Prieš 20 metų jis komentuodavo daugumą Kauno „Žalgirio“ rungtynių ir porą sezonų, 1997–1999 m., su komanda vykdavo ir į išvykos rungtynes Europoje.
„Prisiminimai iš 1998–1999 metų yra išties nuostabūs. Jei užklaustumėte tų metų komandos žaidėjų, jie tikrai iki šiol bendrauja ir palaiko ryšį. Labai norėtųsi tai pakartoti, bet vargu, ar tai įmanoma padaryti.
Kas įdomiausia, kad visi labiausiai atsimena tą triumfą Eurolygoje, bet aš visiems primenu, jog tą žygį į Eurolygą atidarė lemiamą metimą su Bursos „Tofas“ Saportos taurės aštuntfinalyje pataikęs Ennisas Whatley. Jei ne tas taiklus metimas, nebūtų nė Eurolygos, nė triumfo Miunchene.
Suprantama, kad Saportos taurė nublanksta, bet „Žalgiris“ kaip komanda pradėjo bręsti būtent tada“, – žalgiriečių kelią į Europos viršūnę prisiminė istorines rungtynes komentavęs bei visur su komanda keliavęs #ŽaliaBalta laidos pašnekovas.
Sporto komentatorius atskleidė, jog prieš debiutinį sezoną Eurolygoje buvo daug baimės ir nežinomybės, tačiau sezono eigoje komanda užaugo tarsi vienas kumštis ir jos triumfu tikėjo visa Lietuva.
„Prieš debiutinį sezoną Eurolygoje gaubė baiminga nežinia. Eurolygą iki tol matėme tik per televiziją, niekas iš arti jos nebuvo čiupinėjęs. Atsimenu, pirmąsias rungtynes žaidėme išvykoje prieš Stambulo komandą, pralaimėjome 15 taškų, tačiau pats žaidimas nuteikė optimistiškai ir pamatėme, jog galime žaisti prieš visus. Kaip sezonas klostėsi po to, yra kažkas nuostabaus. Kuomet patekome į finalinį ketvertą, buvau įsitikinęs „Žalgirio“ žaidimu finale, buvau įsitikinęs, kad nesustosime“, – prisiminimais žarstėsi istorijos liudininkas.
Pilnoje #ŽaliaBalta laidoje L.Kunigėlis kalbėjo apie santykius su krepšininkais bei prisiminė skambiausias Lietuvos rinktinės pergales ir garsiąją savo frazę tiesioginiame eteryje.
