VKM 50-mečio šventei. 2020 m. VKM iš savivaldybės gaus 964 tūkstančius eurų. Užims vaikų: SKM 3500; VKM 1300. Treniruotės vidutiniškai kainuos: SKM 35 Eur; VKM 20 Eur. Teoriškai, jei perkeltume VKM biudžetą į SKM, 3500 vaikų galėtų sportuoti už treniruotes mokėdami per mėnesį 4,75 Eur. Kaip ir kituose sektoriuose, taip ir šiame, privati iniciatyva veikia 4 kartus efektyviau. Nekalbant apie sportinius rezultatus, nes SKM yra geriausia krepšinio mokykla Lietuvoje, – skaičiavo SKM įkūrėjas A.Čerškus. – Mes neprašome mums nepriklausančių pinigų, mes siūlome efektyvesnį jų panaudojimą investuojant į taip trūkstamą sporto infrastruktūrą Vilniaus mieste ir prašome galimybės ja naudotis vienodomis sąlygomis, neišskiriant jokių prioritetų.“
Ko norėtų „Rytas“?
A.Čerškus neturi įrodymų, bet jam kyla įtarimų, kad naująja salių nuomos tvarka Vilniaus savivaldybė rūpinasi ir dėl „Ryto“ komandos.
Lygiai prieš metus A.Bužinskas teigė, kad atėjo laikas „Rytui“ sukurti trūkstamą piramidės dalį. „Rytas“ turi dukterines jaunimo ekipas – NKL rungtyniaujantį „Perlą“ ir Regionų lygoje žaidžiantį „Rytą-2“, bet jauniausios grandinės dalies trūksta.
Todėl buvo sugalvota įkurti „Ryto“ akademiją, kuri apimtų 15–18 metų talentingiausius krepšininkus iš abiejų Vilniaus krepšinio mokyklų.
„Mes matytume „Ryto“ akademiją kaip skėtį, po kuriuo tilptų abi mokyklos. O kaip klubas sugalvos tuo skėčiu tapti – globojant vieną krepšinio mokyklų, o gal jungiant abi, – tai jau klubo namų darbai. Mūsų tikslas, kad klubas panaudotų savo žinias ir rūpintųsi vaikų ugdymu nuo pat pradžių. Kad nebūtų taip, kad atsirenka tik vyriausius. Maksimalus planas būtų viską sujungti į vieną sistemą. Kad už Vilniaus mokesčių mokėtojų pinigus išugdytų krepšininkų komandai nebereikėtų pirkti per agentus, o jaunimas nuo pat pradžių žinotų savo tapatybę ir aiškią kryptį keliaujant krepšinio pakopomis“, – pernai sakė A.Bužinskas.
Didžiausias „Ryto“ akcininkas Darius Gudelis tada paprašė A.Čerškaus paruošti projektą, kaip SKM galėtų integruotis į Vilniaus krepšinio klubo sistemą.
Projektas buvo pristatytas, o naujos akademijos vadovu pasiūlytas Rūtenis Paulauskas.
Tačiau, anot A.Čerškaus, derybos nebuvo pradėtos, o paskui jis iš patikimų šaltinių išgirdo, jog „Rytas“ derina savo piramidės pamatus su VKM.
Esą ji įsikurtų Pašilaičiuose, kur kyla trijų sporto salių kompleksas, o naujam dariniui vadovautų anksčiau savivaldybės atstovu „Ryto“ komandoje buvęs Vilniaus tarybos narys, buvęs krepšininkas Linas Kvedaravičius.
A.Čerškui kyla įtarimų, kad tokiu būdu „Rytas“ galėtų paprasčiau perimti VKM skiriamą milijono eurų paramą, kuri prisidėtų prie ir taip miesto skiriamos 1,2 mln. eurų metinės paramos Vilniaus komandai.
„Ryto“ valdybos pirmininkas A.Bužinskas patvirtino, kad žiemą duris turintis atverti sporto kompleksas Pašilaičiuose tikriausiai atiteks biudžetinei VKM, nes tokia ir buvo numatyta pastato paskirtis.
Bet A.Bužinskas neigė, jog „Rytas“ jau yra pasirinkęs, su kuria krepšinio mokykla sudaryti absoliučią sąjungą.
„Kol kas partneriai yra abi krepšinio mokyklos. Ir be vienos, ir be kitos „Ryto“ piramidė nusilptų. „Rytas“ turi bendradarbiavimo sutartis su abiem mokyklomis ir tai tęsiasi, – aiškino A.Bužinskas. – Konkurencija tarp dviejų mokyklų tikrai yra. Galbūt ji galėtų būti sveikesnė, nežinau, ar galėčiau komentuoti asmeninius abiejų mokyklų vadovų konfliktus.
Bendrai apėmus, sistema veikia. Geriausi abiejų mokyklų krepšininkai „Ryto“ sistemą pasiekia. Natūralu, kad anksčiau ar vėliau turėtų gimti bendras „Ryto“ akademijos sprendimas. Bet jis negali kilti remiantis viena ar kita mokykla. Jos turi būti įtrauktos abi.“
Tikisi pokalbio prie apvalaus stalo
Ar Vilnius pritars naujai tvarkai, turėtų paaiškėti birželio 17 dieną. A.Bužinsko pristatytą projektą dar vertins taryba, susirinksianti į kas mėnesį vykstantį posėdį.
Mažesniu mokesčiu VKM yra tarsi labiau prieinama, bet daug tėvų palaiko ir privačios SKM pusę. Tėvai tariasi ir renka parašus, kad grupės liktų įprastose mokyklose, nes nerimauja, jog dabar jos gali būti išstumtos į tolimiausius Vilniaus rajonus.
„Suprantu, kad privati mokykla nori užsidirbti, bet kažkas kiša pagalius į ratus. Bet jie gerai viską darė. Man negaila sumokėtų pinigų“, – sakė vieno SKM lankančio 12-mečio krepšininko motina.
Vaikų ir jaunimo neformaliojo švietimo asociacijos vadovė Neringa Juškienė ketvirtadienį dar kalbėsis su Vilniaus vicemeru Valdu Benkunsku.
„Norime sėsti prie apvalaus stalo ir išsiaiškinti, – sakė N.Juškienė. – Iki šiol savivaldybės atsakingi asmenys nesikreipė ir nederino nė su viena sporto mokykla. Kodėl pagal naują tvarką būtų pranašumas biudžetinėms įstaigoms, mums dar niekas neatsakė.“
