24sek pateikia krepšinio analitiko Erildo Budraičio įžvalgas apie „Žalgirio“ piramidę.
Kaune esantis Arvydo Sabonio krepšinio centras – viena iš dviejų tituluočiausių ir prestižiškiausių krepšinio mokyklų visoje Lietuvoje. Lietuvos centre esantis Kauno „Žalgirio“ krepšinio piramidės, kuri yra svarbiausia ir atitikmens neturinti Lietuvos krepšinio sistemos dalis, pamatas jau daugybę metų turi galimybę dirbti su talentingiausiais žaidėjais iš visos Lietuvos.
Nors jau ketverius metus iš eilės Moksleivių krepšinio lygos (MKL) reitinge A.Sabonio krepšinio centras į priekį užleidžia Šarūno Marčiulionio krepšinio akademiją, ši pastaraisiais metais veržiasi diržus, mažina žaidėjų skaičių bei užveria pagrindinės Raitininkų gatvėje įsikūrusios bazės duris.
Didžiausi resursai, geriausia bazė, komanda NKL bei galimybė prisijungti prie Eurolygos klubo – visi pagrindiniai svertai Lietuvoje yra „Žalgirio“ krepšinio piramidės rankose. Tad iš pirmo žvilgsnio 17-ečio Isaiah Hartensteino, su kuriuo talentu iš Lietuvoje per pastaruosius 10 metų žaidusių jaunuolių gali lygintis tik Jonas Valančiūnas ir Donatas Motiejūnas, sprendimas pasirašyti ilgalaikę ketverių metų sutartį su „Žalgiriu“ kaip ir atrodo suprantamas.
Daugiau apie šį jaunuolį daugybę kartų rašė Donatas Urbonas:
Laikas „Žalgirio“ sistemai tapti išskirtine rezultatais, ne tik padėtimi Lietuvoje. Tai svarbu ne tik „Žalgiriui“, bet, stebint pokyčius Š.Marčiulionio krepšinio akademijoje, ir visos Lietuvos krepšinio ateičiai.
Projektas Hartensteinas. Supertalentas, kuris „Žalgiriui“ atvers naujus kelius
Į Lietuvą atvykęs „Žalgirio“ supertalentas pasiruošęs mesti iššūkį vyrams
Į Kauną atvykęs „Žalgirio“ supertalentas iš Vokietijos žengia NBA sudrebinusio latvio pėdsakais
I.Hartensteino persikėlimas vadinamas beprecedenčiu. „Žalgiris“ džiaugiasi įveikęs „Real“, „Barcelona“, Miuncheną, Bambergą ir kitus. Tikimasi, kad I.Hartensteinas – tik didžiausių Europos talentų srauto į Kauną pradžia.
Teoriškai, viskas gražu. Bet aptaręs išskirtinę „Žalgirio“ piramidės poziciją Lietuvos jaunųjų krepšininkų rengimo sistemoje, pasidalinsiu keliais pavyzdžiais ir pastebėjimais, kurie kelia nerimą dėl piramidės kokybės. Be didesnių interpretacijų, taškus sujungti leisiu jums patiems.
Visų pirma, „Žalgirio“ sistemą nuo 2008 metų paliko trys ryškūs žaidėjai. Du NBA naujokų biržos šaukimai – Trevize geresnes galimybes radęs ir trejus metus su „Žalgiriu“ bendradarbiavęs Donatas Motiejūnas bei didesnius šansus Vilniaus „Lietuvos ryte“ pamatęs Artūras Gudaitis.
Trečiasis iškeliavęs – „Žalgirį“ į Bambergo „Brose Baskets“ sistemą iškeitęs Arnoldas Kulboka, kuris savo metų U16 čempionate rinko 15,3 taško ir yra laikomas vienu iš dviejų talentingiausių 1998 metų gimimo žaidėjų Lietuvoje. Marijampolietis jau ruošiasi šiais metais vyksiančiai prestižinei „Krepšinis be sienų“ stovyklai.
Antra, jeigu šiuo metu reikėtų išskirti penkis žaidėjus, kurie turėtų daryti didžiausią įtaką Lietuvos rinktinės žaidimui artimiausius 10 metų, kas jie būtų? Man pirmiausiai į galvą šauna šios pavardės: J.Valančiūnas, D.Motiejūnas, Domantas Sabonis, Mindaugas Kuzminskas ir Tadas Sedekerskis. Nė vienos iš „Žalgirio“ sistemos.
Bet kiek iš 20 geriausių pastarojo dešimtmečio Lietuvos rinktinės žaidėjų galima vadinti „Žalgirio“ sistemos vaisiais? J.Mačiulis, M.Kalnietis ir P.Jankūnas. Trys iš 20 arba 15 procentų.
Ir trečia užduotis – sudarykite 20 geriausių žaidėjų sąrašą, kurie per pastaruosius 10 metų atstovavo Lietuvos rinktinei: Šarūnas Jasikevičius, Arvydas Macijauskas, Darius Songaila, Darjušas Lavrinovičius, D.Motiejūnas, Jonas Mačiulis, J.Valančiūnas, Kšištofas Lavrinovičius, Linas Kleiza, Mantas Kalnietis, Martynas Pocius, Marijonas Petravičius, Tomas Delininkaitis, M.Kuzminskas, Paulius Jankūnas, Ramūnas Šiškauskas, Renaldas Seibutis, Rimantas Kaukėnas, Robertas Javtokas, Simas Jasaitis.
Sąrašas nepretenduoja į super didelį tikslumą, dėl kelių žaidėjų tikrai galima ginčytis. Bet kiek iš 20 geriausių pastarojo dešimtmečio Lietuvos rinktinės žaidėjų galima vadinti „Žalgirio“ sistemos vaisiais? Tris. J.Mačiulis, M.Kalnietis ir P.Jankūnas. Trys iš 20 arba 15 procentų.
Ir paskutinis pastebėjimas – grįžkime į 2013-2014 metų sezoną. Ilias Zouras jau lapkritį neteko darbo, nes nepasitikėjo būriu jaunųjų „Žalgirio“ žaidėjų. Prabėgo tik du sezonai: kiek iš tų lietuvių padeda „Žalgiriui“ dabar?
Vokietijoje Vytenis Čižauskas daug žaidžia vienoje iš keturių prasčiausių komandų, Tomas Dimša mažiau žaidžia vienoje iš keturių pajėgiausių. Mindaugas Kupšas – Kėdainiuose, Tauras Jogėla – Rumunijoje, A.Gudaitis – su „Lietuvos rytu“ sausį triskart pralaimėjo Aukštaitijos komandoms. Neliko nė vieno.
Išvykęs į Italiją D.Motiejūnas „Basketnews.lt“ sakė, kad tokio individualaus darbo su kiekvienu žaidėju „nebuvo matęs jokiame Lietuvos klube“. Į Vokietiją išvykęs A.Kulboka taip pat akcentavo dėmesį, skiriamą individualiam žaidėjų ugdymui.
Ir žinoma, tai – ne visi „Žalgirio“ sistemos dėl mažo individualaus dėmesio vengę talentai. Taip pat spėkite, kurią sistemą praėjo daugiausiai talentingų Lietuvos jaunųjų įžaidėjų? Diskutuojant ir šiuo klausimu, reikšmingiausios Lietuvoje „Žalgirio“ sistemos paminėjimas – neišvengiamas.
Tad grįžtant prie „Žalgirio“ siekių tapti išskirtinio lygio Europos talentų traukos centru, darbo kokybė turi būti pagerinta dar šiapus tvoros, aikštelėje ir už jos ribų.
Dabar „Žalgirio“ istorijoje – dar vienas lapas. Nesakau naujas – I.Hartensteinas yra pirmas tokio lygio, bet nėra pirmas aukšto lygio užsienio talentas pasirinkęs „Žalgirį“. Priminsiu, kad 2010 metais pasaulio U19 čempionato MVP Mario Delašas su „Žalgiriu“ sudarė 3,5 metų sutartį. Kaip abiems pusėms sekėsi toliau, krepšinio gerbėjai dar turėtų prisiminti. Nepavyko.
Naujas projektas – I.Hartensteinas, jau prisijungė prie Kauno „Žalgirio“ antrosios komandos. „Draft Express“ ir „NBA Draft“ prognozuojamą septintą 2017 metų NBA naujokų biržos šaukimą treniruos Tomas Masiulis ir Vidas Ginevičius. Apie individualių įgūdžių gerinimo trenerį kol kas neužsimenama.
Tad grįžtant prie „Žalgirio“ siekių tapti išskirtinio lygio Europos talentų traukos centru, darbo kokybė turi būti pagerinta dar šiapus tvoros, aikštelėje ir už jos ribų.
15 proc. aukšto Lietuvos rinktinės lygio žaidėjų rimčiausiai Lietuvos krepšinio sistemai – prastas rezultatas. Laikas „Žalgirio“ sistemai tapti išskirtine rezultatais, ne tik padėtimi Lietuvoje. Tai svarbu ne tik „Žalgiriui“, bet, stebint pokyčius Š.Marčiulionio krepšinio akademijoje, ir visos Lietuvos krepšinio ateičiai.
Sekite krepšinio analitiką Erildą Budraitį socialiniame tinkle „Facebook“. Susisiekti su autoriumi galite el. paštu: erildasb@gmail.com.
