Po paskutiniųjų kontrolinių rungtynių su Ispanija D.Motiejūnas išėjo iš persirengimo kambario atsargiai sukiodamas kamuolį savo dideliame delne.
Netrukus savo rankose jis laikys tai, kas yra svarbiau už visus pasaulio krepšinio kamuolius.
Artimiausiu metu D.Motiejūnas išskrenda į Hjustoną, kur jo draugė Paulina Popek laukiasi judviejų kūdikio.
26 metų krepšininkas nėra iš tų, kurie pasakotų apie asmeninį gyvenimą ir santykius su iš Lenkijos kilusia mergina, su kuria susipažino pats žaisdamas Sopoto „Prokom“ klube prieš šešerius metus.
Kalbėti apie krepšinį D.Motiejūnui paprasčiau nei apie pirmagimio laukimą, bet šiuo atveju du svarbūs įvykiai eina vienas šalia kito.
Pirmadienį anksti ryte Lietuvos rinktinė iškeliauja į Europos čempionatą, lietuviams prasidėsiantį Tel Avive ketvirtadienį maču su Gruzija.
24sek žiniomis, iš Hjustono D.Motiejūnas pasieks Izraelį antradienį. Gali būti, kad jis praleis tik vieną arba dvi treniruotes Izraelyje.
Interviu galima paklausti iš pradžių apie krepšinį, paskui – apie vaiko gimimą. Bet kaip galvoje sutalpinti abu?
– Donatai, baigėte pasirengimo etapą – žaidėte devynerias rungtynes, iš jų laimėjote ketverias. Šis skaičius turbūt mažiau svarbus nei žaidimas. Kaip jį vertinate dabar?
– Manau, kad treneris gerai pataikė pasirinkdamas varžovus, nes jie rungtyniauja skirtingu stiliumi. Prie kiekvieno varžovo turėjome taikytis – taip bus ir Europos čempionate. Mes daug pamokų gavome. Į čempionatą važiuojame pasiruošę ir tikėdamiesi visa ko geriausio.
Aš neieškojau pasiteisinimų. Stengiausi dirbti tolygiai ir jaučiu, kad sportinė forma gerėja.
– Pats prie rinktinės prisidėjote po trejų metų pertraukos. Kaip sudėtinga buvo įsilieti į komandą ir kaip jaučiatės joje dabar?
– Iš pat pradžių buvo sunku. Tačiau aš neieškojau pasiteisinimų. Stengiausi dirbti tolygiai ir jaučiu, kad sportinė forma gerėja. Tikiuosi, kad ji tik gerės.
– Beveik visas kontrolines rungtynes žaidėte sunkiuoju puolėju. Ar ši pozicija limpa?
– Nebuvo didelio skirtumo, nes, pavyzdžiui, su Ispanija ir aš, ir Jonas (Valančiūnas) žaidėme prieš panašaus kalibro varžovus. Abu broliai Gasoliai nėra išreikšti vienos pozicijos žaidėjai – abu žaidžia ir ketvirtu, ir penktu numeriu. Treneris nori mane taikyti ten, kur mato pranašumą. Kaip sako, taip ir žaisiu.
– Pačiam prakirstas antakis?
– Buvo pora gerų momentų per treniruotę (šypsosi).
– Po mačo su Ispanija trumpam atsiskiriate nuo rinktinės. Koks yra jūsų planas?
– Žiūrėsime. Planas yra sutartas su treneriu, komanda jį žino ir tai yra svarbiausia. Prisidėsiu vėl greitai.
– Tel Avive?
– Taip, tai tikriausiai bus Tel Avive.
Tai keičia visą gyvenimą. Ir mano gyvenimas keisis. Kaip ir visi džiaugiasi, taip ir aš džiaugiuosi. Ir žiūriu į priekį.
– Žinome koks svarbus įvykis jūsų laukia. Kaip apibūdintume savo situaciją?
– Tai keičia visą gyvenimą. Ir mano gyvenimas keisis.
Kaip ir visi džiaugiasi, taip ir aš džiaugiuosi. Ir žiūriu į priekį.
– Turėtų būtų daug emocijų tokiu metu. Kiek tai jus blaško?
– Daug dalykų blaško, bet mano darbas yra krepšinis, reikia mokėti atskirti emocijas. Žinoma, emocijų yra, jos skirtingos, ypač žaidžiant Lietuvoje.
Turiu būti profesionalus sportininkas ir nuo emocijų atsiriboti, nors tai ir nėra lengva.
– Labiau nei krepšininkas esate ir žmogus. Jums dabar labiausiai norisi palaikyti savo būsimo kūdikio motiną, ar ne?
– Kas be ko.
Tačiau datų nenorėčiau sakyti. Išskrisiu artimiausiu metu ir per kelias dienas sugrįšiu. Tiesa, Hjustone dabar uraganas, tai bus matyt, kaip išeis.
– Ar paties mintyse dabar irgi uraganas?
– Kol kas viskas gerai. Kalbamės su treneriu, su komandos draugais. Manau, kad artimiausios kelios dienos bus svarbios tiek man, tiek komandai. Tikiuosi, kad čempionate grosime visu orkestru.
– Kada laukiate vaiko gimimo?
– Žiūrėsime, ką pasakys daktarai. Nelabai norėčiau plačiau apie tai kalbėti.
