Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2016 11 02

Krepšinis be alaus: ar tai įmanoma?

Krepšinio rungtynės be sirgalių konfliktų. Be šlykščių replikų, kurios ištrūko iš nuo alaus sudrėkintos gerklės. Be merdėjančių sirgalių tribūnų kėdėse. Bet ir be didžiulių investicijų Lietuvos krepšinio klubams. Tokių, be kurių nežinia, ar sugebėtų išsilaikyti krepšinio komandos. Ar Lietuvos krepšinis gali gyvuoti be alaus? Toks klausimas tapo aktualija, kai pažaboti alkoholio reklamą užsimojo naujoji valdžia.
Krepšinis be alaus: ar tai įmanoma?
Krepšinis be alaus: ar tai įmanoma? / AFP/„Scanpix“ nuotr.

„Net rėmėjai, kurie rinkdavosi į arenos VIP ložę, piktindavosi: kaip čia dabar be alkoholio? Buvo nepatenkintų, per dantį traukiančių. Bet visi priprato.

Dabar arenoje visai kita atmosfera. O ir žiūrovų nesumažėjo. Apsauga nebeturi, ką veikti. Nebent atvažiuoja „Lietuvos ryto“ sirgaliai. Bet šiaip, ir apsauga dabar mums pigiau kainuoja.

Teko kalbėti su apsaugos darbuotoja, kuri sakė, kad kaip gera, kai nebėra girtų žmonių. Ji pati matė, kaip pernai į VIP ložę su tėveliu atėjo berniukas. Buvo toks laimingas įsikibęs į ranką, kad kartu pažiūrės krepšinį. O po rungtynių lipo laiptais nuleidęs galvą, nes tėtis buvo išgėręs.

Kai vasarą Kėdainiuose žaidė rinktinė ir Lietuvos krepšinio federacija nuomojo areną, leido prekybą alkoholiu. Prie tualetų nutįso eilės. Pusė žmonių ne krepšinį žiūrėjo, o puolė pirkti alų.

Iš moksleivių, mergaičių, girdėjome atsiliepimų, kad prie jų kabinėjasi girti vyra.

R.Karbauskis: „Jeigu dabar priimtumėme sprendimą (uždrausti alkoholio reklamą sporte), smūgis būtų nemažas. Nežinau, kaip išsilaikytų kai kurios komandos. Jokiu būdu nėra tikslo pakenkti sportui.“

Rėmėjai iš pradžių kalbėjo, kad krepšinio žiūrėjimas prarado prasmę, kai nebėra galimybės išgerti čierkelės. Bet viskas kuo puikiausiai. Juk dvi valandas galima iškentėti be čierkelės. Kokia čia kančia? Visos arenos turėtų tą pabandyti“.

Tai – Kėdainių „Nevėžio“ direktorės Ingridos Marijošienės pasakojimas apie revoliucinį klubo sprendimą ant marškinėlių užsidėti ne kažkurio aludario reklamą, bet užrašą „Už blaivią Lietuvą“.

Praėjusį sezoną Kėdainių arenoje buvo draudžiama prekiauti alkoholiu ir komandos nesiejo jokios partnerystės su alkoholio bendrovėmis.

Kita vertus, „Nevėžio“ biudžeto pajamos už aludarių reklamą nesudarė didelės sumos. Palyginimui, „Utenos“ ir „Bosca“ parama „Žalgiriui“ siekia maždaug 15 proc. iš privačių rėmėjų surinktą biudžeto dalį.

Tai ir yra didžiausia problema Lietuvos krepšinyje. Blaivaus krepšinio idėja skamba gražiai, bet Lietuvos krepšiniui tai būtų didžiulis finansinis kirtis.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Ramūnas Karbauskis
Luko Balandžio / 15min nuotr./Ramūnas Karbauskis

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis nori pažaboti alkoholio prekybą ir ruošia tam griežtus įstatymų projektus. Vienas jų glaudžiai susijęs su sportu. R.Karbauskio troškimas – uždrausti alkoholio reklamą, bet jei taip nutiktų, alkoholio bendrovių finansinė parama Lietuvos sportu nutrūktų.

Abstrakčiais Klaipėdos „Neptūno“ direktoriaus Osvaldo Kurausko skaičiavimais, visas Lietuvos krepšinis netektų mažiausiai 1,5 mln. eurų paramos. Alkoholio bendrovės remia ne tik 70 proc. LKL komandų, bet ir pačią LKL, Lietuvos krepšinio federaciją.

„Jeigu dabar priimtumėme sprendimą (uždrausti alkoholio reklamą sporte), smūgis būtų nemažas. Nežinau, kaip išsilaikytų kai kurios komandos, – 24sek atviravo R.Karbauskis. – Tą puikiai suprantu. Nėra taip, kad negirdime ir nesuprantame. Mes tikrai suprantame, kad tai yra aktualu ir svarbu.

Mes negalime iš sporto ir žiniasklaidos grubiu būdu atimti tų lėšų ir galimybės išlaikyti komandas. Galiu ramiai pasakyti, kad neskubėsime. Jeigu nerasime alternatyvos, jų paieškoms bus pereinamasis laikotarpis. Jokiu būdu nėra tikslo pakenkti sportui. Bet labai sveika atlaisvinti sportą nuo priklausomybės alkoholiui. Kad jie nepriklausytų nuo vienos ar kitos alkoholio gamyklos. Tai būtų revoliucinis dalykas.

Iš kur tie pinigai gali ateiti? Alkoholio akcizo. Vien sulyginus alaus ir degtinės akcizą susidarytų 24 milijonai. Iš tų lėšų, galvojame, kad galime išspręsti. Bet kito kelio nėra. Turi būti taip, kaip Kėdainiuose, kur draudžiamas alkoholio vartojimas.

Ten komandos neremia jokio alkoholio gamykla. Būtų gražu, kad visur taip būtų. Bet turėsime tam rasti lėšų. Reikalingas pereinamasis laikotarpis, kad atsirastų, kas kompensuotų tą sumą. Su sportu reikia rasti konceptualiai sprendimą“.

Alfredo Pliadžio nuotr./LKL: Vilniaus „Lietuvos rytas“ – Kėdainių „Nevėžis“
Alfredo Pliadžio nuotr./Ant kėdainiečių marškinėlių puikuojasi blaivybę skatinantis užrašas

Lietuvos čempionas su nerimu stebi R.Karbauskio viziją politinėje erdvėje. Aiškumo dar trūksta, todėl „Žalgirio“ direktorių Paulių Motiejūną tokie užmojai glumina.

„Mums įdomu dalyvauti ir žinoti, kaip viskas vyksta. Bet ką skaitome, mus glumina, – neslėpė P.Motiejūnas. – Sporte taip jau yra, kad rėmėjai yra iš tam tikrų sričių. Jei prarastume aludarius, tai mums būtų ženklus nuostolis. Visiems klubams ir lygoms iš alkoholio bendrovių atitenka ženkli pinigų suma. Eurolygą ar LKL remia alkoholio gamintojai. Todėl mums tai būtų stiprus smūgis“.

Jis linkęs pasirašyti po alkoholio reklamos draudimo idėja, tačiau tik su sąlyga, kad ta iš alkoholio bendrovių klubui atitenkanti suma bus kompensuota.

„Alternatyvų nėra. Jei uždraudžia reklamą, rėmėjams tampame nebepatrauklūs. Jų nebebus nei bilietuose, nei ant marškinėlių, niekur. Jei kompensuos tomis pačiomis sumomis, kurias turėjome, viskas gerai, – tikino P.Motiejūnas. – Bet dar trūksta aiškumo. Viskas skamba gražiai, bet kaip tai įgyvendinti? Reikia nemažai kalbėti ir diskutuoti, kad rastume tinkamą sprendimą. Esame pasirengę dirbti pagal naujas taisykles, bet negali būti taip, kad iš mūsų atimtų didžiulę pajamų dalį“.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Paulius Motiejūnas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Paulius Motiejūnas

„Mums tai būtų milžiniškas smūgis, – pareiškė Klaipėdos „Neptūno“ vadovas Osvaldas Kurauskas. – „Švyturys“ didelėmis apimtimis ir sumomis palaiko sporto organizacijas. Jie į reklamą žiūri kaip į socialiai atsakingą politiką. Kiek tai duoda grąžos, kad jų ženkliukas matomas kažkur ant mūsų aprangos, kiek duoda vartotojams, kad rinktis tą produktą, man kyla didelės abejonės. Reikalingas didžiulis tyrimas tam pagrįsti. O jų netekimas mums būtų milžiniškas smūgis. Iš tikrųjų, graudu. Žmonių sąmoningumą reikia skatinti kitais būdais: investuoti į šviečiamąsias programas, kitaip skatinti vartoti saikingai, nuo tam tikro amžiaus. Griežtinti priėjimą prie alkoholio jaunimui. O kai norima kaip dabar, tai graudu“.

Beje, klaipėdiečiai rungtyniauja „Švyturio“ arenoje. Ar alkoholio įstatymų projektas priverstų areną nusimesti jau penkerius metus naudojamą vardą?

„Ne mano kompetencija tai komentuoti, bet kiek žinau, yra ilgalaikė sutartis, nes tą vardą pardavė dešimčiai metų. Liko dar penkeri. Nežinau, kaip būtų traktuojamas tas pavadinimas“, – teigė O.Kurauskas.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Švyturio Arena
Luko Balandžio / 15min nuotr./Švyturio Arena

„Nevėžio“ direktorė I.Marijošienė teigė, kad klubui nutraukus ryšius su alkoholio bendrovėmis, didžiulį susidomėjimą parama komandai parodė stambūs ūkininkai.

„Jie palaiko šią iniciatyvą ir atėjo tik su sąlyga, kad mes nebendradarbiausime su alkoholio bendrovėmis. Kitose derybose ši mūsų iniciatyva irgi sulaukė teigiamų atsiliepimų“, – tikino I.Marijošienė.

Kita vertus, viena surinkti „Nevėžio“ biudžetą, o visai kas kita suklijuoti stambų Eurolygos klubo biudžetą, kai reikia 2-3 kartus daugiau pinigų. Ūkininkai tos alkoholio bendrovių sumos tikrai nekompensuos.

Taigi, blaivybės idėja Lietuvos krepšinyje kol kas skamba gražiai, bet jai įgyvendinti reikia dar nueiti ilgą kelią.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos