„Rūgštu, bet ką padarysi?“, – apie galimai prarastą didžiulę pinigų sumą, kurią jam buvo skolingas Maskvos srities „Chimki“ klubas, 15min sakė Rimas Kurtinaitis.
Dėl pradėto karo Ukrainoje ir iš to sekusių Vakarų sankcijų Rusijai 61-erių metų Lietuvos krepšinio legenda veikiausiai nebeatgaus praėjusio sezono uždarbio.
Bet ne piniguose yra laimė, – sako Kurtis, jau metus laiko neturintis darbo. Didžiąja dalimi – nes pats to norėjo.
Praėjusią vasarą jis turėjo pasiūlymą iš Ukrainos. Buvo variantų ir prieš Naujuosius metus, kalba sukosi ir apie Vokietiją, bet dirbti ugniagesiu R.Kurtinaitis nebenori, nors karjeros metu jam ne kartą yra tekę tai daryti.
Tačiau jam patinka bręstančio Gedimino Žiemelio klubo idėja.
„Vilniaus klubas man būtų įdomus, nes viskas ten daroma nuo nulio. Kiek kapeikų yra, tiek jų yra“, – sakė R.Kurtinaitis.
Kaziui Maksvyčiui pasiekus susitarimą su Kauno „Žalgiriu“, vienu pagrindiniu kandidatu tapti naujo Vilniaus klubo strategu yra laikomas būtent G.Žiemelio bičiulis R.Kurtinaitis.
Užkulisiuose buvo kalbama apie galimą Alytaus, Prienų ar Kėdainių klubų pirkimą, kuris suteiktų galimybę naujam LKL klubui iškart žaisti Europoje.
„Su pačiu Gediminu kalbėti pastaruoju metu neteko, sakėme, kad kalbėsime kovo pabaigoje. Klausiau, kodėl reikia pirkti klubą? Jie sako, kad reikia rekonstruoti salę, tad nori prisiglausti prie kažkokios bazės. Bet tie klubai turi skolų, kurias tektų dengti. O kai kurie klubai turi daug žaidėjų su kontraktais. Buitinių klausimų yra daug. Aš galiu tik patarti“, – teigė R.Kurtinaitis.
Strategas neslepia, jog turėjo pokalbį su naujo klubu prezidentu Rimantu Kaukėnu.
„Tema neaiški, nes labai daug neaiškumų. Aišku tiek, kad kuriasi naujas klubas. O kokia būtų mano pozicija, kaip viskas darysis, kaip aš matau situaciją, ką dabar veikiu ir ką jie galvoja daryti? – pasakojo triskart Europos taurę laimėjęs strategas. – Mes bandėme tai aptarti. Kalba buvo bendra, nieko konkretaus. Kol kas neturime nieko. Net licencijos nėra. Vieni kalba apie Alytų, kiti – apie Prienus.“
Ar gyvenimą krepšiniui paskyręs kaunietis galėtų užimti kitą poziciją klube, ne stratego?
„Mane domina trenerio pozicija. Jeigu ji, tai svarstau. Garbės prezidentas? Man tokių pozicijų nereikia. Skambino federacija, kvietė tapti viceprezidentu, bet man nereikia tų tuščių vietų, todėl neinu. Yra jaunų žmonių, tegul jie eina. Man nereikia. Noriu būti tokioje vietoje, kurioje galėčiau kažką nuveikti. Ne man būti valdyboje tarp 15 žmonių ir kažką diskutuoti, – sakė R.Kurtinaitis. – Aš galiu spręsti. „Chimki“ pasakydavau, kad reikia žaidėjo. Jei atsakydavo, kad brangus, tai reikėdavo kito. Aš noriu dirbti trenerio darbą. Per šiuos metus susitvarkiau buitinius dalykus, buvo įvairių šeiminių niuansų. Galiu grįžti prie treniravimo.“
Faktas tas, jog R.Kurtinaičio karjera Rusijoje, kurioje jis trenerio darbą dirbo iš viso aštuonerius metus, baigėsi.
Su „Chimki“ klubu jis dukart iškovojo Europos taurę, kartą tapo VTB Jungtinės lygos čempionu. Bendradarbiavimas baigėsi praėjusį sausį, Pamaskvės klubą spaudžiant skoloms ir pralaimėjimų virtinei.
„Šiuo metu nematau jokių galimybių dirbti Rusijoje. Dabar pasielgti kitaip negali. Aš neskirstau į juodą ir baltą, mes turime visą spalvų spektrą. Kalbėjome, kad važiuokime į Krymą ir investuokime, bet atėjo rusai ir ėmėme nutraukti santykius. Teko skaityti apie spaudimą verslininkams, kurie nespėjo išeiti. Vienas gerai sakė, jog turėjo 27 restoranus, liko 13, bet žmonės nesupranta, kodėl visi restoranai dar nėra uždaryti. Juk reikia laiko. Kitas dalykas – kažkada buvome skatinami eiti į Kiniją. Apie tai kalbėjo Algirdas Butkevičius ir kiti. Kinija – valio. Bet vieną dieną atėjo ir sako, kad Kinijos rinkos nebėra ir reikia iš ten išeiti. Vienas pasakymas tinka visoms tautoms – niekada nesakyk niekada. Nežinai, kaip viskas apsivers“, – sau įprastu vaizdingu stiliumi pasakojo 1988-ųjų metų olimpinis Seulo čempionas.
Apie Rusijos karinę invaziją į Ukrainą pasisakė jau didžioji dalis Lietuvos krepšinio žvaigždžių – Arvydas Sabonis, Jonas Kazlauskas, Šarūnas Jasikevičius, Jonas Valančiūnas, Valdemaras Chomičius ir kiti.
„Aš nedarau taip, kaip Chomkė, kai tyli šimtą metų, o tada išlenda, – šyptelėjęs buvusio bendražygio pasisakymus vertino Kurtis. – Jei Rusija nori patraukti žmones vertybėmis, turi juos mokyti. Turi būti vaikų edukacija. Kiek žinote garsių Rusijos mokslininkų per pastaruosius 30 metų? Jie čiulpia naudą ir viskas. Ir žmonėms tinka. Jei nori būti sprinte su Vakarais, turi visuomenei viską aiškinti per mokslą ir parodyti savąjį pranašumą. Priims tauta ar ne, klausimas yra kitas. Kiek važiavo kažkas iš Rusijos mokytis į Vakarus, ten ir liko, bet visi rusai to padaryti negalėjo.“
Kodėl Rusijos oligarchų atžalos, paragavusios vakarietiško gyvenimo, lieka Vakaruose, o ne grįžta gyventi į tėvynę?
„Oligarchai nėra Rusija. Jų ten yra gal 10 procentų. Lietuvoje kiek jų turime? Gal tris – Uspaskichą, Karbauskį ir Gedą (Gediminą Žiemelį). Kiti yra žmonės. Mes juos tik dabar pamatėme, kai jie per Vasario 16-ąją išlindo rėkti prieš valdžią. Grupė žmonių buvo nepatenkinta. Pretekstas gal buvo COVID-19 ribojimai, bet jie turi problemų, kurių mes nepastebime“, – sakė R.Kurtinaitis.
R.Kurtinaits teigia, jog dirbant Rusijoje pavykdavo išvengti politinių temų. Nors pagrindinis „Chimki“ klubo rėmėjas ir buvo dešiniąja Vladimiro Putino ranka laikytas Ališeras Usmanovas.
„Aš turiu savo požiūrį nuo seno, kai dar niekas nepolitikavo. Mano tėtį saugumas iki 1990-ųjų pastoviai tampė. Turiu savo požiūrį į viską. Bet yra temų, kurių nelieti. Nuvažiavau į Rusiją, dirbau krepšinyje. Sakoma, kad nereikia maišyti politikos su sportu, bet kai prasideda karas, klausimų nebėra ir negali būti“, – sakė R.Kurtinaitis.
Specialistas iš Lietuvos su daugeliu buvusių kolegų iš Rusijos ryšio nebepalaiko.
„Į šį dalyką žiūriu taip – ką jie supranta? Jie viską supranta kitaip. Turėjau pokalbį šiandien su vienu rusu. Geras žmogus. Bet jis nemato to, ką mes matome. Jis mato tik vieną pusę. Juos propaganda kasdien lupa ir lupa, – sakė R.Kurtinaitis, panaudojęs vaizdingą propagandos galios pavyzdį. – Jeigu ateis dešimt žmonių, paduos tau lapą ir paklaus, juoda tai ar balta spalva, sakysi, kad balta, tiesa? Bet jei dešimt žmonių tau sakys, kad juoda, imsi galvoti, kad esi durnas ir gal ten iš tikrųjų yra juoda. Toks yra propagandos tikslas – įkalti tau į galvą klaidingą informaciją. Dvidešimt kartų pasakyta netiesa tampa teisybe. Taip yra. Nulauši jam koją ar nenulauši, smegeninės nepakeisi.“
