Naujojo trenerio N.Čanako debiutas prie „Lietkabelio“ vairo – jau lapkričio 3-ąją, šeštadienį, „Betsafe–LKL“ dvikovoje „Cido“ arenoje prieš Kėdainių „Nevėžį“.
Pirmasis pasikeitimas klube įvyko dar praėjusią savaitę, kai dalininku ir sporto direktoriumi tapo Jonas Vainauskas, kurio vadovaujama Vilniaus komanda penkiskart laimėjo Lietuvos krepšinio lygos (LKL) kovas ir dukart į viršų kėlė Europos taurę.
Dabar J.Vainauskas pradeda darbus „Lietkabelyje“ ir kalba apie viską sau būdingai atvirai. Apie „Lietkabelio“ ateities viziją, šio sezono gaires ir santykius su buvusia darboviete – išskirtiniame pokalbyje „kklietkabelis.lt svetainei.
– Kaip reagavote į tuos gandus žiniasklaidoje, kur buvo kalbama apie serbų specialistą Slobodaną Ljubotiną, jog neva jis perims „Lietkabelio“ vairą?
– Man labai keista, nes su visais sporto žurnalistais esu gerai pažįstamas ir ne su vienu iš jų pakankamai artimai bendrauju. Tokia žinia buvo paskleista, bet niekas man neskambino ir mano komentaro neklausė. Man toks požiūris į netikros informacijos pateikimą kaip faktą – keistas. Lygiai taip pat buvo ir mano įsivaizduojamo sandorio su Utenos „Juventus“ atveju.
– Dar viena aptarinėjama tema – buvusių dalininkų priekaištai. Kaip jums ši situacija?
– Manau, kad tokia situacija kelia nerimą ne smulkiesiems „Lietkabelio“ dalininkams, o visai kitoms interesų grupėms. Stiprėjantis „Lietkabelis“ yra nemažas iššūkis krepšinio vadyba negyvenantiems, o ją vaidinantiems žmonėms. „Lietkabelio“ dalininkų, kurių aš nepažįstu ir nelabai suprantu jų ambicijų, kodėl jie reiškia pretenzijas. Galima grįžti kelis metus atgal ir prisiminti, kad Alvydas Bieliauskas išgelbėjo klubą nuo skolų ir bankroto, taip pat iškėlė į dar nematytas Panevėžiui aukštumas. Asmeninėmis bei jam priklausančių įmonių lėšomis tiek metų finansavo klubą ir tokio žmogaus puolimas iš asmenų, kurie sportui nedavė nieko, yra ne tik įžūlus, nepagarbus, bet ir smerktinas. Jeigu jie nieko nedavė, tai galbūt paaiškintų, ką norėtų atgauti? Du buvo samdomi darbuotojai, kurie už savo darbą gaudavo atlyginimus, o trečias „rėmėjas“, kuris neremdavo klubo, bet keldavo įtampą treneriams, kai reikalavo žaidimo minučių savo sūnui.
Pasitraukus Bieliauskui iš klubo valdymo, jo tiesiog neliktų. Aš su savo artimiausia aplinka dalyvauju valdyme būtent Bieliausko kvietimu. Bet koks puolimas prieš Bieliauską lems ne tik jo, bet ir visų mūsų atsitraukimą bei visišką Panevėžio krepšinio krachą. Žinant Bieliauską artimai, taip pat mano charakterį, krepšinis Panevėžyje bus. Ir jis tik stiprės. Kuo daugiau bus bandoma mus skaldyti, tuo labiau mes vienysimės. Tai kviečiu daryti ir Panevėžio krepšinio visuomenę, o sirgalius – palaikyti komandą. „Lietkabelis“ yra miesto pasididžiavimas, kuris kuria puikų reginį miestiečiams. Visi sprendimai, kurie vyksta pastaruoju metu, jie visi besąlygiškai nukreipti į sportą, jog būtų geresnis krepšinis Panevėžyje. Geriausias rezultatas būtų ne asmeninės ambicijos, bet pergalės.
– Kaip pasikeitė situacija nuo tos, kuri buvo jums dirbant LKL klube pastarąjį kartą?
– Dabar pasikeitęs jėgų santykis – iki neregėtų aukštumų iškilęs „Žalgiris“. Labai dėkingas šiam klubui, kad šiandien, kaip ir pradėjęs savo karjerą, turiu į ką lygiuotis. Grįždamas į šį sportą negaliu pasakyti, kad mes kažkada labai greitai kovosime su „Žalgiriu“. Stiprus „Žalgiris“ yra tam tikras standartas, į kurį reikia lygiuotis. Mes turime ko siekti.
– Kokį norite matyti „Lietkabelį“?
– Labai džiaugiuosi žaidėjų reakcija į mūsų susirinkimą prieš rungtynes su „Brose Bamberg“. Jie susitelkė ir pirmą kartą šį sezoną mačiau žaidžiančią komandą, kur žaidėjai palaikė vieni kitus, kovojo dėl vieno tikslo. Nuo šiol tai bus mūsų minimalus standartas. Kiekvienoje išvykoje stengsimės kovoti dėl to gero rezultato. Tikrai nenoriu net pagalvoti apie „Lietkabelį“, žaidžiantį nors kiek blogiau nei tai buvo mače Vokietijoje.
Sezono rezultatai labai priklausys nuo visų grandžių: dalininkų, personalo, žaidėjų, trenerių. Jeigu mums pavyks susitelkti ties bendru tikslu, galėsime kovoti dėl geriausių sezono rezultatų. Mes turime nustoti sau meluoti, jog esame labai geri ir Lietuvoje yra kažkoks didysis krepšinio ketvertas. Šiai dienai mes negrasiname 2–3 vietai, o giname 4 vietą nuo 5–9 pozicijas užimančių komandų. Tokia yra realybė dabar, bet nebūtinai ji bus tokia po 5–6 savaičių. Toks yra artimiausias tikslas.
– Kokią matote komandą kitais metais?
– Mūsų šio sezono komplektacija jau šiek tiek nubraižė gaires mūsų sezonui. Žvelgiant šiek tiek toliau į ateitį, norint išlikti konkurencingais, turime atjauninti sudėtį. Ir ieškoti talentų ne tik Panevėžio apskrityje, bet stengtis geromis sąlygomis bei trenerių darbu prisivilioti krepšinio talentus iš kitų miestų arba Europos valstybių. Antros komandos sukūrimas yra artimiausiuose planuose. Iš šios komandos keli krepšininkai kasmet galėtų papildyti pagrindinės ekipos sudėtį, kaip kad būdavo „Lietuvos ryto“ laikais. Kadangi mūsų 12–14 žaidėjo pozicijos nėra užimtos, išsprendę einamuosius klausimus, pakviesime kelis jaunus Lietuvos krepšininkus prisijungti bei įsilieti į LKL kovas.
Nemanau, jog būsime klubas, kuris kovos dėl žaidėjų, kurie yra pasiekę savo galimybių ribas. Nematau jokio tikslo burti komandos vieneriems metams, todėl labai daug dėmesio skirsime tam, jog iš šitos sudėties kaip įmanoma daugiau žmonių suformuotų branduolį. Tada lipdysime jaunimą bei legionierius. Kai turėsime stiprų komandos branduolį, pagal kurį komanda bus atpažįstama, bus labai aišku, kokių pozicijų užsieniečių mums reikės. Mes turime žaisti tokį krepšinį, kuris patiktų žmonėms bei kuriuo jie džiaugtųsi. Tada mes galėsime kreiptis ir prašyti mus paremti, į mus investuoti. Turime užsitarnauti pasitikėjimą pergalėmis, o ne prašyti jo avansu.
– Ar yra dar talentingų lietuvių, kurių neįsigijo „Žalgiris“ arba „Rytas“?
– „Rytas“, „Žalgiris“ ir „Neptūnas“ turi po vieną dublerių komandą, o krepšinio talentų yra tikrai daugiau. Mes turime surasti, ką galime pasiūlyti daugiau arba kitaip. Panevėžys tam yra labai tinkamas miestas, nes yra išvystyta infrastruktūra ir sudarytos visos sąlygos susitelkti į krepšinį.
– Ar bus didesnis noras nugalėti būtent „Rytą“?
– Kaip ir sakiau anksčiau, mes turime į ką lygiuotis – šiuo metu tai yra „Žalgiris“. Yra dar keli Europos klubai, kurie sėkmingai dirba ne su didžiausiais biudžetais, todėl iš ten tikrai turime ko pasimokyti. Mes turime turėti kažką savito, jog būtume kažkuo išskirtiniai. Iki „Ryto“ ir „Neptūno“ reikia dar šiek tiek palaukti, nes dabar turime gintis nuo komandų, kurios grasina atimti tą poziciją. „Rytas“ šiuo metu yra probleminis klubas. Man šiuo metu daug pavojingesnis atrodo „Neptūnas“, kuris išsisprendė savo finansines problemas. Komanda yra surinkta profesionaliai, puikiai valdoma ir labai gerai treniruojama. Labai norėčiau geroje kovoje susigrumti su jais. Kaip ir mes, „Rytas“ šiuo metu yra ieškojimų kelyje. Keturiskart brangesniame ieškojimų kelyje, todėl ten ir įtampos turėtų būti keturiskart daugiau. Čia gal ir bus mūsų pirmas koziris.
– Koks jūsų santykis su sostinės klubu?
– „Lietuvos rytas“ yra mano šeimos kūdikis. Daug paprasčiau žiūrėti į Vilniaus komandą, kuri žaidžia kitu pavadinimu, o joje dirba visiškai kiti žmonės. Net jeigu kovą aikštelėje prieš „Rytą“ pavyktų laimėti, tos pergalės „Ryto“ ar „Siemens“ arenoje aš nešvęsčiau.
