Rimas Kurtinaitis tapo vienuoliktuoju Lietuvos vyrų rinktinės treneriu istorijoje, nacionalinės komandos generolo kėdėje pakeitęs trejus metus dirbusį Kazį Maksvytį, kuris iš posto pasitraukė liepos viduryje.
Favoritu perimti nacionalinės rinktinės vairą Kurtis buvo laikomas ir 2009-aisiais, ir 2016-aisiais, bet savojo šanso galiausiai išlaukė 2024-ųjų metų rudenį.
„Ar pamenate Sandra Bullock, Holivudo žvaigždę? Buvo eilė filmų, kai ji turėjo gauti pagrindinį vaidmenį, bet Holivude vyksta visokie povandeniniai reikalai, dėl kurių ši aktorė savojo šanso sulaukė tik po 20 metų. Ji užlipo ant scenos priimti apdovanojimo, ir pasakė, kad šio prizo tikėjosi prieš 20 metų, – 15min juokdamasis savąją situaciją su Holivudo žvaigždės rugsėjo mėnesį, kai liko išspręsti paskutinius klausimus dėl rinktinės, lygino Rimas Kurtinaitis. – Taip, galbūt mano atėjimas (į rinktinę) turėjo įvykti prieš 15 metų, bet ką padarysi, svarbiausia, kad tai kažkada vis tiek įvyks.“
Iškalba ir reiklumu garsėjantis Kurtis – viena tituluočiausių Lietuvos krepšinio asmenybių.
Kaip krepšininkas, jis yra tapęs olimpiniu (1988 m.) ir Europos čempionu (1985 m.), pasaulio (1986 m.) ir Senojo žemyno (1995 m.) vice-čempionu, apdovanojimų kraityje dar turintis du (1992 ir 1996 m.) olimpinius bronzos medalius, Europos pirmenybių bronzą (1989 m.), penkis Sovietų Sąjungos (1982, 1983, 1985, 1986 ir 1987 m.) ir vieną Ispanijos čempiono titulą (1994 m.).
Kaip treneris, R.Kurtinaitis vienintelis istorijoje triskart (2009, 2012 ir 2015 m.) yra iškovojęs Europos taurės trofėjų, kartą triumfavo VTB lygoje (2011 m.), dukart – Lietuvos čempionate (2009 ir 2010 m.).
Naujasis rinktinės vyriausiasis treneris pagal patirtį Eurolygos klubuose nusileidžia tik Šarūnui Jasikevičiui. Stipriausiame Senojo žemyno turnyre Kurtis dirbo šešis sezonus, tuo metu Stambulo „Fenerbahče“ komandai diriguojantis Šaras pasitinka jau dešimtąjį.
Visi Lietuvos rinktinės treneriai:
- Feliksas Kriaučiūnas (1937 m.)
- Pranas Lubinas (1939 m.)
- Vladas Garastas (1992-1996 m.)
- Jonas Kazlauskas (1997-2001 m.)
- Antanas Sireika (2003-2006 m.)
- Ramūnas Butautas (2007-2009 m.)
- Kęstutis Kemzūra (2010-2012 m.)
- Jonas Kazlauskas (2012-2016 m.)
- Dainius Adomaitis (2016-2019 m.)
- Darius Maskoliūnas (2019-2021 m.)
- Kazys Maksvytis (2021-2024 m.)
- Rimas Kurtinaitis (2024 m. – ?)
Nuo 2024-ųjų metų sausio mėnesio Kurtis vadovauja Baku „Sabah“ komandai. Jis ne kartą teigė, jog dėl Lietuvos rinktinės neketina palikti Azerbaidžano klubo, kuris treneriu patikėjo, kai jau netikėjo niekas.
„Rimui šansą duoti reikėjo jau seniai. Gerai, kad šanso sulaukė dar šiame gyvenime. Jis tikrai to nusipelnė, – 15min sakė bene geriausias R.Kurtinaičio bičiulis Darius Lukminas, buvęs rinktinės krepšininkas ir Kauno „Žalgirio“ legenda, kuris su Kurčiu kasdien bendrauja po „10-15“ kartų. – Viską parodo Rimo pasiekimai – ir kaip krepšininko, ir kaip trenerio. Jis – vienintelis treneris istorijoje su dviem skirtingais klubais triskart laimėjęs Europos taurę. Pasakykite man dar bent vieną tokį trenerį. Tai daug ką pasako apie Rimą Kurtinaitį. Nekalbu apie kitus Rimo asmeninius pasiekimus – jis spėjo pabūti sporto ministru, puikiai vadovavo departamentui. Jis ir kaip žmogus yra nuostabus, padėjęs aibei kitų. Jis niekada neatsuka nugaros, bet kuriuo paros metu išties pagalbos ranką. Va čia tai žmogus.
Nėra abejonių, jog malonus įvertinimas ir pačiam Rimui. Jis anksčiau labai norėjo treniruoti rinktinę. Žinote, gyvenime situacijos keičiasi – atsiranda sveikatos klausimai, asmeninės kažkokios problemos. Jis labai norėjo ir Kauno „Žalgirį“ treniruoti, bet tai ką? Buvo, kas nenorėjo Rimo. Manau, kad Rimas buvo nusipelnęs abiejų šansų.“
„Labai džiaugiuosi už Rimą. Turėjome topinių trenerių, bet kažkuriuo momentu gauti šansą jis tikrai galėjo. Smagu, kad gavo dabar, – 15min sakė Steponas Babrauskas, kuris Vilniaus „Lietuvos ryto“ komandoje su R.Kurtinaičiu skynė titulus 2008-2010 metų sezonuose. – Mūsų santykiai yra geri, smagu už jį. Pirmas man didelį įspūdį man padaręs treneris buvo Jonas Kazlauskas. Tuomet buvau dar labai jaunas. Karjeros viduryje ir aukščiausiame jo taške sutikau Rimą. Mes supratome vienas kitą. Aš žinojau, ko jis nori, žinojau vertybes. Man patikdavo, kad jis – žodžio žmogus. Aikštelėje yra vienoks, griežtesnis, bet už aikštelės su Rimu gali kalbėti apie viską. Man tai patikdavo. Manau, kad ir dabar niekas nepasikeitė. Esu dėkingas jam už viską, linkiu sėkmės. Jei skaičiuotume iškovotus titulus, jis buvo geriausias treneris mano karjeroje. Rimo atėjimo į rinktinę tikėjausi gerokai anksčiau, bet malonu, kad jis vis tiek šio šanso sulaukė.“
„Jis – vienareikšmiškai nusipelnęs šio šanso treneris. Tai turėjo įvykti anksčiau, – 15min sakė Maskvos srities „Chimki“, Alytaus „Wolves“, o dabar – „Sabah“ klube talkinantis Aurimas Jasilionis. – Rimo paskyrimas turėjo įvykti gerokai anksčiau, bet tai įvyko tikrai ne per vėlai. Rimas nebuvo kviečiamas dėl kažkokių priežasčių, politinių dalykų. Galvoju, kad viskas įvyksta tuo laiku, kai tau yra skirta.“
„Turbūt, kad taip, Rimo geriausio laikai ir buvo aplink tą laikotarpį, kai dirbo „Ryte“ pirmąjį kartą. Niekas nežino, kada yra geriausias laikas (ateiti į rinktinę). Gal dabar dar geriau bus? Rimas dabar turi dar daugiau patirties, vis dar toks pat alkanas. Manau, kad Rimas dabar dar labiau siekė vyriausiojo rinktinės trenerio pozicijos“, – 15min sakė su R.Kurtinaičiu rinktinėje, „Lietuvos ryte“ ir „Chimki“ klubuose dirbęs Robertas Kuncaitis.
Iš Darbėnų kilusiam specialistui tarus „sudie“ po nesėkmės olimpinėje atrankoje Puerto Rike, krepšinio kuluaruose skambėjo keturių galimų įpėdinių pavardės.
Be Kurčio dar buvo minimas du Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe-LKL“) titulus per trejus metus su Vilniaus „Rytu“ iškovojęs Giedrius Žibėnas, šešerių metų etapą „San Antonio Spurs“ organizacijoje užbaigęs buvęs rinktinės krepšininkas Darius Songaila ir Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidento posto antrą kartą nesėkmingai siekusiam Robertui Javtokui palaikymą reiškęs Dainius Adomaitis, nuo 2022-ųjų metų vadovaujantis Japonijos klubui Tokijo „Alvark“.
„Aš esu labai geros nuomonės apie Dainių Adomaitį. Jis – labai talentingas treneris, puikus žmogus. Kurčio pranašumas – milžiniška patirtis ir autoritetas. Jis kaip žaidėjas laimėjo Europos čempionatą ir olimpines žaidynes, o kaip treneris – triskart Europos taurės nugalėtojas. Tai yra Kurčio pranašumai prieš Dainių, – 15min sakė geras R.Kurtinaičio bičiulis ir buvęs bendražygis Ramūnas Butautas. – Treneris su kiekvienais metais įgauna vis didesnę patirtį. Jeigu treneris nepraranda motyvacijos ir jeigu jam leidžia sveikata, o tai yra du pagrindiniai dalykai, tuomet treneris kasmet tampa geresniu.
Krepšinis yra įvairialypis, bet kai kurios situacijos jame kartojasi, kaip ir situacijos už aikštelės ribų, tad kasmet įgaudamas naujos patirties treneris auga ir įgauna kažkokį pranašumą. Kiek žinau, Rimui motyvacijos netrūksta, ir amžius jam neatsiliepia. Manau, kad jis atėjo nei per vėlai, nei per anksti. Labai džiaugiuosi už Kurtį.“
Pirmąjį šansą tapti rinktinės treneriu R.Kurtinaitis turėjo 2009-aisiais metais, kai iš nacionalinės komandos po tragedijos Lenkijoje pasitraukė Ramūnas Butautas, iki tol sėkmingai pasirodęs 2007-ųjų Europos pirmenybėse Ispanijoje (bronza) ir 2008-ųjų metų Pekino olimpinėse žaidynėse (ketvirta vieta).
Kurtis trejus metus ėjo R.Butauto asistento pareigas, o klubiniame sezone buvo tik ką iškovojęs visus įmanomus titulus su Vilniaus „Lietuvos rytu“ bei sugrąžinęs sostinės klubą į Eurolygą.
Nors buvo laikomas favoritu perimti pirmtako darbus Lietuvos komandoje, galiausiai naująja rinktinės galva išrinktas buvo Kęstutis Kemzūra, kuris po metų Turkijoje nukalė pirmąjį šalies istorijoje pasaulio pirmenybių bronzos medalį.
„Kiekvienas ambicingas žmogus tokioje situacijoje būtų nusiminęs“, – 2009-ųjų metų rinkimus prisiminė S.Babrauskas.
R.Kurtinaitis iki šios dienos šiuos rinkimus laiko „politiniais“, neva iš tiesų jis taip ir nebuvo svarstomas, o po kurio laiko sulaukė M.Balčiūno atsiprašymo.
„Jei jis būtų buvęs paskirtas treneriu, tai būtų buvęs logiškas ėjimas ir tęstinumas. Rimas rinktinėje buvo trejus metus, turėjo patirties, viską matė iš arti. Taip ir turėtų būti. Kodėl nepaskyrė? To reikėtų paklausti dabartinių vadovų – Vlado Garasto ir Mindaugo Balčiūno“, – 15min sakė R.Butautas, kuris su R.Kurtinaičiu pažįstamas jau apie 45 metus.
„Mes kartais paliesdavome rinktinės temą, – 15min sakė R.Kuncaitis. – Ar pamenate 2010-uosius metus, kai rinktinės treneriu tapo Kęstutis Kemzūra? Įsivaizduokite, kokioje nedėkingoje situacijoje buvau aš. Jie abu – geri mano draugai. Klausiau tuomet ir Rimo argumentų. Rinktinės tema tarp mūsų visada būdavo liečiama.
Nežinau, kaip jis jautėsi po tų rinkimų. Susirašinėjome, siuntėme vienas kitam kažkokius juokelius, bet dėl skaudulio nieko negaliu pasakyti.“
Antras realus R.Kurtinaičio šansas pagriebti rinktinės vairą buvo 2016-aisiais metais, kai LKF ėmė ieškoti įpėdinio po Rio olimpinio žaidynių pasitraukusiam Jonui Kazlauskui.
Vykdomajame posėdyje treneris buvo renkamas iš trijų kandidatų: Klaipėdos „Neptūno“ trenerio Dainiaus Adomaičio, Panevėžio „Lietkabelio“ vairininko Kazio Maksvyčio ir Kantu „Pallacanestro“ stratego R.Kurtinaičio, kuris dar prieš metus iškovojo trečiąją Europos taurę.
Galiausiai vyriausiuoju treneriu buvo paskirtas uostamiestyje gerus rezultatus fiksavęs D.Adomaitis.
„Rimas niekada nenusimena, bent jau nesu matęs, – 15min sakė D.Lukminas. – Žinoma, viduje jis yra labai jautrus žmogus. Aš jį puikiai pažįstu jau 35 metus. Jis juokdamasis prisimena momentą Vilniaus „Lietuvos ryte“, kai viską laimėjo, o klubas jį atleido, pareiškęs, kad Rimas jau išaugo komandos marškinėlius ir jam reikia kilti į aukštesnį lygį. Nežinau, ką Gedvydas turėjo omenyje, gal kad Rimas tapo per brangus? Nežinau. Galvoju, kai treneris turi receptą, kaip laimėti viską, tai klubui reikia laikytis šio trenerio. Gal klubui tiesiog užteko pergalių? (juokiasi).“
Iš dešimties iki šiol rinktinėje dirbusių trenerių prizininkų pakylos pasiekti nepavyko tik pastariesiems trims vairininkams – D.Adomaičiui, Dariui Maskoliūnui ir K.Maksvyčiui.
Pastarąjį kartą medalį Lietuvos rinktinė iškovojo 2015-ųjų Senojo žemyno čempionate Lilyje, kai jai dar vadovavo J.Kazlauskas.
„Mes visada kalbėdavome apie rinktinę, nes tai yra neatsiejama krepšinio dalis. Matėsi, kad žmogui skaudėdavo dėl rinktinės rezultatų“, – 15min sakė A.Jasilionis.
„Viską išbandėme, niekas netinka. Tai gal Rimas tiks? – 15min klausė S.Babrauskas. – Jis – griežtas, tvarkingas. Girdžiu apie pasenusias ar naujas metodikas, praeities titulus... Manau, kad svarbiausia, jog Kurtis yra patriotas, žino, ką reiškia Lietuva, ką jiems tada reikšdavo tėvynė. Tikiuosi, kad jis tai perteiks žaidėjams, kuriems labiau rūpės ne asmeniniai dalykai, o komanda. Tikiuosi, kad Rimas suvienys komandą. Gal mums to tik ir trūksta, o Rimas tai turi. Viskas turėtų būti gerai. Bus tvarka. Jis pats žaidęs aukštame lygyje, žaidęs rinktinėje ir laimėjęs su ja. Manau, kad svarbiausios bus vertybės ir atsakingumas, ko šiuo metu labiausiai reikėtų.“
Nors nuo R.Kurtinaičio trofėjų lūžta lentynos namuose Panemunėje, pastarasis šio prie prie Jiesios ir Nemuno upių santakų augusio stratego laimėjimas – praėjusiame sezone su „Sabah“ iškovota Azerbaidžano taurė.
Jei ieškotume tauresnių pasiekimų, tektų sugrįžti į 2015-uosius metus, kai Kurtis trečią kartą karjeroje į viršų kėlė Europos taurės titulą.
„Jis supranta krepšinį ir žino, ką daro, bet ne visada pasiseka. Toks jau yra trenerio darbas“, – sakė S.Babrauskas.
Kurčio bendražygiai šiaušėsi nuo sirgalių kalbų apie „pasenusias“ šio trenerio metodikas, kurios galbūt neatitinka esamų krepšinio tendencijų ir net gali atbaidyti vieną kitą krepšininką nuo atstovavimo rinktinei.
„Aš tokių dalykų nenagrinėju. Tai – geltonosios spaudos prioritetai. Aš žiūriu kitaip – žiūriu kaip specialistas. Ar žmogus to vertas? Ar kompetencijos atitinka tai? Ar reputacija atitinka tai? Ar charakterio savybės atitinka tai? Manau, kad Kurtis atitinka visus šiuos kriterijus“, – 15min sakė R.Butautas.
„Kodėl taip žmonės kalba? Sakė, kad jau nuėjęs treneris yra Pešičius, bet pasižiūrėkite, kiek jam yra metų ir kur šiuo metu yra Serbijos rinktinė. Jis atėjo, įvedė tvarką, kurios laikos žaidėjai, supratę, kur važiuoja. Aš nedrįsčiau taip kalbėti, jog Rimo metodika ar supratimas yra pasenęs, – 15min sakė A.Jasilionis. – Mes kasdien kartu bendraujame, kalbamės apie krepšinį, bandome įvesti ir naujausias tendencijas. Žmonės turi būti viduje, kad suprastų, apie ką yra kalbama, o tie, kurie aplinkui loja, kad kažkas yra pasenę... Okay, gal istorijos yra pasenusios, bet tai kas iš to? Klausykis tų istorijų, dėkis jas į galvą. Tai – absurdas.“
„Tam yra ir krūva asistentų. Galima diskutuoti valandų valandas. Obradovičius daugybę metų žaidė ir žaidžia vieną derinį. Tai priklauso nuo atlikėjų ir daugybės kitų dalykų, – 15min sakė S.Babrauskas. – Visos sistemos... Galima jų prigalvoti daugybę, bet kaip visa tai veiks? Ką aš ir pats pastebiu dabar trenerio darbe, tai jeigu laimi – esi dievas, jei pralaimi – visada ras prie ko prikibti. Ar tai sistema bloga, ar bardakas komandoje, ar dar kažkas. Krepšinis yra toks paprastas, kad kartais per daug įsiveliame į ieškojimą ir bandymą kažką nustebinti, kažkokias sistemas. Jeigu žaidėjas nesigina vienas prieš vieną, tai jokia sistema neveiks. Jeigu žaidėjas neįmeta laisvas dvitaškio, tai irgi jokia sistema neveiks. Viskas yra paprasta.“
Pergales su Kurčiu praeityje skynę 15min kalbinti asmenys apskritai į miltus sumalė krepšinio kuluaruose girdimas kalbas apie krepšininkų dvejones žaisti R.Kurtinaičio diriguojamoje rinktinėje.
„Tai – spekuliacijos. Jeigu tau svarbi Lietuva, tuomet atvažiuosi, jeigu ne – okay, nevažiuok“, – sakė A.Jasilionis.
„Jeigu žaidėjas bijo trenerio, tuomet nevažiuok į rinktinę“, – rėžė R.Kuncaitis.
„Aš to nesuprantu, – į šiuos gandus reflektavo S.Babrauskas. – Pasakysiu paprastai – jei tu atvažiuoji į Lietuvos rinktinę, tuomet žaisk už ją. Tai yra garbė. Žinoma, laikai pasikeitė, bet jei kažkam nepatinka, tuomet gali nevažiuoti. Manau, kad dėl to problemų nėra.“
Pirmasis testas R.Kurtinaičiui taps artėjantis Europos pirmenybių atrankos langas, kai lapkritį lietuviai dukart susitiks itin svarbiuose mūšiuose su Šiaurės Makedonijos atstovais.
Kalbėdami apie naujus vėjus rinktinėje, Kurčio bendražygiai sutartinai kartojo discipliną.
„Rimas yra geriausias variantas, koks tik galėtų būti rinktinei, – 15min sakė D.Lukminas. – Pirmiausia, tai komandoje bus drausmė. Nesakau, kad jos iki tol nebuvo, bet prie Rimo bus truputį kitaip. Ir stovyklose, ir rungtynėse, ir treniruotėse. Kiek žinau, ten buvo truputį kitaip, nei kad būna ir yra prie Rimo. Aš esu žaidęs kartu su Rimu, jis yra ir treniravęs mane Baku komandoje. Jis labai daug ką žino apie krepšinį, paslaptingų dalykų jam nėra. Rimui labai svarbu yra išaiškinimas, tad treniruotę gali vesti ir 2-3 valandas. Aikštelėje jis viską akcentuoja iki centimetrų ir milimetrų, nuo A iki Ž. Tai – labai smulkmeniškas treneris, treneris iš didžiosios raidės.“
„Disciplina, – apie esminį galimą pokytį 15min sakė A.Jasilionis. – Svarbiausias dalykas Rimui yra tvarka, kuri privalo būti. Mes esame lietuviai, mes visada garsėdavome komandiniu krepšiniu, ties kuriuo esame stiprūs, bet to dabar pasigendame. Manau, ties tuo bus dedami pagrindiniai akcentai, bus surinkti žmonės, kurie norės kažką įrodyti, o ne tie, kurie atvažiuoja tik atvažiuoti. Tai – pagrindinis dalykas.
Apskritai kalbant, tai jokių klausimų ties bendravimu su Rimu nėra. Jis – labai žmogiškas, jeigu pats esi žmogiškas ir turi vertybes. Sunku bendrauti nėra. O darbiniais klausimais Rimas visada yra reiklus. Jis visada stumia į priekį ir padeda.“
„Rimas garsėja savo griežtumu, bet taip atrodo tik iš šono. Taip, jis emocionalus, gali apšaukti ir aprėkti, bet tuo pačiu jis žino ir kada paglostyti ir motyvuoti. Esu matęs situacijų, kai jis žaidėją pamurkdo į nešvarų vandenį, bet kartu ir pats viską nuvalo su servetėle. Jums, žiniasklaidai, atrodo, kad Rimas yra despotas, nors iš tikrųjų taip nėra, – sakė R.Kuncaitis. – Rimas yra labai žmogiškas. Jei nekalbėtume apie krepinio žinias, o apie asmenybę – jis jaučia meilę žaidimui ir reikalauja iš žaidėjo irgi maksimalaus atsidavimo, mylėti krepšinį ir viską daryti dėl pergalės. Gal tai ne visi supranta. Kalbant apie žaidimą, jis vertina ir puolimą, ir gynybą. Yra buvę momentų, kai žavėdavosi gynyboje ariančiais žaidėjais, yra buvę ir tokių, kai jam labai patinka krepšininko atliekami sprendimai puolime.“
Bičiuliai R.Kurtinaičiui naujose pareigose, kurios visuomenėje pagal kėdės karštumą dažnai lyginamos ir su premjero postu, skyrė ir linkėjimų.
„Pirmiausia linkiu sveikatos, tausoti nervus, nes laukia labai atsakingas darbas“, – sakė A.Jasilionis.
„Linkiu jam sėkmės, nes sveikata jis nesiskundžia. Taip, nervų bus, žinau tą puikiai iš savo patirties, bet kitas treneris už Rimą labiau išgyventų. Žinoma, Kurtis – gyvas organizmas, gyvas žmogus, bet jis nuo visų dalykų moka atsiriboti. Tai ir yra patirtis, apie kurią kalbėjau“, – sakė R.Butautas.