Trečiadienio popietę Vilniuje Vinco Kudirkos aikštės praeiviai net stabtelėdavo, išvydę du aukštus vyrus šalia Nacionalinio kraujo centro palapinės.
„Ai, čia tie krepšininkai iš Šalčininkų“, – drėbė senukui į parankę įsikibusi moterėlė.
Kšištofas ir Darjušas Lavrinovičiai kaip tik pildė dokumentus, ant kurių savo parašu patvirtino, jog sutinka būti kraujo donorais.
„Sakė, idealus kraujas! Daug kam pritaikomas“, – spirgėjo Kšištofas Lavrinovičius, davęs kraujo Nacionalinio kraujo centro darbuotojai.
Krepšininkai ryžosi padovanoti beveik po pusę litro kraujo. Tik kraują jiems nuleis kiek vėliau – penktadienį ir šeštadienį jų laukė keturios sunkios fizinio rengimo treniruotės Prienuose, todėl Nacionalinio kraujo centro medikė rekomendavo atidėti procedūrą ramesniam laikotarpiui.
Lavrinovičių venomis teka ne tik geras kraujas. Jame turėjo rasti ir krepšinio viruso užuomazgų. Kaip kitaip paaiškinti, kad 38-erių dvyniai vis dar veržiasi į aikštę.
Broliai po 2017-2018 m. sezono Panevėžio „Lietkabelyje“ svarstė apie karjeros pabaigą, bet meilė krepšiniui padarė savo.
Žymiausius Lietuvos dvynius krepšinio arenose matysime dar bent vienerius metus. Jie įsipareigojo prisijungti prie Prienų „SkyCop“ komandos ir pasileido į naują nuotykį su Holivudo elementais.
Apie jį – pokalbyje su 24sek.
Mes norėjome žaisti tik dviese. Po vieną niekur nenorėjome. Nors gal finansinės galimybės buvo geresnės žaisti po vieną, nes ne visi klubai ir norėjo, ir galėjo priimti mūsų abiejų.
– Kas lėmė, kad nusprendėte nebaigti karjeros?
Darjušas: Visų pirma, vasaros pradžioje svarstėme, ar žaisti, ar nežaisti. Mums asmeniškai tai buvo gana sėkmingas sezonas dėl sveikatos – neturėjome nei traumų, nei nieko.
Kai pailsėjome, supratome, kad komandos mumis dar domisi ir mes joms reikalingi. Ir nusprendėme pratęsti.
Kšištofas: O jeigu būtų po vieną... Po vieną gal...
Darjušas: Mes norėjome jau tik dviese. Po vieną niekur nenorėjome.
Nors gal finansinės galimybės buvo geresnės žaisti po vieną, nes ne visi klubai ir norėjo, ir galėjo priimti mūsų abiejų. Bet kai pasiūlė Prienai... „SkyCop“! (pabrėžė naują pavadinimą) Mums neliko jokių abejonių.
– Iš pradžių situacija buvo tokia, kad Prienai norėjo Kšištofo, o Alytus – Darjušo. Ar reikėjo paspausti klubus, kad jeigu šie nepaims abiejų, tai nevažiuos nė vienas?
Darjušas: Ne, paspausti nereikėjo. Bet reikėjo suderinti, kaip tai padaryti. Buvo daugiau komandų, kurios norėjo po vieną. Bet labiausiai buvo eskaluojama apie „Dzūkiją“ ir Prienus. Mums reikėjo pasakyti, kad po vieną nelabai.
Kšištofas: Mes norėjome dviese.
Darjušas: Jau geriau sutiksim su blogesnėmis sąlygomis, bet norim žaisti dviese. Taip jau nutiko. O derybų eigoje, kas labiau norėjo, kas rodė didesnę iniciatyvą, su tuo ir pasirašėme.
– Kodėl „Prienai“, o ne „Dzūkija“?
Darjušas: Pažiūrėkit, koks treneris Prienuose...
Kšištofas: Taip!
Darjušas: Be abejo...
Kšištofas: Ne, na dėmesys buvo didesnis iš Prienų pusės. Todėl ir nusprendėme į Prienus.
Darjušas: Taip, iš tikrųjų.
Kšištofas: Pažįstamas treneris, kartu su juo buvau „Lietuvos ryte“. Mes geruose santykiuose.
Darjušas: Tarp kitko, Prienai jau labai seniai mūsų norėjo. Pradėjo domėtis dar nuo „Lietkabelio“ laikų.
Kšištofas: Matėsi, kad klubas, ir žmonės, visa organizacija domisi. Jautėmės ten labiau reikalingi. Pasiūlymą gali pasiūlyti ir, žinai... Taip arba ne. Bet kai bandai rasti kažkokį kompromisą, kažkur nusileisti, susitarti... Yra bendradarbiavimas, komunikacija, kur anksčiau ar vėliau tu tikslą pasieksi. Kažkur nusileisi, kažkur kitaip. Ir viskas...
– Po kiekvienų „Lietkabelio“ rungtynių rūbinėje likdavote dar maždaug gerą valandą, kol jums po krūvių atlikdavo visas prevencines procedūras. Kitoks buvo ir treniruočių procesas. Ar Prienuose pavyks gauti sąlygas, kurios leis maksimaliai prevenciškai prisižiūrėti?
Darjušas: Taip. Manau, kad vyresnio amžiaus sportininkai turi daugiau dirbti.
Kšištofas: Kaip legendinis Kaukėnas pasakė: kuo senesnis žmogus, tuo turi daugiau dirbti.
– Kita vertus, tas pats į Prienus atvažiuojantis Mindaugas Lukauskis ar Gintaras Leonavičius irgi mėgėjai padirbėti salėje?
Darjušas: Taip, taip... Kaukėną dar reikia kažkaip pasiimti...
– Kaip tik norėjau klausti, pamatęs jūsų nuotrauką prie kubilo su Rimantu Kaukėnu. Gal pavyks prisikviesti jį į Prienus?
Darjušas: Gerai būtų. Kol kas įkalbinėjame... Žiūrėsime, kaip čia... Gal pasiduos.
– Mes buvome įpratę jus matyti komandose, kurios kovoja dėl titulų, galbūt medalių. Dabar keliatės į Prienus, kurie praėjusį LKL sezoną buvo paskutiniai. Ką galvojate apie Prienų klubo ambicijas?
Kšištofas: Svarbiausia, kad Arnas pažadėjo, jog paskutiniai nebūsime (juokiasi).
Darjušas: Taip! Tai jau ramu (juokiasi). Ne, bet mes tokie žmonės, kad bandome išspausti maksimumą iš savęs. Ir galbūt retkarčiais per daug iš kitų.
Kšištofas: Tikrai nevažiuosime į Prienus tiesiog pažaisti. Važiuosime padėti. Motyvacijos dar turime. Jeigu Dievas dar duos be traumų, gal ir aikštėje padėsime (juokiasi.).
Kažkokią naudą gal dar duosime. Vieną kitą žiūrovą iš Nemenčinės atvešime... Na, vis tiek. Bandysime. Sprendimai bus trenerio, o kaip bus sveikata, forma...
Darjušas: Taip. Matote, tas sezonas gana trapus. Čia irgi, turi susidėti viskas kartu, kad rezultatai būtų sėkmingi. Turi būti ir gera sportinė forma, o ji priklauso nuo traumų. Jei nebus traumų, bus forma ir t.t. Turi būti sėkmė. Kamuoliukas, atrodo, vienas kitas.
Kšištofas: Viena antra pergalytė, vienu tašku praloštos rungtynės ir viskas... Krenta pasitikėjimas ir viskas. Čia daug niuansų.
Čia nereikia spekuliuoti, kad mes galime atvažiuoti dėl šou ar kažką. Čia yra didžiausia nesąmonė. Mes pirmiausia važiuojame į Prienus dirbt, art ir kažką pasiekt.
– Daugelis prieš sezoną nurašė Prienus. Bet jei suveiks veteranų ir jaunimo tandemas, jei atsiskleis legionieriai, gal ketinate nustebinti?
Kšištofas: Ne, aišku norėtųsi...
Darjušas: Tai be abejo...
Kšištofas: Tai stebinti nežinom į kurią pusę (juokiasi.).
Darjušas: Ne, čia viskas dar priklausys nuo finansų. Jei tas biudžetas progresuos, gali burti aplink, kažkur kažką nupirkti. Čia jau vadovybės darbas. Mūsų tikslas – žaisti krepšinį. O mes – kaip kareiviai: pasakė bėgti – mes bėgam, mesti – mes metam. Kiekvienas už kiekvieną darbą turi būti atsakingas. O kaip ten vadovai planuoja, kokia jų vizija... Mes nelendam į tuos dalykus. Mūsų reikalai žaisti į krepšinį.
– Minėjote, kad galbūt atvesite į Prienus vieną kitą žiūrovą iš Nemenčinės. O gal atvesite rėmėjų? Kas ten per projektas su Holivudo serialu apie jus?
Kšištofas: Dėl Holivudo čia kol kas nesigilinam... Dabar koncentruojamės tik į krepšinį, o ten jau eigoj pažiūrėsim.
Darjušas: Pažiūrėsim. Čia yra daug kruopštaus sunkaus darbo. Bet dabar svarbiausia krepšinis ir nieko daugiau. O paskui pamatysime, pavyks ar nepavyks.
– Kad bent suvoktume, kokia to Holivudo projekto idėja, tai jūs kažką filmuotumėte sezono metu?
Kšištofas: Konkretaus nieko dar nėra, tad čia kol kas nėra apie ką kalbėti.
– O ką jūs galvojate apie kitus brolius – kaip jums praėjusio sezono Ballų nuotykis?
Darjušas: Žinote, mes važiuojame žaisti krepšinį ir kažką pasiekti su ta komanda. Mes tų Ballų tikslų nežinojome ir nežinome iki dabar: ar jiems reikėjo laimėti, ar kažkur kitur, ne aikštelėje.
Kšištofas: Gal piaro...
Darjušas: Mūsų tikslas važiuoti laimėti aikštėje ir ten atiduoti visas jėgas. Toks mūsų pagrindinis tikslas. Ir tai yra skirtingi dalykai. Manau, per savo karjerą įrodėme, kad galime pajuokauti, pabajeruoti, bet aikštėje visada atiduodame savo širdį ir visas jėgas.
Čia nereikia spekuliuoti, kad mes galime atvažiuoti dėl šou ar kažką. Čia yra didžiausia nesąmonė. Mes pirmiausia važiuojame į Prienus dirbt, art ir kažką pasiekt. O jei paskui suderinsime kažkokius dalykus, naudą ir patiems ir klubui, čia būtų puiku.
– Kai nusprendėte, kad dar nebaigsite karjeros, ar apsibrėžėte, kad 2018-2019 m. sezonas jums bus paskutinis?
Kšištofas: Viskas priklauso nuo sveikatos ir pasiūlymų. Ką čia planuoti kitais metais. Jei bus sveikatos, noro, pasiūlymas, tai ir žaisi. Mes ir taip džiaugiamės, kad iki 39-erių dar žaidžiame krepšinį. Gyvename šia diena. Kas bus rytoj ar poryt, mes negalvojame.
– Žmonos su vaikais dar neragina, kad baigtumėte žaisti ir daugiau laiko leistumėte su šeima?
Darjušas: Tai taip, ragina... Mano žmona jau prieš penkis metus sakė, kad gal palikčiau sveikatos truputį senatvei. Bet myliu tą krepšinį. Tą atmosferą, viską... Tai nežinau. Vis tiek, ateis laikas, kai reikės baigti. Bet kol psichologiškai dar jaučiu, kad galiu, norisi pabėgioti.
– Visą gyvenimą žaidėte krepšinį. Ar nebaisu, kad jau greitai reikės ieškoti naujo užsiėmimo? Ar po truputį psichologiškai jau ruošiatės kitokiam gyvenimui?
Darjušas: Tikrai nebaisu... Yra ir kitų lygų, kur gali pažaisti.
Kšištofas: Taip, taip... (juokiasi.).
Darjušas: Tikrai neišgyvename, nes gal pažaisime kitur. Manau, veiklos tikrai turėsime. Dabar visas dėmesys į mokslus.
(Kšištofas juokiasi.)
Darjušas: Įstojome į magistrantūrą... Tai žiūrėsime. Kol dar yra galimybių žaisti, žaidžiame. O paskui jau žiūrėsime. Manau, tikrai be darbo neliksime ir bus kažkokios veiklos.
